Kažkada labai seniai, senovės Spartos karalius Leonidas surinko tris šimtus geriausių vyrų ir patraukė į Termopilų perėją pasitikti milijoninės persų armijos. Spartos berniukai, nuo mažumės buvo auklėjami kariais – sunkiausi išbandymai, nuolatinės treniruotės užgrūdindavo jų sielas ir kūnus, tad visi Leonido atrinkti vyrai buvo profesionalai. Jie stojo prieš milijoninę persų armiją, daugiausia sudarytą iš vergų ir samdinių. Mūšis buvo nuožmus, visi spartiečiai krito, tačiau persai, supratę, kad tolimesnis veržimasis pareikalaus dar daugiau aukų – sustojo. Taigi trys šimtai spartiečių nepabūgo tūkstančius kartų didesnės persų kariuomenės.
Dabar viskas atvirkščiai – trys milijonai su baime laukia trijų šimtų.
kada mūsų bus milijonas?
Lietuviai pirmą kartą buvo paminėti Europos rašytiniuose šaltiniuose, kai mūsų pro-protėvis Brunonas, ąžuoline kuoka trenkė krikščioniui per galvą, už tai, kad anas buvo krikščionis. Dabar lietuviai, patys tapę uoliais katalikais, apie krikščioniškas vertybes išmanome geriau už patį Romos popiežių, o apie musulmonus galvojame lyg viduramžių riteriai susiruošę į kryžiaus žygį.
Mes daugelį amžių aplinkiniams nepavargdami aiškinom, kad mūsų kalba senoviška, išliko nepakitusi nuo pirmųjų indo-europiečių atėjimo, ir jokie atėjūnai nei klasta, nei jėga šios kalbos nesunaikino.
Mes aršiai giname savo identitetą ir kalbą, kad beveik dešimtmetį kariaujame Vilniaus lenkais dėl kelių raidžių, o autobusuose vykstančiuose į oro uostą uždraudžiame parašyti angliškai “Airport”
Tad nejaugi trys šimtai persų mums gali atrodyti tokie grėsmingi?
Kiekvienais metais lietuviai tyčia nužudo apie šimtą žmonių, dar apie du šimtus netyčia autoavarijose, apie šimtą sunkiai sužaloja (nes vyksta karas keliuose, pasienyje ir visur kitur…).
Pas mus per metus apie šimtą moterų išprievartauja, dvidešimti tūkstančių kartų ką nors apvagia, tūkstantį kartų plėšia ir keturis tūkstančius kartų sukčiauja. Tačiau mes nusikaltėliais vadiname čigonus?
Romų nenorime matyti kaimynystėje, bet Taborą reikalaujame nugriauti. Vejame čigoniukus iš mokyklų, bet nepamirštame pasmerkti dėl išsilavinimo stokos. Nepriimame į darbą, tačiau stebimės, jei kurie čigonai užsiima narkotikų prekyba, o dėl to kalti yra visi pagal odos spalva, plaukų tiesumą ar akių siaurumą. Mes tarsi pamiršę, kas skurdo ir nusikalstamumo šaknys yra socialinė atskirtis, išsilavinimo ir darbo galimybių neturėjimas?
Mes dažniau laimime tarptautinius konkursus “Daugiausia gryno alkoholio suvartoja”, nei europos krepšinio čempionatą, todėl mums įtartinai atrodo bet kas kas išvis nevartoja alkoholio.
Mūsų politikai įsitikinę, kad mokėti pašalpas alkoholikams yra prasmingiau, nei padėti įsikurti keletui jaunų ir sveikų atvykėlių iš Sirijos, bei graudina visuomenę, kad pirmiausiai turime duoti daugiau pinigų pensininkams, o tik po to rūpintis kas tuos pinigus uždirbs.
Mūsų pažįstami musulmonai yra geri žmonės, o tie kiti, kurių mes nepažįstame, iš artimųjų rytų yra blogi muslimai, fanatikai ir čiurbanai.
Be abejo “muslimai”, “čiurbanai” – žodis neturi jokios paniekinančios ir neapykantą ir rasizmą atspindinčios reikšmės.
