Tag Archives: Rinkimai
1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Sostų Karai: mįslių diena
Etiudas, pjesei, Bomžų ir Vampyrų giesmė, JJR Martino šedevro interpretacija.
Nė vienas varnas neturi prasmukti! Lankininkai, šaudykite visus, visus varnus, kad nė viena žinia neatskristų iš juodosios pilies – toks buvo vado įsakymas. Ir krito žinią nešantys varnai. Tačiau viena žinia prasmuko – aklas senis, Targarianų šeimos atstovas, iš nakties sargybos, Juodosios pilies atsiuntė žinią: “Septynias karalystes valdys trys valdovai, kurių pavardės prasideda raidėmis BGL”
Tai mįslė, susivokė meisteris, skaitydamas pranešimą, tačiau ką ji reiškia? Visiems aišku, kieno pavardė L – tai Lanisteriai ir klastingasis Taivinas. Tačiau kas yra BG? Gal B – tai Barateonai, tačiau vienintelis dar gyvas pretendentas į sostą – Stanis, sėdi izoliuotas savo saloje, be pinigų, be palaikymo, be armijos, ir be teisės dalyvauti rinkimuose! Nejau G tai Geydžojai? – vargu negali jie pretenduoti į sostą, juk vieniteliam Geydžojų princui, piktasis sadistas, lordo Boltono pavainikis, kai ką nupjovė, o kaip gali būti princas be to kai ko? – tai prieštarauja tradicijoms.
Ne, pagalvojo meisteris, iš visko sprendžiant BG, tai (Bravoso) Bankas Geležinis – taip… jie turi pakankamai pinigų, ir jei Lanisteriai niekada nelieka skolingi, tai Bravoso Geležinis bankas skolų neatleidžia.
Bet tai ne vienintelė mįslė – Daneiris Targarian, net ir nenaudodama savo drakonų pirmauja, ir niekas iš pretendentų į sostą nedrįsta mesti jai iššūkio! Nė viena šeima! Visi tik laukia. Tuo tarpu Daneiris ima vieną miestą po kito ir mokosi valdyti!
Užteks, pagalvojo meisteris, atėjo laikas užsiimti jaunųjų Starkų , auklėjimu – reikės jiems kažkaip paiškinti, kodėl menestrelis, pasidažęs ir apsirengęs kaip moteris yra su barzda! Juk vaikai gali paklausti, kodėl teta su barzda – tada atsakysiu, kad tai ne teta, o dėdė, tik apsirengęs suknelę, nes vaidina moterį. Jei vaikai klaus, kodėl dėde su suknele – sakysiu, kad vyras apsivilkęs suknelę, netampa moterimi, kaip ir moteris apsiavusi kelnes netampa vyru. Tačiau jei vaikai paklaus, kodėl dėdė, vaidinantis moterį, nenusiskuto barzdos – ką tada atsakyti? Gal skustuvo kalvis nepardavė, nes vyksta karas ir visas plienas reikalingas kalavijams kalti? Tačiau kita vertus skustis galima ir kalaviju, jei gerai išgaląstas. Ir apskritai, vaikai jau pakankamai dideli, kad suprastų jog, rūbas nedaro iš vyro moteris, ar iš moters vyro – ar tai vyras ar moteris galima spręsti tik iš to, kaip žmogus siusioja – moterys atsisėdę, o vyrai atsistoję – štai kaip paaiškinsiu – nušvito meisteris, sugalvoję gražų ir suprantamą atsakymą, kas yra vyras, o kas moteris. Laikas skiepyti vaikams vertybes!
Ach kokios gi tos vertybės, pamiršau, susikrimto meisteris – senatvė, daug ką užmirštu pastaruoju metu. Ir niekas aplink nekalba, kokios tos tradicinės vertybės, visi tik čiumpa kalavijo rankeną, piktai košdami žodžius – aš ginu tradicines vertybes, jokie svetimi mums neįbruks savų!
Meisteris sugrįžo į celę, ieškoti vertybių, prisiminė, kad turi būti ne daugiau šešios, nors gali ir septynios. Ach taip radau, galiu pradėti pamoką.
Tai štai, vaikai, klausia Branono ir Rikoko, ar žinote kokia svarbiausia vertybė, apie kurias menestreliai nuo seno dainas kūrė?
Tai šeima sako Branonas – teisingai, atsako meisteris, šeima tai vertybė, ir atmink, tai šeima tai pavardė – aš mirsiu, tu mirsi, o Starkai gyvuos, kaip ir Lanisteriai, ir Barateonai. O pavainikiai nėra šeima, nes jie neturi pavardės, šiaurėje tokie vadinami Snow, Pietuose – Sand. Taigi, jei kilmingas lordas, malonumų namuose, pažins kokia nekilmingą merginą, tai šio pažinimo vaisius nebus šeima, nes neturės pavardės, ir nepaveldės šeimos turtų. O kilmingai damai iš vis negalima turėti nesantuokinių ryšių! Jai pažinsi kilmingą damą, turėsi ją vesti.
Taigi, vaikai, kokia kita vertybė, kurią mūsų protėviai brangino ir puoselėjo? – Namų ramybė ir šiluma – atsako Rikonas. Taip tai svarbu, bet tai tik nusako kokia turi būti šeima, tai nėra savarankiška vertybė. Ką dar žinote apie vertybes?
Garbė – vėl, kelia ranką mažasis Rikonas – taip, mažasis lorde, atsako meisteris, garbė labai svarbu šeimai, tačiau garbė nėra tik brangūs papuošalai, ir vardiniais numeriais pažymėtos karietos; garbė, yra tai, kuo lordas skiriasi nuo vargetos, nekilmingo.
