Tag Archives: Pilietiškumas

3 milijonai prieš 300

Kažkada labai seniai, senovės Spartos karalius Leonidas surinko tris šimtus geriausių vyrų ir patraukė į Termopilų perėją pasitikti milijoninės persų armijos. Spartos berniukai, nuo mažumės buvo auklėjami kariais – sunkiausi išbandymai, nuolatinės treniruotės užgrūdindavo jų sielas ir kūnus, tad visi Leonido atrinkti vyrai buvo profesionalai. Jie stojo prieš milijoninę persų armiją, daugiausia sudarytą iš vergų ir samdinių. Mūšis buvo nuožmus, visi spartiečiai krito, tačiau persai, supratę, kad tolimesnis veržimasis pareikalaus dar daugiau aukų – sustojo. Taigi trys šimtai spartiečių nepabūgo tūkstančius kartų didesnės persų kariuomenės.

Dabar viskas atvirkščiai – trys milijonai su baime laukia trijų šimtų.

 kada mūsų bus milijonas?
kada mūsų bus milijonas?

 

Lietuviai pirmą kartą buvo paminėti Europos rašytiniuose šaltiniuose, kai mūsų pro-protėvis Brunonas, ąžuoline kuoka trenkė krikščioniui per galvą, už tai, kad anas buvo krikščionis. Dabar lietuviai, patys tapę uoliais katalikais, apie krikščioniškas vertybes išmanome geriau už patį Romos popiežių, o apie musulmonus galvojame lyg viduramžių riteriai susiruošę į kryžiaus žygį.

Mes daugelį amžių aplinkiniams nepavargdami aiškinom, kad mūsų kalba senoviška, išliko nepakitusi nuo pirmųjų indo-europiečių atėjimo, ir jokie atėjūnai nei klasta, nei jėga šios kalbos nesunaikino.

Mes aršiai giname savo identitetą ir kalbą, kad beveik dešimtmetį kariaujame Vilniaus lenkais dėl kelių raidžių, o autobusuose vykstančiuose į oro uostą uždraudžiame parašyti angliškai “Airport”

Tad nejaugi trys šimtai persų mums gali atrodyti tokie grėsmingi?

 

Kiekvienais metais lietuviai tyčia nužudo apie šimtą žmonių, dar apie du šimtus netyčia autoavarijose, apie šimtą  sunkiai sužaloja (nes vyksta karas keliuose, pasienyje ir visur kitur…).

Pas mus per metus  apie šimtą moterų išprievartauja, dvidešimti tūkstančių kartų ką nors apvagia, tūkstantį kartų plėšia ir keturis tūkstančius kartų sukčiauja. Tačiau mes nusikaltėliais vadiname čigonus?

Romų nenorime matyti kaimynystėje, bet Taborą reikalaujame nugriauti. Vejame čigoniukus iš mokyklų, bet nepamirštame pasmerkti dėl išsilavinimo stokos. Nepriimame į darbą, tačiau stebimės, jei kurie čigonai užsiima narkotikų prekyba, o dėl to kalti yra visi pagal odos spalva, plaukų tiesumą ar akių siaurumą. Mes tarsi pamiršę, kas skurdo ir nusikalstamumo šaknys yra socialinė atskirtis, išsilavinimo ir darbo galimybių neturėjimas?

Mes dažniau laimime tarptautinius konkursus “Daugiausia gryno alkoholio suvartoja”, nei europos krepšinio čempionatą, todėl mums įtartinai atrodo bet kas kas išvis nevartoja alkoholio.

Mūsų politikai įsitikinę, kad mokėti pašalpas alkoholikams yra prasmingiau, nei padėti įsikurti keletui jaunų ir sveikų atvykėlių iš Sirijos, bei graudina visuomenę, kad pirmiausiai turime duoti daugiau pinigų pensininkams, o tik po to rūpintis kas tuos pinigus uždirbs.