Beveik visi Lietuvos internetiniai portalai surengė apklausas “kas pasiryžę priimti pabėgėlius į savo namus?” Aišku, kad 80procentų apklaustųjų sako “NE”, o kiek iš tų apklaustųjų priimtų į savo namus lietuvį bomžą iš gatvės?
Praėjusį sekmadienį graikai balsavo prieš tarptautinių kreditorių sąlygas ir pradelsė mokėjimo terminą Tarptautiniam valiutos fondui. Paprastai tokiais atvejais šalis skelbiama nemokia, tačiau šį kartą taip padaryta nebuvo. Graikams netgi buvo pasiūlytas naujas terminas, parengti ekonomikos reformų planą naujam pagalbos paketui gauti.
Lietuvos ministras pirmininkas, galimą Graikijos pasitraukimą iš Eurozonos apibūdina, kaip katastrofą, tuo tarpu Graikijos ministras pirmininkas atvyksta į Europos parlamentą su reformų sąrašu – tuščiu viešbučiuose dalinamu bloknotu, anot A. Guogos. Tačiau prancūzai ir Ispanijos socialistai pareiškia, kad Graikijos reformos yra daug žadančios ir tinkamos suteikti naują eilinę pagalbos pinigų bangą.
Visa tai atrodo keista. Visiškai nesuprantama, kodėl Grexit laikoma eurozonai žalingu reiškiniu – juk Eurozona nėra kalėjimas, kur silpnos šalies pasitraukimas prilygtų kalinių pabėgimui. Jei silpnosios pietų periferijos ekonomikos pasitrauktų, likusioms šalims nebereikėtų tiek daug eurų joms gelbėti ir pinigus būtų galima skirti kitoms reikmėms, pavyzdžiui likusių šalių ekonomikoms auginti.
Taip pat atrodo nesuprantama, kaip graikai šešerius metus nesugebėję iš esmės reformuoti savo ekonomikų, dabar galėtų pateikti stebuklingą reformų planą.
Taigi kyla klausimas ar Grexit yra toks jau neįmanomas ir sudėtingas reiškinys, kad Europos sąjungos vadovai, nežinodami, kad daryti ir toliau siųstų pinigus Graikams, kad šie galėtų juos sumokėti Prancūzijos, Portugalijos ir Vokietijos bankams?
“Europos periferinių šalių skolos yra pernelyg didelės, kad būtų tvarios, jų ekonomika yra nekonkurencinga, dėl pernelyg aukštų kainų ir atlyginimų, atitinkamai per maža bendroji paklausa, kuri lemia aukštą nedarbo lygį. Tolesnis biudžeto deficito mažinimas, toliau mažina bendrąją paklausą.”
Daugumos žymių ekonomistų pasisakymų vienbalsiai tvirtinama, kad reikalavimas mažinti biudžeto deficitą yra pagrindinė kliūtis, tačiau nėra vieningos nuomonės, kad Graikijos skola būtų nepakeliama. Antai The Daily Telegraph straipsnyje
teigiama, kad kitų periferinių šalių skolos aptarnavimo kaštai yra dar didesni
Graikijos skolos aptarnavimo kaštai mažesni, nei kitų šalių
Visgi akivaizdu, kad šešis metus taikytos priemonės neveikia ir reikalingi nauji veiksmai šalies konkurencingumui atstatyti.
Remiantis klasikine ekonomikos teorija, kad bendroji (eksportas ir vidaus) paklausa priklauso nuo kainos, rodos, vienintelis būdas padidinti bendrąją paklausą, ir atitinkamai sumažinti bedarbystę, bei paskatinti ekonomikos augimą yra defliacija (vidinė – mažinamos kainos ir atlyginimai nominalia išraiška, arba išorinė – valiutos devalvacija)
Graikija yra zonoje D
Grexit – Teisiniai aspektai
Teisiniu požiūriu, šalis negali palikti Eurozonos ir likti Europos Sąjungoje, jei kitos šalys tam nepritaria (Europos sąjungos sutartyse numatyta prievolė įsivesti eurą, neatšaukiamas keitimo kursas, ir konversijos proceso negrįžtamumas)
Tarptautinės teisės požiūriu, šalis gali atsisakyti tarptautinėse sutartyse numatytų įsipareigojimų, jei pasikeičia esminės aplinkybės, kurioms esant sutartys buvo sudarytos – graikai gali pasinaudoti argumentu, kad likimo eurozonoje kaštai yra nepakeliami Graikijos ekonomikai.