Didinga istorija, mūsų žemė, ir gamta – štai kas vertybė! Mes daug kovojome, niekam nenusileidome, nuo pat pirmųjų žmonių – porina Branonas. Meisteris atsako, taip sutinku – iš istorijos mes galim semtis stiprybės, mūsų žemė brangi ir gamta graži – tačiau vertybės yra tai, kuom nes vadovaujamės, kas padeda mums nuspręsti kaip pasielgti – ar didinga istorija, žemė ir gamta yra tavo nuopelnas? Ar tavo tėvų ir prosenių, ar Dievo, kodėl jų nuopelnus nori prisiimti sau?
Darbštumas, ir dar Kuklumas – vėl sako Branonas, teisingai, atsako meisteris, darbštumu viską pasieksi, o kuklumas, žmogų puošia tai, svarbios vertybės, reikalingos kiekvienam lordui, kad galėtų teisingai valdyti valstiečius.
Religija, dievai – štai vertybė, nedrasiai ištaria Rikonas. Kurie dievai – perklausia meisteris – senieji – šventieji medžiai, ar didysis Septynetas, o gal Raudonosios moters garbinamas Ugnies Lordas?
Laisvė – vėl sako Branonas. Taip laisvės svarbu, tačiau, kas tai yra laisvė – paklausia meisteris – laisvė daryti ką noriu, pramogai tyčiotis iš silpnesniųjų, ar čia tavo laisvė?
Ateina žiema, net visom septynioms karalystėms kartu bus sunku atsilaikyti, kai pasirodys Baltieji Klajūnai, o po vieną mes neturim jokių šansų.
Taip, vaikai, pavargęs, sako meisteris, vienos vertybės iš jūsų taip ir neišgirdau – Gerumas, būkite geri, gerumo jums labiausiais trūksta. Ir tai tradicinė vertybė, kurią pamiršta žmonės laikantys ranką ant kalavijo. Žmonės pikti tada kai bijo, kai nesupranta – tad mokykitės, tada šviesa ir tiesa lydės jūsų kelius.
Kokio stiliaus prezidentą rinksime?
Prieš keletą dienų atsitiktinai užkliuvo akis už Eqleaders.inc publikacijos “Six Leadership Styles: Selecting the Right Leader” (Autorius: Dana C. Ackley, Ph.D., is founder and CEO of EQ Leader, Inc), kuri remiasi Hay group atliktu tyrimu “Styles and Climate”. Tyrimas teigia, kad organizacijos lyderis turi nemažą įtaką rezultatams, nes organizacijoje lyderis tiesiogiai įtakoja vidinį klimatą, o klimato kokybė lemia apie trečdalį organizacijos rezultato.
Klimatas (aplinka) nėra šiaip terminas, lozungas ar šūkis, jis apibrėžia šešis organizacijos vidaus darbo aspektus:
- Laisvė spręsti problemas – koks savarankiškumo laipsnis suteikiamas organizacijos nariams
- Atsakomybės pojūtis – kiek asmeninės atsakomybės prisiima organizacijos nariai
- Darbo standartai – kaip organizacijoje atliekamas darbas
- Skatinimo / atlygio sistemos efektyvumas – kaip ir kokia elgsena skatinama organizacijoje
- Misija ir vertybės – kaip organizacijos nariais juos supranta
- Įsipareigojimas bendram tikslui
Priverstinis stilius (angl. coercive leader) – toks vadovas remiasi baime – “daryk kaip sakau, arba eik lauk”. Šis lyderis imasi atsakomybės, ir jam nereikalinga kitokia nuomonės. Šis lyderystės stilius labiausiais niokoja organizacijos klimatą: augant baimei, klimatas organizacijoje blogėja. Tačiau negalima sakyti, kad tokie lyderiai nereikalingi – jie yra pakankamai efektyvūs esant krizinei situacijai. Jeigu organizacija turi rimtų bėdų, priverstinio stiliaus vadovas gali būti tinkamas kandidatas. Tačiau pravartu atsiminti, kai tik krizė pasibaigia, tokio lyderis naudojama prievarta, sukuria naujas krizes.
Autoritetinis stilius (angl. authoritative leader). Šis vadovas geba aiškiai, suprantamai ir patraukliai nusakyti misiją, ir taip sukelti žmonių entuziazmą. Jis savo sekėjams nurodo aiškų kelią, eliminuodamas painiavą ir kitus neaiškumus, būdingus daugeliui organizacijų. Tokio lyderio sekėjai stipriai įsipareigoja bendram tikslui, todėl organizacijoje nėra antklodės tampymo į save. Šis lyderystės stilius labiausiais koreliuoja su organizacijos rezultatais. Autoritetu paremtos elgsenos gerina klimatą. Vizionieriaus stilius ypač praverčia ir yra reikalingiausias, jei organizacijai reikia naujos vizijos ar vienijančio tikslo.
Bendradarbiaujantis stilius (angl. affiliative leader) – pozityvių santykių meistras. Kadangi sekėjams toks lyderis patinka, jie yra lojalūs, dalinasi informacija, ir juo pasitiki, tai padeda visiems nenukrypti nuo bendro kurso.
Šis stilius taip pat labai neblogai koreliuoja su geru klimatu. Tokį lyderį verta pasirinkti, jei organizacijai labiausiai reikia vidinės harmonijos, stiprios moralės, geros nuotaikos, ypač jei prieš tai buvę įvykiai lėmė nepasitikėjimo atmosferos įsigalėjimą.