Mūsų pažįstami musulmonai yra geri žmonės, o tie kiti, kurių mes nepažįstame, iš artimųjų rytų yra blogi muslimai, fanatikai ir čiurbanai.

Be abejo “muslimai”, “čiurbanai” – žodis neturi jokios paniekinančios ir neapykantą ir rasizmą atspindinčios reikšmės.

Beveik visi Lietuvos internetiniai portalai surengė apklausas “kas pasiryžę priimti pabėgėlius į savo namus?” Aišku, kad 80procentų apklaustųjų sako “NE”, o kiek iš tų apklaustųjų priimtų į savo namus lietuvį bomžą iš gatvės?

 

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Viešoje erdvėje, misionieriaus poza…

Kažkas, berods Sett Goddin, yra pasakęs, kad internete vienas rečiausių išteklių yra dėmesys, ir dar retesnis yra pasitikėjimas. Taigi pirma užduotis bet kuriam rašančiajam yra patraukti dėmesį. Antra užduotis – sukurti ir išlaikyti pasitikėjimą, kuris yra dar vertingesnis.

Dėmesio siekimą galima palyginti su piktžole, kuri siekia užgožti vertingus augalus ir tapti labiausiai matoma, tačiau verta prisiminti, kad pasitikėjimas arba reputacija yra vertingesni.

Dažnai, siekiant dėmesio nevengiama stiprių išsireiškimų, netgi keiksmažodžių, asmeniškumų ir tuščio kabinėjimosi, tačiau egzaltuota, emociškai nuspalvinta kalba mažina pasitikėjimą. Ne veltui vienas pagrindinių patarimų, tiems, kuriems reikalingas pasitikėjimas, pavyzdžiui pardavėjams – vengti stiprių, pernelyg emocingų išsireiškimų.

Asmeniškumų mėgėjai neretai tapatina, anonimišką pašnekovą, pasislėpusį už avataro ir vartotojo vardo, su realiu žmogumu ir tarsi kovoja su vėjo malūnais taip tapdami internetiniais Don-Kichotais.

Ši reiškinį aš vadina misionieriškumu – būsena, kai žmogus siekia aplinkinius patraukti į savo tikėjimą, o tikėjimas yra viskas kas yra už supratimo ribos. Paprastai misionierius neigia turintis tikėjimą, nors tai beprasmiška, kadangi neįmanoma suvokti to kas yra už suvokimo ribos, nes visi bomžai, vampyrai ir chimeros pasižymi suvokimo riba.

Vampyrai, bomžai ir chimeros pasaulį mato skirtingai, todėl atspindi taip pat skirtingai ir iš to kyla konfliktas.

Nes mums, jau nuo pirmykščio žmogaus laikų yra įskiepyta nepasitikėti, bijoti ir nekęsti tų, kurie yra skirtingi, kitokie nei mes, todėl dažnai mes pasiduodame savo instinktas. Tačiau bet kuri būtybė, kuri turi mąstymo dovaną, žino, kad geriau valdyti savo instinktus, nei leisti instinktams valdyti mus (nebent yra krizinė situacija ir instinktai leidžia greičiau priimti sprendimą).

Kadangi, mes visi esame skirtingi, tai mums tinka ir skirtinga išmintis, nes išmintis yra kaip sėkla – jei ji nukrinta ant akmens – neprigyja, jei ant derlingos dirvos – kas nors išauga.Akmuo

Kartais mes įsivaizduojame save tarsi akmenį –  ir manome turį nepajudinamą vertybių sistemą, naiviai tikėdami, kad jokia svetima išmintis neprigis. Tačiau nėra tokio akmens, kuris nesudūlėtų ir nėra tokios dykumos, kurios negalima būtų palaistyti ir mes niekada nežinome iš kurios pusės sulauksime likimo smūgio, kuris sugriaus mūsų vertybių sistemą.