Lisabonos sutartis leidžia šaliai pasitraukti iš Europos sąjungos, jei tam pritariu kvalifikuota kitų ES šalių dauguma
Atitinkamai išlieka opcija ES sutartyse sutarti pakeitimą, leidžiantį šaliai pasilikti ES, bet nebūti Eurozonos nare (panaši išimtis yra UK ir Danijai)
Nėra teisinio būdų šalį išmesti iš Europos sąjungos kitų šalių iniciatyva, tačiau teisiškai įmanoma laikinai sustabdyti narystę.
Apskritai R.Bootle darbe yra nerekomenduojama graikams išstoti iš ES, nes išstojimas iš Eurozonos ir taip būtų didelis sukrėtimas ir nėra poreikio jį dar labiau sustiprinti
Kaip atrodytų šalies pasitraukimas iš Eurozonos
Pasitraukimą iš eurozonos reikia koordinuoti su kitomis šalimis, aptariant skolos nurašymo ir restruktūrizavimo galimybes.
Eurozoną palikti reikia kuo greičiau, atsisakant vis naujų ir naujų gelbėjimo planų – kuo ilgiau tai tęsima, tuo labiau kitos šalys pavargsta nuolat pumpuoti pinigus ir labiau nori, kad šalis pasitrauktų.
Naują valiutą geriausiais įvesti santykiu 1 prie 1.
Naujos valiutos spausdinimas ir monetų gamyba gali užtrukti iki 6 mėnesių – šios veiklos negalima organizuoti slapta, todėl, iškarto po šalies pasitraukimo iš Eurozonos reikia leisti smulkius atsiskaitymus eurais, visos kitos operacijos turi būti atliekamos negrynaisiais.
Naujos valiutos devalvacija
Devalvacija reikalinga norint atstatyti šalies konkurencingumą, tačiau ji neturėtų būti per didelė, nes ekonomikai pasiekus savo pajėgumo ribą, prekyba toliau nebeauga – šalis tiesiog nepajėgi pagaminti ir parduoti daugiau.
Anot “Exiting Euro: The practial Guide” Graikija ir Portugalija turėtų devalvuoti savo valiutą apie 40%, Ispanija ir Italija apie 30%, Airija 15%
Devalvuojant valiutą labai svarbu suvaldyti infliaciją. Automatinis atlyginimų indeksavimas pagal infliaciją turi būti uždraustas.
Įmonių skaičius su automatiniu atlyginimo indeksavimo mechanizmu
Rekomenduojama išleisti su infliacija susietas valstybės obligacijas, kurių palūkanos didėja augant infliacijai, taip vyriausybė gauna motyvaciją stabdyti infliaciją.
Reikia panaikinti rinkos reguliavimą, ribojantį konkurenciją
Rinkos reguliavimo indeksas Graikijoje labai aukštas
Devalvacijos poveikio švelninimas
Anot Leaving Euro: The practical guide” naujos valiutos devalvacijos poveikis turėtų būti švelninamas, naudojant šias priemones:
visos namų ūkio skolos šalies bankams turėtų būti denominuotos nauja valiuta, t.y. paskolos paimtos eurais būtų denominuotos į drachmas
Taip pat valstybės skolos turi būti denominuota nauja valiuta (juridiniu požiūriu – bankrotas) – užsienio skolos konvertavimas į vietinę valiutą ir jos nuvertinimas būtų pakankamas sutvarkyti Ispanijos ekonomikai, tačiau Graikijos ar Italijos atveju reikėtų taip pat nurašyti dalį skolos. Graikų skolos lygis turi būti sumažintas apie 80% iki 60% BVP lygio
Graikijos skolos augimas po gelbėjimo programų
Graikija turėtų paskelbti skolos aptarnavimo sustabdymą iki bus susitarta dėl skolos nurašymo ir restruktūrizavimo.
Graikijos įmonių užsienio skolos neturi būti denominuotos.