Šio stiliaus trūkumas – nepakankamai gerai atliekamas darbas yra toleruojamas, vardan lojalumo.
Demokratinis stilius (angl. democratic leader) – šio lyderio stiprioji pusė – jis siekia sprendimus priimti konsensuso būdu. Pasiekus – bendrą visų sutarimą, atsiranda labai stiprus įsipareigojimas bendriems tikslams, strategijoms ir taktikoms. Aukštas pasitikėjimo lygis taip pat šio lyderio privalumas. Šis lyderystės stilius gerai koreliuoja su rezultatais, ir labiausiai tinka tais atvejais kai vadovas iš tikro nelabai žino, ką reikia daryti ir kaip elgtis, tačiau turi talentingų darbuotojų, kurių gebėjimus galima efektyviai panaudoti. Taigi renkantis tokį lyderį svarbu įvertinti, kiek talentingi ir gabūs yra pavaldiniai. Jeigu jiems suteikiama pakankamai laiko tobulėti, ir gerai bendradarbiauti kaip komanda, toks lyderis yra geras pasirinkimas. Šios stiliaus trūkumas – netinka esant krizinei situacijai, ir jei reikia veikti greitai.
Pavyzdinis stilius (angl. Pacesetter – tempo nustatytojas) – visiems nustato labai aukštus veiklos standartus, įskaitant ir patį save.
Toks vadovas daro tai ką sako, jam būdinga žodžių ir veiksmų vienovė. Tai skamba patraukliai ir daugelis mano, kad tai labai efektyvu. Deja, tyrimai rodo, kad šis stilius neigiamai koreliuoja su klimatu. Kodėl? Todėl, kad tempo nustatytojas nepasitiki savo sekėjais. Jų savęs suvokimo ir vertinimo pagrindas – jie yra protingesni, greitesni, ir gali pasiekti geresnį rezultatą nei bet kas kitas. Tokiu būdu jie patys to nenorėdami kenkia savo sekėjų moralei! Tačiau negalima tokio kandidato iškart atmesti – jei komanda jau dabar turi aukštą motyvacijos lygį, techninius įgūdžius ir kompetencijas, tempo nustatytojas gali būti pakankamai efektyvus, nes jo stilius ir lūkesčiai atitinka tai ko reikia organizacijai.
Ugdantysis stilius (Coach) – šis lyderis ugdo žmones, jis geba atpažinti talentą ir gerai žino kaip jį vystyti. Jis moka kurti tobulinimo programas, duoti žmonės tinkamas užduotis ir iššūkius, kurie lemia naujų įgūdžių ir gebėjimų atsiradimą. Toks lyderis nuspėja ateitį ir leidžia savo sekėjams maksimaliai panaudoti savo gebėjimus. Šis lyderystės stilius neblogai koreliuoja su rezultatais ir geriausiais tinka, jei sekėjai nori ir gali tobulėti. Tačiau jei jūsų organizacijoje dauguma tiesiog laukia pensijos, ugdantysis vadovas netinka. Jeigu žmonės žavisi mokymusi – tai geras pasirinkimas, tačiau reikia pripažinti, kad ugdymas užima labai daug laiko, tad toks lyderis skirs mažiau dėmesio kitoms svarbioms sritims.
Taigi reikia atsižvelgti į tai koks vadovavimo stilius geriausiais tinka organizacijai, pagal jos charakteristikas ir esamą situaciją. Dar svarbiau suprasti, kad realiam gyvenime viskas keičiasi, todėl svarbu lankstumas ir patys geriausi kandidatai, yra tie kurie yra išmokę adaptuoti savo stilių pagal poreikius.
Šie lyderystės stilių klasifikacija gali padėti organizacijoms nuspręsti ir pasirinkti tinkamiausią vadovą. Iš esmės valstybė taip pat yra didėlė organizaciją ir greitai mes turėsime galimybę rinktis naują vadovą.
Taigi ko mums reikia – ar krizė jau praėjo? Ar tarptautinių įvykių kontekste jau turime naują krizę? Tada tiktų Priverstinis stilius.
O gal valstybei dabar reikia vienijančio tikslo, kurti kažką naujo? – geriausias pasirinkimas būtų Autoritetinis vadovas.
O gal mums trūksta geros nuotaikos, vidinės harmonijos, stiprios moralės, tada verta rinktis Bendradarbiaujantį vadovą.
O gal mūsų valstybės tarnautojai yra talentingi ir gabūs (be sarkazmo tik!), jokios krizės nėra ir per artimiausius keturis metus nebus?, tad geriausias pasirinkimas būtų Demokratinis lyderis.
O gal mums labiausiai reikia tinkamo pavyzdžio, nes ta pati valdininkija motyvuota, turi tinkamus techninius įgūdžius ir kompetencijas? Tai būtų Pavyzdinis stilius – tempo nustatytojas, pats bėgtų ir viską darytų už kitus?
Taip pat labai tikėtina (irgi be sarkazmo), kad mūsų valstybės tarnautojai dega noru dirbti valstybės labui, visi yra labai jauni ir tiesiog veržiasi tobulėti? Rinkime Ugdantįjį vadovą.
Ką manote, kurie iš šių pretendentų atitinka konkretų vadovavimo stilių? O gal kuris įvaldęs visus ir geba lanksčiai prisitaikyti ir keistis pagal situaciją:
Dalia Grybauskaitė – geležinės ledi, plieno magnolija – man rodos jos vadovavimo stilius labiau priverstinis ar pavyzdinis (manyčiau, kad Artūras Paulauskas taip pat atstovauja priverstinį, baimės stilių)
Vladas Lašas – žinomas verslininkas iš Kauno išgarsėjęs inovacijų taikymu ir pripažintas vizionierius, ko gero jis įkūnija autoritetinį stilių.