Dabar yra toks metas, kai braška vertybių sistema, todėl reikia saugotis misionierių, nes dažnai jie tesiekia pajusti pasitenkimą ir įkaista pajutę menkiausius dėmesio ženklus, tapdami dar agresyvesni.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Ponulitikos čempionatui artėjant

Bomzu Ismintis_011Varžybos prasidėjo. Salė užia, ploja, švilpia, muša būgnus. Girdisi, kamuolio bumsėjimas ir žaidėjų šūkavimai. Centre, užsidėjęs akinius nuo saulės sėdi treneris ir įdėmiai klauso, ką komentatoriai kalba apie rungtynes. Treneris šiek tiek palinkęs į priekį ir susikaupęs vadovauja rungtynėms. Jis laikosi vienintelės taktikos – jei salė švilpia – sodina žaidėja keletą minučių pailsėti, jei salė ploja – tegu dar pažaidžia. Komanda pralaimi, nes žaidėjai nevykdo trenerio nurodymų ir aikštėje daro ką nori, komanda praleidžia daugiau taškų nei sumeta – taip sako komentatoriai per radiją, sako kas įmetė, ir kas neuždengė varžovo – tuos treneris ir pasodina ant suoliuko.

Čempionate komanda neblizga – kartai laimi, dažniau pralaimi, todėl komanda yra turnyro lentelės apačioje. Treneris nežino ką daryti – žaidėjus pats pasirinko, pasirinko pagal reitingą, tie kurie turi daugiausia reitingo taškų, arba kuriuos patarė pasirinkti asistentai ir komentatoriai, tad vienintelė jo taktika – pasodinti žaidėją kelioms minutėms ant suolelio ir išleisti kitą, su viltimi, gal jis įmes daugiau taškų, gal geriau ginsis…

Vakarais treneris susimąsto, ką daryti? Kaip pagerinti ringtinės žaidimą, kaip iš turnyro autsaiderių padaryti gerą komandą, kuri dažniau įmestų, geriau gintųsi, kokios taktikos ir strategijos laikytis. Konsultantai ir asistentai patarinėja – tegu žaidėjai patys nusprendžia kam žaisti, o kam pasėdėti ant suolelio – nesikišk. Kiti sako – normaliai, taip ir daryk toliau – kada nors pasiseks – ir toliau rinkis žaidėjus pagal reitingą, sodink ant suolelio kai prameta, leisk daugiau pažaisti jei įmeta.

Tačiau treneris nori geresnio rezultato, nori, kad komanda laimėtų ir iš turnyro autsaiderių taptų prizininke. Tačiau kaip? Žaidėjai žvaigždės, jiems svarbu reitingai ir atlygis, jie konkuruoja vienas su kitu, kas daugiau įmes taškų, kas daugiau sustabdys varžovų.

Treneris turi žaidimo planą ir turnyro strategiją, prieš kiekvienas varžybas paaiškina savo komandos nariams ką reikia daryti, kaip pulti ir kaip gintis, tačiau žaidėjai daro ką nori, nes treneris nemato jų veiksmų – jau daugel metų jis aklas, jis tegali klausytis, klausyti kaip salėje slysčioja sportiniai bateliai, kaip bumpsi kamuolys, kaip švilpia ar ploja sirgaliai, ir ką jam sako komentatoriai.

Norėčiau matyti, svajoja treneris, matyti kiekvieną žaidėją, matyti derinius. Norėčiau, kad žaidėjai pirmiausia galvotų ne apie tai kaip pasididinti reitingą, ar daugiau uždirbti. Norėčiau, kad puolėjai ir gynėjai, užtuo siekę sumesti daugiau taškų ar sustabdyti daugiau varžovų, siektų komandos pergalės.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Kai žodis tampa darbu

Salė, šimtas keturiasdešimt melsvais kostiumais pasipuošusių ponų, nuščiūva, laukdami žodžio… Žodžio pagal tradiciją ištariamo kartą per metus… Ponai ploja, kai kurie sukandę dantis, kitų gudriai smaksančios akys išduoda prastai slepiamą priešiškumą.  Menkystos, pagalvoju, butų mano valia… Tačiau jie dar reikalingi, vis tik demokratija, juos irgi rinko, kaip ir mane…