Graikų, laikančių pinigus užsienio bankuose turtas turėtų būti apmokestintas, nes jų neįmanoma denominuoti į drachmas
Graikijos pasitraukimo poveikis kitoms šalims
Graikijos pasitraukimas reikštų euro stiprėjimą ir pasiliekančių šalių ekonomikos konkurencingumo mažėjimą.
Gali atsirasti poreikis spartinti fiskalinį ir politinį Europos sąjungos konsolidavimą.
Graikijos pasitraukimas kelia grėsmę bankams, tų šalių, kurios yra daug paskolinę Graikijai. Daugiausia Portugalijos, Prancūzijos, taip pat Vokietijos bankams – šių šalių vyriausybės turi būti pasirengę savo bankų gelbėjimui – re-kapitalizavimui bei likvidumo injekcijoms, įskaitant ir bankų nacionalizavimą.
Išvados
Graikijos pasitraukimas iš Eurozonos techniškai įmanomas ir gali būti naudingas pasiliekančioms šalims, bei sudaryti reikšmingas prielaidas silpnų eurozonos ekonomikų atsigavimui.
Parengta pagal Leaving the Eurozone: Practical guide
Štai ir praėjo didžiausias metų kultūros renginys, į kurį tauta sudėjo galybę vilčių užkariauti Europą… Viskas veltui – nors mūsų atlikėjai laimėjo grožio konkursą, atliko ilgiausią dvigubą bučinį dainos metu (sutikite, tai itin orginalus ir niekur nematytas sprendimas) netgi daugiausia gėlių į suknelę sudėjo, tačiau ir vėl liko be medalių. Vėl sudužo mūsų vilys ir svajonės, ir gilus liūdesys ir nusivylimas apėmė liaudį.
Tačiau ne mes labiausiai verkėme, labiausiai verkė rusai, nors jų antra vieta tai pergalė tikra, tačiau jie labai nusiminė – nes mes jiems nedavėm balų.
Ir vėl nedavėm, kaip ir praėjusiais metais. O jie taip norėjo, kad mes duotume – duotume nors vieną tašką, juk visada ankščiau duodavome dvylika. Jie stebėjosi, kas gi nutiko – tankai juk neišvažiavo, žemės mūsų negrobė, ir netgi nebombordavo. Kodėl lietuviai nedavė, kai milijonai davė?
Neverkite mielieji kaimynai – jei lietuviai nedavė, tai duos piniginė.lt.
Ponulitikos ažvalga: Prezidentės ir EP rinkimai, referendumas dėl žemės ir konfliktas Ukrainoje
Pasitvirtino hipotezė, kad mūsų politikai yra gana tingūs ir neįdomūs – suaktyvėjimas ir visuomenės susidomėjimas politika padidėja tik keletą mėnesių prieš rinkimus.
Kaip visada vyrauja emocinės temos ir svarbiausiu klausimu tampa kas kaltas: radikalai tvirtina, kad kalta Maxima ir Briuselį paskelbia priešu NR1, skanduodami: “Briuseliui nepasiduosim, žemės neparduosim”. Tuo tarpu liberalai kaltina darbo kodeksą, o Socialdemokratai teisinasi: Darbo kodeksą pakeisti labai ir labai sunku ir, kalta ankstesnė vyriausybė.
Žemdirbiai pareiškia, kad neturi intereso riboti žemės pardavimo užsieniečiams, tačiau žemdirbius viešai palaiko vien spekuliantai. Galiausiai organizatoriai taip suvėlė referendumo klausimus, kad niekas nesuprato dėl ko balsuojama, tad nusprendė išvis neiti į referendumą .
Padaugėjo įsitikinusių, kad gėjai yra baisesnė problema nei skurdas ir socialinė neteisybė. Gėjai savo ruožtu tvirtino, tenorintys kartą per metus surengti paradą ir atsinešti savo vėliavą į katedros aikštę.
Ruošiamės Prezidentės rinkimams – aiškūs kandidatai, taip pat iš anksto aišku, kas laimės. Todėl politinės partijos nusprendžia rinkimuose nedalyvauti – deleguoja vieną kitą atstovą tik tam, kad rinkimai įvyktų – nes pas mus demokratija.