Savo piešiamomis vizijomis taip pat išgarsėjęs Artūras Zuokas
Bronis Ropė – nuolatinis Ignalinos meras, turintis didelį vietos gyventojų pasitikėjimą, kuriam labiausiais rūpi gyventojų gerovė – panašu jo stilius bendradarbiaujantis.
Zigmas Balčytis – ekonomistas, matematikas, socialdemokratas, kurie garsėja savo nuolatiniu nuomonės keitimu (nežino ką daryti!) ir visur siekia konsensuso – ko gero jis atstovauja demokratinį stilių.
O gal Naglis Puteikis – istorikas, paveldosaugininkas,
nuolat visus kritikuojantis, tad ko gero jo stilius pavyzdinis, paremtas įsitikinimu, kad kiti kvailesni ir tingesni?
Deja tarp pretendentų nerandu Ugdančiojo stiliaus lyderio – gal tai ir gerai, nes nėra laiko dabar visus lavinti, reikia rezultato.
Taigi ką pasirinksite – kol kas ne visi pretendentai surinko reikiamą kiekį parašų, tad raginu piliečius patiems susikurti galimybę rinktis iš įvairių stilių, tai galima padaryti ir elektroniškai.
Vampyrų Šešėlyje remia ir palaiko pretendentą Vadą Lašą.
Ponulitikos keliai ir klystkeliai
Besniegės žiemos tradicinis vakaras, tradicinės šeimos galva, tradiciškai, po sunkios darbo dienos žiūri televizorių (rodo filmą Desantininkai), ir laukia savo mėgstamiausio epizodo, kur karys pila dyzeliną į išmatų statinę, išmaišo ir padega… Šeimos galva, tradiciškiai patogiai įsitaisęs ant sofos, gurkšnoja mėgstamiausią savo paties sugalvotą kokteilį, ir susimasto…
Keistai, kažkaip filosofiškai atrodo ta šūdo maišymo ir deginimo tema, bet kažkodėl ji svarbi daugeliui, o gal tik jam.
Tuo pat metu kitame tradicinio buto, gipskartoniu aptaisytame kambaryje, tradicinės šeimos mama, tradiciškai migdo mažuosius – iš pradžių lopšinė, paskui pasaka, vėliau – jei nemiegosi ateis baubas… Baubas labai baisus, baubas tikras ir piktas, pamatysi jei nemiegosi.
Tradicinė šeima, tradicinis laiko praleidimo būdas, ir tradiciniai baubai.
Baubai – kas tai? Pasirodo jų yra šeši, o šeši velnio skaičius, geriau būtų septyni, o dar geriau visi dešimt, kad niekas nepagalvotų, kad fantazijos trūksta.
Baubas Svetimas, kur nori nusipirkti žemelę Lietuvos – jis baisus, jis Atėjūnas – iš burnos jam srūva seilės – nuodinga rūgštis, pradeginanti bet kokį metalą, jo aštrūs nagai, jo kieti šarvai, jis be galo stiprus ir piktas, jis minta žmonėmis ir naudoja juos savo lervoms maitinti. Tačiau ne nagai ir nuodinga rūgštis pati baisiausia, o jo klastingas noras nupirkti Lietuvos žemę – visą! Kad žmonėms neliktų, nes jam įstatymai negalioja, jis pats kuria savo įstatymus, ir kuo daugiau žemės jis nupirks iš išdavikų spekuliantų, tuo bus blogiau. Todėl jis Atėjūnas Perėjūnas Svetimas pats baisiausias. Ir to jam negana!
Svetimas Atėjūnas net tik trokšta supirkti žemę, jis siekia apsigyventi tarp mūsų! Tada niekas nebus saugus, nes gims mutantai, kurie bus panašūs į žmones, bet ne žmonės – su didelėm galvom, kietais kaulais, stora oda ir spjaudys rūgštimi ant šaligatvio, nuo kurios batuose atsiras skylės.
Baubas Euras, ne toks baisus, kaip Svetimas, bet irgi pavojingas, nes jis padidins kainas ir sumažins atlyginimus. O skurs ir vargs tada žmogeliai, jau geriau jis neateitų, nors ir dabar jie skursta, bet bus dar blogiau. Tačiau ne kainos, ir ne atlyginimai baisiausia, dar baisiau, kad Baubas Euras sunaikins Finansų sistemą – įsivaizduojate -buvo finansų sistema, buvo, buvo ir bac – nėra finansų sistemos! Kaip, kaip mums be finansų sistemos gyvent tada? – marš miegot, kad baubas euras neateitų (gerai, kad tradicinės šeimos tradicinė mama nieko nėra girdėjusi apie BitCoin – nes būtų šokas kai kuriems mažiems ir dideliems)
O trečias Baubas Gėjus, šiaip nebūtų toks baisus, jei nežygiuotų gatvėmis ir nepropaguotų savo orientacijos, jo būtų galima ir nebijot. Štai pražygiuos tas baubas Gedimino prospektu ir pavers… kas trečią gėjum, o kas penktą lesbiete – kaip reikės tada gyvent? Kaip į darželį vaikus reikės vesti? Neisi gi tuo pačiu kinietišku granitu, kur gėjus savo koją statė – užsikrėst gėjiškumu baisu ar liga kokia kita! O jei netyčia raištelį batų prireiks užsirišt!