 Tarp salėje sėdinčiųjų yra keletas sąjungininkų, bet ne draugų – o taip norisi turėti bent vieną draugą, draugą prieš, kurį nereikėtų dėvėti Valkirijos kaukės – nors vieną palaikantį žvilgsnį…

Įkvepiu oro, karingai iškeliu smakrą ir ištariu: “Mieli žmonės… per vieną naktį iš liaudies tapome tauta”  – stebiu auditorijos reakciją, matau, keleto ponų veiduose kreivokas šypsenas, pamanau, kad tikriausiai nieko negirdėjo apie filmą, ir jų galvose vis dar sukasi orientacijos klausimai.

 “Po daugybės išbandymų mus lydi sėkmė” – tęsiu prakalbą – “pasaulis ir Europa jau įvertino mūsų žmonių pastangas” – kalbu, jausdama, kad įžanga tikrai gera – salėje sėdintiems ponams, nieko nėra smagiau, kaip pasijusti didingais ir galvoti, kad visi tie pasiekimai jų asmeninis nuopelnas. Kai kurie iš jų palaimingai šypsosi, virš galvų ima švytėti aureolės, kiti, nedraugiškieji, laukia kol pasakysiu ką nors apie juos. Na štai. Subtiliai pagrasinu: “Tikrai yra kam kurti skaidrią, saugią ir modernią valstybę”, ir kad neskambėtų pernelyg grėsmingai, priduriu: “noriu pakviesti mus visus – tapkime skandinavais”

Salėje sėdinčių ponų veidai ištysta, apimti nuostabos… Paaiškinu, kodėl turime išlikti stiprūs ir nepasiduoti: “daug išbandymų, pirmininkavimas, globalūs iššūkiai…”

Tęsiu toliau, kol nuostabos išraiška dar neišnyko iš klausytojų veidų: “įveikėme sunkmetį ir tapome finansinės atsakomybės pavyzdžiu”… “Lietuvos žmonės gali daug” – matau, kad nedraugingieji kažką užsirašinėja, tikriausiai svarsto patys sau -kiek dar gali tie žmonės?.. Iš ties, pagalvoju, gal dar gali? Ką nors, pavyzdžiui, dirbti greičiau ir daugiau?

Tačiau nėra kada galvoti, reikia veikti, todėl mėgstantiems paskaičiuoti išrinktiesiems primenu: “laiko gaišimas darbo grupėse gali būti labai nuostolingas ir netgi pragaištingas valstybei” – dalies klausytojų veiduose nušvinta šypsenos – jie žino, kad blogio pergalei pakanka, jog geri žmonės nieko nedarytų, ir jiems smagu, kad bent kas nors juos laiko gerais žmonėmis.

Tęsiu toliau, jau pakiliai, ir vardiju stebuklus, kurie vyksta aplink mus: “įsteigta 15 tūkstančių naujų įmonių”, LOGIN startuoliai, 125 tūkstančiai dirbančių savarankiškai, grįžtantys emigrantai, 78% gyventojų kalbančių užsienio kalba, inovacijų švieslentė, plyno lauko projektai, tūkstančiai darbo vietų ir skandinaviškas verslas, švediškos investicijos, Suomijos termofikacinė”

Matau, kaip salėje nuostabą keičia supratimas ir linksėjimas galvomis – atrodo pagaliau ir nedraugiškieji ima suprasti, ką reiškia Tapkime Skandinavais

Įspūdžiui sustiprinti dar primenu visiems bankinius reikalus: “įrodėme, kad net sudėtingiausius klausimus galime spręsti civilizuotai ir su mažiausiomis pasekmėmis” – publika energingai linksi – tikrai nenukentėjom, spėjom viską susitvarkyti… Pastebėjusi salės pagyvėjimą ir spinduliuojamą energiją, pereinu nuo finansinių reikalų, prie energetikos – išvardinu didingus planus ir primenu, dar kartą priešus, kurie kaišioja mums pagalius į ratus, kurie net iš referendumo sugeba padaryti farsą ir atima iš žmonių teisę rinktis ir spręsti patiems.