Lietuvos pirmininkavimo ES metais prasideda neramumai Ukrainoje, dėl kurių vieni apkaltina amerikonus. Kita pusė, pagrįstai teigia – amerikonams Europos reikalai mažai rūpi, jiems svarbiau Azija ir artimieji rytai. Konfliktas Ukrainoje vis labiau aštrėja – skelbiama apie snaiperius, kurie šaudo į abi puses. Nuverčiamas Janukovičius – daugeliui labai dėl to gaila – kaip galima nuversti teisėtai išrinktą prezidentą(?), toks privalo dirbti iki kadencijos pabaigos! Šiais teiginiais labiausiai žavisi Pakso šalininkai, ir imasi versti į anglų kalbą knygą “Raudoji Dalia”.
Kyla didžiulis pasipiktinimas rėksminga politika Rusijos atžvilgiu, oponentai siūlo prisiminti istorinę patirtį – ar tylėsi ar rėkausi, vis tiek bus už ką mušti,
Rusija jėga atsiima dovanas iš Ukrainos, tai pat pareiškia, kad jėga panaudota nebuvo, žaliųjų žmogeliukų nepažįsta o dovana, pati pajutusi istorinę neteisybę, panoro sugrįžti atgal.
Jėgos panaudojimas labai išgąsdina Rusijos kaimynus – NATO sąjungininkai iš Danijos atsiunčia mums du Leopardus, kad kariai galėtų pasimokyti nebijoti tankų riaumojimo. JAV atsiunčia savo desantininkų kuopą – pastarieji giriasi, demonstruoja ugnies galią, šarvuočius ir kitą techniką. Mūsiškiai ima tartis su lenkais dėl priešlėktuvinės gynybos sistemos pirkimo, tuo tarpu Latviai perka 500 granatsvaidžių.
Rusai užuot raminę mažuosius kaimynus, kad nesirengia mūsų pulti, nes mes, nieko gero neturime, įpila žibalo į ugnį, pareikšdami, kad turi masinio naikinimo ginklą ir jei norėtų tai Vilnių, Rygą, Taliną ir Varšuvą užimtų per pora dienų. Mūsiškiai ima galvoja kaip čia tuos JAV desantininkus pasilikus ilgiau, ir jei neduok Dieve, kiltų karinio konflikto grėsmė – panaudoti kaip įkaitus ar gyvus skydus.
Numušamas Malaizijos oro linijų lėktuvas – visi svarsto – kas tai padarė? Niekas neprisipažįsta, arba pareiškia, kad paskubėjo prisipažinti dėl pernelyg didelės garbėtroškos.
Aktyvėja propagandinė kova, prasideda žodžių mūšis, susiformuoja savanorių anti-propagandinė brigada – Liežuvio kariai. Pastarieji pasipiktina Viasat nenoriu laikytis Lietuvos įstatymų, skelbia boikotą ir Viasat persigalvoja – žada propagandos daugiau netransliuoti – tai pirma reikšminga Liežuvio karių pergalė.
Su viltimi pradedama žiūrėti į kaimyną Lukašenką, kaip išmintingą valdovą, nes pastarasis įvedė vietinės produkcijos kvotas prekybos centrams, bei uždraudė kelti kainas. Metų pabaigoje patvirtino, kad nejuokauja – uždarė keletą prekybos centrų, kad senukai būtų klusnesni.
Ikanomika: Euro įvedimas, GPM pakeitimai, Alternatyvios investavimo priemonės ir Bobutės paskola
Įsigalioja GPM pakeitimai – nuo šiol pajamos iš dividendų ir prekybos vertybiniais popieriais apmokestinamos vienodai, teoriškai OMXV turėtų brangti dividendinės akcijos.
Ekonomikos perspektyvos išlieka neaiškios – 2008 krizė, kaip ir baigėsi, tačiau geopolitiniai neramumai, nesibaigiančios kiekybinio skatinimo programos verčia abejoti ekonomikos klestėjimo perspektyvomis.
Pagaliau gauname Neilo Kuperis pasirašytą laišką – “Gerbiamas buvęs Snoro akcininke, jūsų turėtų akcijų vertė 0.” Ši žinia nieko nenustebina – ir taip aišku, kad šių akcijų vertė dabar 0, kokia situacija buvo prieš pagrindiniu akcininku tampant valstybei – istorija pernelyg sena, kad vertėtų gilintis.