Ir gėjų propaganda dar – va pasakys koks dėdė per televiziją tos propagandos sakinį ar du, ir žiū, sūnus vienatinis dieną kokią, parves namolei draugą ir pareikš – mes norim kurti šeimą Netradicinę! – reikės tada sūnaus išsižadėt – o kas senatvėje rogutes į mišką temps tada?
Baubas Gėjus, beje, dažniausiai ateina ne vienas, o kartu su Juveline Justicija, čia ragana tokia, ne baubė, ragana jinai! Ji paims likusius vaikus tavus, kurių nespėjai dar išsižadėt. Paims, nes ji galinga – bet kokiu pagrindu gali paimti vaikus, net iš geriausio tėčio, ir mamos geriausios! O kaipgi, tai aš esu geriausias tėtis, o mano kaimynė geriausia mama – vaikai mano nuosavybė, ne valstybės! Tačiau raganai Juvenalinei Justicijai tai nė motais – panorės ir paims ir atiduos, savo draugeliui Gėjui. Ai geriau nesimylėt, susilaikyt, kad vaikai negimtų ir Juvelinė Justicija jų neatimtų.
O siaube, kaip čia taip susilaikyt – neištversiu – kankinimas gi tai žiaurus, net išprotėti galima!
O kur, jūs pasakysite dar du baubai? – kodėl čia jie nepaminėti? Atsakysiu: ir taip vardus jų žinote, tai kam minėt – išėjo jie į pensiją, gal laikinai, gal amžinai, kas žino… Ne mums žmogeliams paprastiems suprast kur veda ponulitikos keliai ir klystkeliai.
Ponulitikos čempionatui artėjant
Varžybos prasidėjo. Salė užia, ploja, švilpia, muša būgnus. Girdisi, kamuolio bumsėjimas ir žaidėjų šūkavimai. Centre, užsidėjęs akinius nuo saulės sėdi treneris ir įdėmiai klauso, ką komentatoriai kalba apie rungtynes. Treneris šiek tiek palinkęs į priekį ir susikaupęs vadovauja rungtynėms. Jis laikosi vienintelės taktikos – jei salė švilpia – sodina žaidėja keletą minučių pailsėti, jei salė ploja – tegu dar pažaidžia. Komanda pralaimi, nes žaidėjai nevykdo trenerio nurodymų ir aikštėje daro ką nori, komanda praleidžia daugiau taškų nei sumeta – taip sako komentatoriai per radiją, sako kas įmetė, ir kas neuždengė varžovo – tuos treneris ir pasodina ant suoliuko.
Čempionate komanda neblizga – kartai laimi, dažniau pralaimi, todėl komanda yra turnyro lentelės apačioje. Treneris nežino ką daryti – žaidėjus pats pasirinko, pasirinko pagal reitingą, tie kurie turi daugiausia reitingo taškų, arba kuriuos patarė pasirinkti asistentai ir komentatoriai, tad vienintelė jo taktika – pasodinti žaidėją kelioms minutėms ant suolelio ir išleisti kitą, su viltimi, gal jis įmes daugiau taškų, gal geriau ginsis…
Vakarais treneris susimąsto, ką daryti? Kaip pagerinti ringtinės žaidimą, kaip iš turnyro autsaiderių padaryti gerą komandą, kuri dažniau įmestų, geriau gintųsi, kokios taktikos ir strategijos laikytis. Konsultantai ir asistentai patarinėja – tegu žaidėjai patys nusprendžia kam žaisti, o kam pasėdėti ant suolelio – nesikišk. Kiti sako – normaliai, taip ir daryk toliau – kada nors pasiseks – ir toliau rinkis žaidėjus pagal reitingą, sodink ant suolelio kai prameta, leisk daugiau pažaisti jei įmeta.
Tačiau treneris nori geresnio rezultato, nori, kad komanda laimėtų ir iš turnyro autsaiderių taptų prizininke. Tačiau kaip? Žaidėjai žvaigždės, jiems svarbu reitingai ir atlygis, jie konkuruoja vienas su kitu, kas daugiau įmes taškų, kas daugiau sustabdys varžovų.
Treneris turi žaidimo planą ir turnyro strategiją, prieš kiekvienas varžybas paaiškina savo komandos nariams ką reikia daryti, kaip pulti ir kaip gintis, tačiau žaidėjai daro ką nori, nes treneris nemato jų veiksmų – jau daugel metų jis aklas, jis tegali klausytis, klausyti kaip salėje slysčioja sportiniai bateliai, kaip bumpsi kamuolys, kaip švilpia ar ploja sirgaliai, ir ką jam sako komentatoriai.
Norėčiau matyti, svajoja treneris, matyti kiekvieną žaidėją, matyti derinius. Norėčiau, kad žaidėjai pirmiausia galvotų ne apie tai kaip pasididinti reitingą, ar daugiau uždirbti. Norėčiau, kad puolėjai ir gynėjai, užtuo siekę sumesti daugiau taškų ar sustabdyti daugiau varžovų, siektų komandos pergalės.
Kas stipriau už teisybę?
Kažkada Lietuvos valstybė tęsėsi nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros. Lietuviai tuomet daug kariavo, turėjo stiprių ir narsių vyrų, eiklių žirgų ir aštrių kalavijų. Vėliau irgi daug kariavo, bet galop valstybė buvo padalinta. Istorikas Bumblauskas yra pasakęs, kad taip nutiko todėl, kad kariauti pradėjo nebe jėga ir ištvermė, nebe vyrų narsa, bet pinigai. O pinigų lietuviai niekada neturėjo. Dabar informacijos amžiuje karus laimi nebe pinigai, bet informacija. Informacija tai pagrindinis strateginis karo frontas, kuris lemia daugiau nei pinigai. Netgi sename rusų filme – “Brolis”, suskamba tokia frazė “Ne tas stiprus, kuris turi daug babkių, o tas kurio pusėje yra teisybė”. O teisybė, kaip žinote, pasirenka, tą pusę, kuri geriau valdo informaciją, nes už teisybę stipresnis tegali būti melas.