Auditorija ima dar energingiau linksėti galvomis, tikrai, kas drįsta kėsintis į jų teisę “rinktis ir spręsti patiems” kaip reikia balsuoti referendume?

Tęsiu toliau, primenu publikai informacinio saugumo klausimą, bei kad mūsų priešai negaili tam pinigų, ką rodo ir “Pirmoji vieša ataka prieš kibernetinę erdvę” – imu pastebėti, kad prarandu klausytoją – garbūs ponai kraipo galvas, nelabai suprasdami, apie ką čia kalbu, todėl keičiu temą ir paliečiu užsienio politikos, bei Europos sąjungos biudžeto klausimus – matau, kaip klausytojai suklūsta ir sublizga jų akys – “kasmet – tai beveik ketvirtis metinio biudžeto” gundau klausytojus toliau – jaučiu, kad paliečiau tikrai aktualią temą – visi nuščiuvę gaudo kiekvieną žodį – “septyneriems metams pavyko išsikovoti 44 milijardų litų paketą” – matau, kaip dauguma išsitraukia kalkuliatorius ir ima kažką skaičiuoti bei užsirašinėti.

Stop, negalima leisti ponams iš salės įsijausti, nes pradės lyginti savo skaičiavimus su kitų ir kils rietenos, tad pakeičiu temą: “

“Skubios teisinės priemonės ir spontaniškai gimęs pilietinis judėjimas “Juodosios pirštinės“, neleido prigyti perkamai demokratijai “

Čia pat nusprendžiu, kad geriau neminėsiu Bomžo pilietinės akcijos, nes tai ko gero nėra tinkamas pilietinės visuomenės pavyzdys.

Tęsiu toliau: “šalyje vis dar galima nusipirkti infarktą, bet vis sunkiau nusipirkti teisingumą“, vardiju pasiekimus teismų sistemoje, “kovoje su korupcija neliečiamųjų neliko” – matau kaip susigūžia vienas iš salėje sėdinčių ponų, mėgstantis į kitus kreiptis “gerbiamieji”, tačiau pastebiu, kad teisingumas ne itin domina besiklausančius, tad keičiu temą ir pradedu kalbėti apie sveikatos įstaigų vadovų kaitą, kyšininkavimą ir viešuosius pirkimus – vėl godžiai sublizga klausytojų akys, jie čiumpa kalkuliatorius ir pasigirsta murmesys…

Užteks, gerbiamieji, pagalvoju, kad salėje sėdintys ponai, o svarbiausia – liaudis, suprato, jog be mano kietos rankos nebus kam palaikyti tvarkos, tad pasakau keletą baigiamųjų žodžių ir padėkoju: “Ačiū visiems, linkiu, kad jūsų pareigos nebūtų per sunkios”.

Palieku salę aidinti plojimams ir balsų klegesiui, išties turės dabar žurnalistai, ekspertai ir ekonomistai ką aptarinėt…

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Juodųjų pirštinių manifestas