ECB ir EK leidžia Lietuvai įsivesti Eurą – vieni džiaugiasi, kiti ima gailėtis lito, įsitikinę, kad piniginio ženklo pakeitimas eurais, reikš valstybingumo praradimą, nes vietiniai valdovai nebegalės, kada panorėję spausdinti naujų pinigų: reikės gauti vokiečių leidimą. Pasigirsta raginimų, užuot įsivedus eurą, litą sus sieti su Šveicarijos franku, nes jis brangsta, todėl galėtume prisipirkti daugiau visokio kinietiško šlamšto, ir žibalas būtų pigesnis… 2015 metų pradžioje paaiškėjo, kad Šveicarijos frankas iš tikro brangesnis, nei Šveicarijos CB ilgą laiką vaizdavo.
Verslininkai ir spekuliantai euro įvedimą vertina palankiai – tvarkiečiai, darbiečiai ir tautininkai vertina priešiškai. Pastarųjų teigimu – statistika suklastota, bet to mažinami atlyginimai, taikomas spaudimas nedidinti kainų, todėl euro įsivesti nereikia.
Man kyla filosofinis-fizikinis klausimas ar suspaudus spyruoklę ir po to ją atleidus, pasikeis spyruoklės ilgis? Neabejoju, kad vyks prekių kainų turbulencijos dėl “didelės lėkštės” efekto: jei valgis patiekiamas didelėje lėkšėje, vieniems atrodo, kad maistas sumažėjo, todėl ima valgyti daugiau, kiti pasijunta prancūzais… Tikiuosi analogiško, tačiau atvirkštinio poveikio atlyginimams, nors žinau, kad ne lėkštės dydis čia svarbiausia, bet apetitas.
Siaučia kiaulių maras – spekuliantai susirūpina, kaip tai paveiks LNA ir baiminasi akcijos kainos kritimo.
Feb 2014 – Feb 2015
Negana kiaulių maro – Rusai paskelbia embargą kiaulėms ir obuoliams – Lietuviai mano, kad sankcijos juos paveiks labiausiai. Daugėja norinčių žemai rusams nusilenkti ir gražiai paprašyti mūsų kiaules vėl priimti.
Lietuvoje ima rastis egzotinės investavimo priemonės – Savy sukuria galimybę, bet kam paskolinti ir pasiskolinti – Greitųjų kreditų įmonės rašo skundus Lietuvos Bankui ir reikalauja nutraukti šią veiklą. Centrinis bankas apšalęs – laukia instrukcijų iš politikų, tačiau pastarieji neturi tam laiko nes susižavi technologijomis: – Šiaulių meras perleidžia prestižinį sklypą dangaus kelio bandymų laboratorijai. Labiau patyrę spekuliantai gėdina politikus ir šviečia visuomenę: Junickis turi visus aferisto požymius.
Skyways projektas gėdingai žlunga, tačiau Šiaulių meras gėdos nejaučia. Bobutės Paskola naudojasi sumaištimi ir siūlo pirkti obligacijas žadėdami 14% palūkanas – spekuliantai viešai kritikuoja, tačiau slapta perka.
Kirviu į dugną sminga rublis – įkandin PTR akcijos kaina – visi žino kur PTR akcijos kainos dugnas, tačiau niekas nežino ar dugną turi rublis?
Feb 2014 – Feb 2015
Laukiam atplaukiant laivo Independence – nagrinėjame, kodėl laivas nudažytas spalvomis panašiomis į Rusijos vėliavą – ministras teisinasi, kad tai ne provokacija, bet tradicija.
Chaltūra – socialinėje / kultūrinėje erdvėja įvykių nedaug
Dešrų gamintojas – Samsonas atsisako prekės ženklo Tarybinės – paskelbdamas postsovietinės savimonės eros pabaigą ir naujos eros pradžią, tačiau neaišku kokia ta era bus – vieni ragina atsigręžti į tradicines vertybes, kiti ragina kurti inovacijas.