Pagalvojau, negi neseniai įvykę konservatorių partijos pirmininko rinkimai, parodė, kad valdžia ir pinigai stipriau už idėją?
Juodųjų pirštinių manifestas
Gerbiami Lietuvos piliečiai,
Dar visai neseniai vyko teisinga pilietinė akcija: Baltosios pirštinės – akcija nukreipta prieš balsų pirkimą, kitaip tariant prieš trukdymą pasinaudoti rinkimų teise.
Penktadienį ar šeštadienį, pagal Tautinkų sąjungos inicijuotą ir prezidentės paremtą kreipimąsi Konstitucinis teismas sręs ar pripažinti, kad per 2012 metais vykusius seimo rinkimus užregistruoti dvidešimt penki pažeidimai galėjo turėti lemiamos įtakos rinkimų rezultatams, kitaip tariant ar trukdymo pasinaudoti rinkimų teise mastas reiškia, kad pasinaudoti rinkimų teise šį kartą nepavyko niekam, ir kad dabartinės kadencijos seimas priims atitinkamą sprendimą, nukelti pasinaudojimo rinkimų teisę pusei metų.
Šiandien klausiausi LRT radijo laidos Aktualijos, kurioje šį klausimą diskutavo socdemų atstovas G.Kirkilas, į seima nepatekusios Liberalų ir Centro sąjungos atstovas – berods Bogušis ir TS-LKD atstovas – Jurgis Razma. Politikai kalbėjo apie tai kodėl per 2008 metų rinkimus užregistravus dvidešimt penkis pažeidimus, šis klausimas nebuvo toks aktualus, kaip šių metų rinkimuose. Kaip supratau Bogušis ir Razma, laikosi nuomonės, kad sumažėjo visuomenės tolerancija, išaugo pilietiškumas ir reikalavimai politinei kultūrai, o tuo metu G.Kirkilas (kurio aš šiaip gana stripriai nemėgstu) atsainiai replikavo – maždaug “tarkim”.
Į laidą skambinę klausytojai is Alytaus, Skaudvilės, netgi Vilniaus vis teiravosi – kaip čia taip gali būti – kas nori organizuoja asmenų atliekančių bausmę įkalinimo įstaigoje balsų pirkimą, ir kaip motyvacinę priemonę žada mažiau mušti kalinius?
Berods tokios įstaigos kuruojamos teisingumos ministerijos, kuriai vadovauja gal būt kiečiausias visų laikų tesingumo ministras, kuris nutraukė Valstybės Žinių popierinę versiją ir taip sutapė biudžeto pinigų?
Siužetas buvo nufilmuotas atliekant operatyvinius veiksmus – tikriausiais tarnybų pavaldžių VRM ir ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota televizijai – o tai kokia čia praktika ir tikslas? Gal kas nutekino? – taigi Gailius ir jo pavaduotojas jau nebedirba teisėsaugos struktūrose?
Klausytojai taip pat teigė, kad jų apylinkėse nepastebėjo jokių ypatingų sukčiavimo atvejų, ir kad žmonės kalbėjo (“platino gandus”), kad sukčiavimuose dalyvo ir konservatorių atstovai, kaip ir kitų partijų marginalai.
Suma sumarum – šitie reiškiniai tai augančios poltinės kultūros išraiška!
Aš taip nemanau – tikiu kad DP tikrai yra visko prisidirbę, kaip ir Tvarka bei Teisingumai, manau, kad tai yra populistinių pažadų partijos, tačiau aš nemanau, kad šios partijos, įskaitant ir Socdemus yra kuo tai labiau blogos, ar labiau suktos nei Konservatoriai, LS ar Centristai. Esmė ne pažadai, ir tikrai ne tai, kas pažadės didesnį minimalų atlyginimą!
Esmė ta, kad lietuvos žmonės turi teisę, kartą per keturis metus pareikšti nuomonę, ką mano apie buvusios valdžioje partijos, vyriausybės ar prezidentės darbus!
Kaip tai gali būti, kad sparčiausiai Europoje augančioje ekonomikoje taip smarkiai išaugo nuskurdusių, beraščių ir šiaip degradų, tokių kaip aš, skaičius, kad jie netgi išsirinko sau tinkančią valdžią, kad net išsilavinę turtingieji nieko negalėjo pakeisti metę biužeto milijonus propagandinei kompanijai?
Kaip tai gali būti, kad antros kiečiausios finansų ministrės valdoma ministerija įgyvendina tokią “austerity” programą, po kurios valstybės skola išauga – nė nežinau tiksliai kiek kartų, o ministerijos klerkai į elementarų pasiūlymą, kaip sumažinti biurokratinę naštą tesugeba pamojuoti pajamų mokesčio ar buhalterinės apskaitos įstatymu – bet šiaip realiai nė nesupranta, kokia buvo pasiūlymo esmė, ir kad biudžeto pajamų rizika minimali?
Kaip tai gali būti, kad oligarchai ir milijonieriai pagal turtą sumoka tiek mažai GPM, bet važinėjai tokiomis brangiomis mašinytėmis… ar netgi skraido sraigtasparniais į Kretingos golfo eiktštynus kavos atsigerti, o vienintelę alternatyvą politikai temato progresinius darbo pajamoms, tiems, kas turi bent kiek padoresnį darbą?
Kaip tai gali būti, kad seimas, vyriausybė, prokuratūra, teismai – metų metus nekelia žmonėms jokio pasitikėjimo? Kaip tai gali būti, kad dauguma žmonių mano, kad vienintelis einančių valdžion tikslas – įsisavinti ES (ir nacionalinio) biudžeto pinigus?
Beliek tik pacituoti vieno mūsų artisto žodžius : eikit….
Kitą kartą balsuosiu už partiją, kurios šūkis bus “Mes Nakui nesiunčiam”. Ne pinigais ir juo labiau priminkavimu Europos tarybai dabar reikia rūpintis, o tuom kas bus su mūsų valstybe ir žmonių sielom.
Taigi visi sąmoningi Lietuvos piliečiai, kurie neabejingi tautos likimui, parodykime, kad mums ne vis vien – nuo ateinančio sekmadienio, šaltuoju metų laiku, visi dėvėkime juodas pirštines.
Bomžai renka seimą
Šiais metais kaip niekada daug partijų dalyvauja rinkimuose – tai gal būt gerai: žmonėms rūpi; svarbu; galvoja sugebėsią padaryt geriau – visi pokyčiai prasideda nuo sujudimo, – kaip sakoma iš daug kandidatų, gal kas ir taps sporto meistru… Tai gal būt ir blogai – nes liudija, kad geriausias verslas LT šiuo metu yra politika.
Pasiskaičiau konteineryje besimėčiusį VRK leidinį, kuriam surašytos sutrumpintos partijų programos – ir va kokia tai bomžiškai ekspertiška nuomonė gavosi:
1. LLS (Liberalai. Sveiko Proto Blasas)Bomžui patiko: mokesčių nedidinimui ir naujų nesiūlymas, ne-progresinimas, sodros lubos taip, teisė į privatų gyvenimą,
Bomžui nepatiko: tušti pažadai, nes neaišku kaip sręs diužeto ir sodros deficitą, pernelyg didelį pajamų pasiskirstymą, neadekvatų skirtingų pajamų apmokestinimą, pigus posas: “abonentiniai” mokesčiai, 0,5 mlr iš vokelių, e-balsavimas, visuomeniniai teisėjai, skaidrus sveikatos finansavimas, aukštos kokybės švietimas- tušti pažadai be idėjo ir supratimo kaip tai daryti.
2. RP (Gana bašktytis kairėn ir dešinėn…)Bomžui patiko – programoje nieko protingo neparašyta išskyrus minimalaus padidinimą iki 1,200LT
Bomžui nepatiko – pigus, mulkiams skirta popsas su tuščiais lozungais, oligarchinias mentalitetas (Vladžia nėra mūsų tikslas – tai tik priemonė (kaip ir pinigai Valkiūnui – bomzo pastaba),Vlastybinis komercinis, miglos pūtimas dėl pensijų, Šilumos tinklų atėmimas (nebus kur nakvot bomžo pastaba) – jei valstybė nesugeda efektyviai vykdyti savo tiesioginių funkcijų kaip galima patikėti valstybei nebūdingas funkcijas
3. DP – nes žinome kaipBomžui patiko” partijos šūkis (įdomu kas kūrė ir kiek sumokėjo viešųjų ryšių agentūroms?), MDU didinimas, šilumos, šeimos verslo, regionų, sveikatos politka ir pažadas taikyti grieštą atsakomybę. Bomžui nepatiko: neaišku kaip (ar tikrai)- socialinės garantijos pensinikams, už ar prieš atominę?, jaunimo ir švietimo politika – (Tai žinote ar nežinote kaip? – bomžo pastaba)
4. DDVP (Be all you can be… – (US Army bomžo pastaba))Bomžui patiko: politinės stagnacijos suvokimas, žadami veikimo principai ir tikslai. Bomžui nepatiko: tuščia, vien tik pažadais sotus nebūsi, turėsite Viktoro klausti kaip? ir bus Taip kaip jis nori.
5. TS-LKD (Kartu pasiėkėme daug) – ko gero, bed dar daugiau žadėjote ir nepasiekėte.+ už: konkurencingumo didinimą, sikalinę drausmę, mokesčių kaip sistemos suvokimą, energetinės nepriklausomybės deklaraciją, švietimą ir mokslą, krašo apsaugą ir užsienio politiką. – už: (kada garžinsite skolą už paimtas akcijas ir indėlio sertifikatus ir neįsigaliojusias obligacijas? – bomžo pastaba), socialinius reikalus ir šeimą – LT ne tik katalikai gyvena.
6. NR6 (Svarbiausia išdrįsti) Pliusai už išsami, konkreti, aiški programa (kas jųsų viešųjų ryšių konsultantas ir kiek jam mokate? Bomžo pastaba) Minusai: jei jau taikotės į šventuosius tai atinkamai ir elkitės, ir kam jums visi tiek prisiplakę lūzeriai?
7. NR7 LLRA (Už teisingumą) (kažkur girdėta – visimes dabar reikia to teisingumo – bomžo pastaba) + biokuras, mokinių krepšelis(? ką turite omenyje – bomžo pastaba), subalansuota žemdirbystė, tautinių mažumų teisės, demografinė politika ir dar nemažai neblogų dalykų, – nelabai išmanone tai ką rašote ar ne?, religinis fanatizmas. Šiaip nustebino programa – palyginti nebloga, patys rašėte?