Gerbiami Lietuvos piliečiai,
Dar visai neseniai vyko teisinga pilietinė akcija: Baltosios pirštinės – akcija nukreipta prieš balsų pirkimą, kitaip tariant prieš trukdymą pasinaudoti rinkimų teise.
Penktadienį ar šeštadienį, pagal Tautinkų sąjungos inicijuotą ir prezidentės paremtą kreipimąsi Konstitucinis teismas sręs ar pripažinti, kad per 2012 metais vykusius seimo rinkimus užregistruoti dvidešimt penki pažeidimai galėjo turėti lemiamos įtakos rinkimų rezultatams, kitaip tariant ar trukdymo pasinaudoti rinkimų teise mastas reiškia, kad pasinaudoti rinkimų teise šį kartą nepavyko niekam, ir kad dabartinės kadencijos seimas priims atitinkamą sprendimą, nukelti pasinaudojimo rinkimų teisę pusei metų.
Šiandien klausiausi LRT radijo laidos Aktualijos, kurioje šį klausimą diskutavo socdemų atstovas G.Kirkilas, į seima nepatekusios Liberalų ir Centro sąjungos atstovas – berods Bogušis ir TS-LKD atstovas – Jurgis Razma. Politikai kalbėjo apie tai kodėl per 2008 metų rinkimus užregistravus dvidešimt penkis pažeidimus, šis klausimas nebuvo toks aktualus, kaip šių metų rinkimuose. Kaip supratau Bogušis ir Razma, laikosi nuomonės, kad sumažėjo visuomenės tolerancija, išaugo pilietiškumas ir reikalavimai politinei kultūrai, o tuo metu G.Kirkilas (kurio aš šiaip gana stripriai nemėgstu) atsainiai replikavo – maždaug “tarkim”.
Į laidą skambinę klausytojai is Alytaus, Skaudvilės, netgi Vilniaus vis teiravosi – kaip čia taip gali būti – kas nori organizuoja asmenų atliekančių bausmę įkalinimo įstaigoje balsų pirkimą, ir kaip motyvacinę priemonę žada mažiau mušti kalinius?
Berods tokios įstaigos kuruojamos teisingumos ministerijos, kuriai vadovauja gal būt kiečiausias visų laikų tesingumo ministras, kuris nutraukė Valstybės Žinių popierinę versiją ir taip sutapė biudžeto pinigų?
Siužetas buvo nufilmuotas atliekant operatyvinius veiksmus – tikriausiais tarnybų pavaldžių VRM ir ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota televizijai – o tai kokia čia praktika ir tikslas? Gal kas nutekino? – taigi Gailius ir jo pavaduotojas jau nebedirba teisėsaugos struktūrose?
Klausytojai taip pat teigė, kad jų apylinkėse nepastebėjo jokių ypatingų sukčiavimo atvejų, ir kad žmonės kalbėjo (“platino gandus”), kad sukčiavimuose dalyvo ir konservatorių atstovai, kaip ir kitų partijų marginalai.
Suma sumarum – šitie reiškiniai tai augančios poltinės kultūros išraiška!
Aš taip nemanau – tikiu kad DP tikrai yra visko prisidirbę, kaip ir Tvarka bei Teisingumai, manau, kad tai yra populistinių pažadų partijos, tačiau aš nemanau, kad šios partijos, įskaitant ir Socdemus yra kuo tai labiau blogos, ar labiau suktos nei Konservatoriai, LS ar Centristai. Esmė ne pažadai, ir tikrai ne tai, kas pažadės didesnį minimalų atlyginimą!
Esmė ta, kad lietuvos žmonės turi teisę, kartą per keturis metus pareikšti nuomonę, ką mano apie buvusios valdžioje partijos, vyriausybės ar prezidentės darbus!
Kaip tai gali būti, kad sparčiausiai Europoje augančioje ekonomikoje taip smarkiai išaugo nuskurdusių, beraščių ir šiaip degradų, tokių kaip aš, skaičius, kad jie netgi išsirinko sau tinkančią valdžią, kad net išsilavinę turtingieji nieko negalėjo pakeisti metę biužeto milijonus propagandinei kompanijai?
Kaip tai gali būti, kad antros kiečiausios finansų ministrės valdoma ministerija įgyvendina tokią “austerity” programą, po kurios valstybės skola išauga – nė nežinau tiksliai kiek kartų, o ministerijos klerkai į elementarų pasiūlymą, kaip sumažinti biurokratinę naštą tesugeba pamojuoti pajamų mokesčio ar buhalterinės apskaitos įstatymu – bet šiaip realiai nė nesupranta, kokia buvo pasiūlymo esmė, ir kad biudžeto pajamų rizika minimali?
Kaip tai gali būti, kad oligarchai ir milijonieriai pagal turtą sumoka tiek mažai GPM, bet važinėjai tokiomis brangiomis mašinytėmis… ar netgi skraido sraigtasparniais į Kretingos golfo eiktštynus kavos atsigerti, o vienintelę alternatyvą politikai temato progresinius darbo pajamoms, tiems, kas turi bent kiek padoresnį darbą?
Kaip tai gali būti, kad seimas, vyriausybė, prokuratūra, teismai – metų metus nekelia žmonėms jokio pasitikėjimo? Kaip tai gali būti, kad dauguma žmonių mano, kad vienintelis einančių valdžion tikslas – įsisavinti ES (ir nacionalinio) biudžeto pinigus?
Beliek tik pacituoti vieno mūsų artisto žodžius : eikit….
Kitą kartą balsuosiu už partiją, kurios šūkis bus “Mes Nakui nesiunčiam”. Ne pinigais ir juo labiau priminkavimu Europos tarybai dabar reikia rūpintis, o tuom kas bus su mūsų valstybe ir žmonių sielom.
Taigi visi sąmoningi Lietuvos piliečiai, kurie neabejingi tautos likimui, parodykime, kad mums ne vis vien – nuo ateinančio sekmadienio, šaltuoju metų laiku, visi dėvėkime juodas pirštines.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Pilietinė Akcija