Neabejotina tradicija – Eurovizijos konkursas: nugali barzdotas vyras, apsivilkęs suknele, tai kažkodėl labai išgąsdina gyvūnų mylėtojus – mėginu pastaruosius raminti, kad baimintis derėtų zoofilų.
gyvuneliu myletojai
Trūkstant kultūrinių renginių, liaudis susigalvoja kitų pramogų – populiariausia – rinkimai – kas šauniausias, drąsiausias ar gražiausias. Ir kaip dažnai pasitaiko rinkimuose – ima rastis koalicijos ir intrigos.
Svarbiausia metų literatūrinė naujiena – Janutienės knyga apie Landsbergį – Dinastija, akstesnė autorės knyga – Raudonoji Dalia veržiasi į tarptautinę rinką dramatiškai romantiniu prekės ženklu – Red Dalia, tikimasi, kad “feme fatale” įvaizdis patrauks išrankiausius Europos skaitytojus.
Aiponas – technologijos ir inovacijos
Lietuviai pagal inovacijų taikymą versle ima vytis estus. Inovacijos ir technologijos veržiasi į tradicines šakas, pavyzdžiui alaus ar vyno gamybą – amerikiečiai siūlo prietaisą, kuris prijungtas prie Aifono vandenį paverčia vynu.
Ieškoma galimybių, kaip technologijas pritaikyti moterims – neužilgo prekyboje turėtų pasirodyti išmanioji kosmetika, tačiau moteris kol kas labiau domina praktiniai klausimai – kas už viską turi mokėti? Akivaizdu, kad negražūs, seni ir stori moka už gražius, jaunus ir lieknus.
Padarom – ekologija ir sveikata
Norinčių už viską mokėti nėra daug, taigi auga susidomėjimas dietomis ir sveika mityba. Įžymybės ir elito atstovai parduoda savo receptus už pinigus, ne-elitas receptus skelbia nemokamai, štai pavyzdžiui Bomžo dieta:
Darbo dienomis: pusryčiams vandens stiklinė, pietums – mėsa su daržovėmis, vakarienei – bet kas kas ne iš miltų ir nesaldus
Sekmadieniais – pusryčiams kiaušiniai, pietums – nieko, vakarienei – mėsa su daržovėmis ir mėgstamu garnyru.
Cili con carne
Pats išbandžiau šią dietą – per keletą mėnesių numečiau beveik 10 kilogramų, išsigandau – taip greitai mesti svorį nesveika – grąžinau į racioną saldainius, pyragus ir šiaip miltinius produktus – 5 kg pavyko susigrąžinti! Taigi teigiamo ir neigiamo testavimo būdu įrodytas bomžo dietos efektyvumas
Taigi tokie tad buvo 2014- arklio metai, o šią apžvalgą norėčiau baigti tokiu pastebėjimu – Lietuvoje mokėti didėlį atlyginimą laikoma nusikaltimu – už tokia veiką, taikoma administracinė atsakomybė – papildomi mokesčiai tarsi akcizas tabakui ir alkoholiui.
Pastaruoju metu visokie politologai ir politika smaginasi bėdavodami, kai gi taip yra, niekas nenori draugauti su lietuviais. Vis prastėja santykiai, su Rusija, Lenkija, Latvia, Baltarusija. Ajajai, kaip blogai. Ar tikrai? Kodėl gi tie santykiai vis prastėja? Ir apskritai ar mums taip jau reikalingi tie geri santykiai su “kaimynais”? Istoriškai bandėme draugauti ir su Lenkais, ir su Rusais, ir su baltarusiais, netgi Vokiečiais. Ir visos tos draugystės buvo iš iskaičiavimo ir baigėsi apgaule ir išdavyste. Mes niekada nedraugavome tik su Skandinavais. Dar kuršiais pešėsi su vikingais, vėliau su švedais pakariavome…
Tai kodėl mums netapti… skandinavais. Mūsų bankai – skandinaviški, telekomunikacijos – taip pat, beliko pramonė, energetika, kultūra ir mentalitetas. Energetika irgi beveik jau skandinaviška, tereikia, kad Orlean “susiprastų”, kad logistikos problemoms spręsti yra vienintelis būdas – parduoti MZN kokiam nors Statoil.
Kaip tada? Kas tuomet bus “pan” o kas “cham”.
1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