8. LSDP (Svarbiausia žmogus)+ daug gražių, logiškų pažadų ir ketinimų, – bet prisipažinkite – nelabai išmanote apie darbo rinką ar ne, ir kitus dalykus atrodo nelabai išmanote – viską didinsite ir gersinsite, o ką bloginsiete- nemanau, kad ketinate įgyvendinti ką nors iš to ką žadate. Pirmiausia normaliai partiją susitvarkykite, nes netekus Brazausko – atrodo nieks nebežino ką daryt.
Fu viskas, pavargau skaityt, eina sau, kiek reitingavimo sarašų bus prispaudinti – reikės vietoj butelių persikvalifikuoti ant makulatūros. Neturiu jėgų toliaus skaityt ir rašyt. Nu dar pora žodžių: Stanislovai Buškecičiau – gražiai kalbi ir mastai, tik programa parašty š…Ššššerifas??? – (kita kąrtą kaip pritruks pinigų viešųjų ryšių agentūroms – kreipkis, galima ir už dyką ką nors sugalvot). Judėjimas Taip – neblogai šnekatm na bet nežinau ar be Zuoko būtumėt veiksnūs, o Romanovas – taip miglotai kalba kad 50/50 – negaliu suprasti ar mintys genialios jo, ar idiotiškos. Dbar tikrai viskas. Ilgam. Pavargau, paislėt reik nuo rašliavų.
Medinis Teisingumas
Vieną dieną padauginęs stipraus gėrimo, susapnavau, kad esu pelė ir šmirinėju po kaimo parduotuvėlę ieškodamas, ką skanaus nugvelbti. Apžiūrėjau prekių lentynas – ten garbingiausias dvi sekcijas užima konservai: vienoje lentynoje konservuota žuvis aliejuje, kitoje konservuota žuvis savo sultyse. Keista, pamaniau, kaip gali pačias garbingiausias prekybines vietas užimti konservai: nei jų kaime kam reikia, nei kas juos perka, nė pelėm iš jų kokios naudos-tik dantis skauda. Einu toliau link mėsos lentynos, ten aukštai sukabinėtos dešros, skaniai kvepia dūmu ir E621, o iš visų aukščiausiai pakabintas kabo didelis riebus skilandis, ant kurio puikuojasi užrašas – “Mėsiulis”.
Buvau girdėjęs, kad E621 kenkia pelių vaisingumui, tad patraukia toliau – link daržovių lentynos, bet nespėjus man žengti nė žingsnio išgirdau kažką šnabždant. Garsas sklido nuo konservų lentynos – priėjau arčiau, mat buvo smalsu, kas gi čia šnabžda, ogi viršuje įsitaisiusi konservų karalienė – dūmo skonio silkė aliejuje kalba: man reikia teisingumo, tučtuojau atneškite čionai teisingumą. “Bet iš kur jį paimti? Kaip jis atrodo?, Ar galima jo nusipirkti?” – aidi balsai iš apačioje įsitaisiusių konservų savo sultyse… Aš žinau, prabyla, viršutinėje lentynoje jau seniai gulintis konservas, užsienietišku pavadinimu – “teisingumu nenusipirksi, bet žinau iš ko galima jį pavogti”. Sakyk greičiau, neslėpk – pasigirsta balsai – mums labai reikia to teisingumo.
“Bet vogti negražu, konservai! Nedarykite to, užtrauksite gėdą ir mums, jūsų kaimynams – nesutiko daržovės, “Tylėt, daržovės, riktelėjo Mėsiulis, – negriaukit mūsų koalicijos su konservais, žinokit savo vietą”, o pats gudriai mastė – konservai susigadins savo reputaciją, susipeš su daržovėmis ir parduotuvę valdys dešros, o aš būsiu už visus aukščiausiai ir garbingiausiai . Nekenčiu konservų, nekenčiu daržovių, taikosi čia prisiplakti prie stipresnių – mąstė Mėsiulis.
“Nekenčiu konservų” pamanė valytoja plaunanti parduotuvės grindis, būtų mano, valia padaryčiau čia tvarką. Gautų koservai teisingumo, tiek, kad net žagsėtų. Aš žinau ko reikia kaimiečiams – duonos ir žaidimų, išmesiu konservus, o į jų vietą sukrausiu duoną ir degtinę. Tik kaip man užimti parduotuvės vedėjos vietą?
“Nekenčiu konservų” – manė ir marinuoti agurkai stiklainyje. Skriaudžia jie mūsų brolius, daržoves, bet mes gudrūs, apsimesime konservų draugais, padėkime jiems vogti teisingumą, o kai ateis metas, mes juos įveiksime ir atimsime iš jų teisingumą.
“Mat kaip, pamanė pelė- visą laiką visi giedojo, mes nevagiame, mes dirbame, mes sąžiningi, įveikėme krizę, o kai tik pasitaikė proga ir teisingumas nelabai saugojamas…
Šuns balsas į dangų neina
Šiandien per Gruzijos radiją nugirdau tokį pranešimą: Lietuvos seimas antru balsavimu, nepriėme konstitucijos pataisos, kuri uždraustų tos paties lyties asmenų šeimą. Vienu svarbiausių ir aktualiausių Lietuvai šiuo metu klausimų virė audringos diskusijos, nustelbę net Lietuvos siekį susigrąžinti branduolinės valstybės statusą. Pataisai priimti pritrūko vieno balso, mat vienas svarbiausių seimo moralinių autoritetų, Petras Gražulis, tuo metu sprendė asmeninius ypatingos svarbos reikalus. Lietuvos katalikų bažnyčia, bei prezidentė šio incidento nekomentuoja, o vienas iš konservatorių lyderių – Rimantas Dagys, apgailestauja, dėl tokio neatsakingo koalicijos partnerio poelgio.