A a a a, u ūū, aaaa, bum bum bum, ššš Aaaaa – veriančiu balsu klykia šamanas, šuns odos bugnas dunda plakamas kaulėtų rankų. Šššš… matau, matau viziją… Matau, kaip ateis diena, kai trys pinigai išduos Minedą, matau jo protėvius nuo A ir B ir C. Šššš.. bum bum bum sudunda būgnas… Matau, matau Minedo brolius…Ateis diena ir du T taps trim. Ateis tada trečiasis reichas. Sugaudys prokurorai bomžus, užrakins konteinerius ir išdalins spalvotus maišelius. Ššš… sudunda būgnas, basos šamano kojos ritmingai taško šlapią purvą. Ššš… Aaaa…Šššš… sušnypščia šamanas… turėsi tu išeit, išeit į dykumą, kur keturiasdešimt metų lauksi Mesijo. Kas keturi metai, Minedo broliai skelbs: atėjo Mesijas, sugrįšk bomžai iš dykumos, sugrįšk… čia žemė derlinga, čia ganosi avių, ožkų pulkai, kiekvieno skoniui. Čia upių vanduo kaip vynas kur svaigina, o ežerai pilni riebių lašišų, kur iš mailiaus auga, o jūra ten pilna geltono aukso…
Šššš, bet tu netikėk, Mesijas nebus tikras, kol neišpirksi savo protėvių kaltės, kol kraujas ir kančia neišvalys tavo sielos… Netikėk, netikėk, bomžai, netikrais pranašais: jie kvies būti gailestingais, o patys nekęs; jie kvies būti sąžiningais, o patys vogs, vogs, vogs ir nesuvoks, kol nepraeis dešimt kartų po keturis metus, kol tavo sąžinė netaps tyra…
Šššš, sustingsta šamanas, matau, matau, kaip Minedas ir jo broliai karšta geležimi ženklina tave Dovydo žvaigžde, nors tu neesi Dovydo palikuonis…Ššš, bum, bum, aaaa -suklykia ir išpiltas šalto prakaito nubunda bomžas. Drebančia ranka paglosto nutirpusį sprandą, užsiverčia prie konteinerio rastą pintos didumo skardinę, drebančiom kojom nuslenka iki artimiausio laiptinės ir išsituština į artimiausią gėlių vazoną. Tai beraščio bomžo pilietinė akcija, pamoka, laiptinės buržujams.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate