Jei klausia ką tai reiškia, šiandien jau galiu atsakyti. Kad būt normaliai reikalingi trys dalykai:
a) Normaliai pavalgyt (termiškai apdorota mėsa su padažu, angliavandeniai ir lasteliena. Maistas turi formą, spalvą, malonų kvapą ir yra šiltas)
b) Normaliai nusipraust (šiltu vandeniu ir kiek tik nori minučių)
c) Normaliai pamiegot (tikroje lovoje su švaria patalyne ir daugiau nei keturias valandas).
Jei turi visus tris – reiškai gyveni normaliai, jei daugiau – tau šiandien pasisekė!
Prieš keletą mėnesių pastebėjau, kad krinta svoris – nuo vasaros rudens iki Kalėdų netekau apie 10kg – nei sportavau, nei badavau. Ir štai koks receptas:
Pusryčiai
darbo dienomis – vandens stiklinė, šeštadieniais – sumuštiniai, sekmadieniais – kiaušiniai
Pietūs
Darbo dienomis – mėsa su daržovėmis (jei labai alkanas – galima kartais vietoj daržovių makaronų, bulvių ar ryžių) – Šeštadieniais ir sekmadieniais – nieko
Vakarienė
Darbo dienomis – kas tik patinka, išskyrus patiekalus turinčius cukraus, Šeštadieniais – žuvis, sekmadieniais – prašmatnus mėsos patiekalas su mėgstamu garnyru ir salotomis,
Per šventes – galima ką nors saldaus suvalgyti, po valgio.
Dietos efektyvumas pratestuotas – po švenčių – kurį laiką mėgavausi saldumynais ir kepiniais – svoris ėmė nenumaldomai augti.
Per Kalėdas dažnai linkime vienas kitam ko nors gero, nes Kalėdos gerumo metas, tačiau man nepatinka sakyti linkėjimus – keistai jaučiuosi linkėdamas, nes netikiu, kad linkėjimas kaip nors lemtų linkimo dalyko išsipildymą. Todėl šį kartą vietoj Kalėdinio palinkėjimo, noriu pasidalinti Ketės Kaprino (Kathy Caprino, Career Success Coach, Speaker, Leadership Trainer & Writer) pamąstymais apie 6 labiausiai toksiškas žmonių elgsenas, kurios gadina gyvenimą jiems paties ir aplinkiniams.
Tikiuosi, kad šių bjaurių elgsenų įvardijimas padės jas atpažinti, o atpažinęs galėsi kontroliuoti – tai pasaulis taps kažkiek geresniu, nes Kalėdos – gerumo metas.
Viską priimti asmeniškai
Kai kurie mano, kad viskas kas nutinka yra nukreipta prieš juos ar kaip nors su jais susiję. Tačiau realybė yra kitokia – tai ką žmonės daro ar sako iš tikro yra labiau susiję su jais, nei su tais apie ką kalbama.
Nesvarbu ar žmonės tavim žavisi, ar smerkia – realiai tai jų problemos, ne tavo. Tai nereiškia, kad reikia elgtis narciziškai ar ignoruoti kitų atsiliepimus. Tai reiškia kad mes per dažnai esame įskaudinami, nusivylę ar liūdni, nes pernelyg asmeniškai priimame kitų nuomonę. Yra žymiau produktyviau ir sveikiau nekreipti per daug dėmesio į kitų nuomonę, bet elgtis taip pačiam atrodo teisinga, remiantis savo protu ir intuicija. Taigi nieko nepriimkite pernelyg asmeniškai.
Negatyvių minčių apsėdimas
Labai sunku bendrauti su žmonėmis, kurie į viską žiūri negatyviai. Tokie, tarsi, pamišę jie nuolat kalba apie siaubingus dalykus, kurie gali nutikti arba nutiko, apie įžeidimus kuriuos iškentėjo, ir apskritai koks neteisingas gyvenimas.
Šie žmonės užsispyrę, ir atsisako matyti teigiamus dalykus.
Būti pesimistu yra viena, tačiau būti nuolat užrakintam negatyvių minčių zonoje yra kita.
Viską priimti negatyviai ir manyti, kad visi aplinkiniai nusiteikę priešiškai yra iškreiptas mąstymo ir gyvenimo būdas, kurį reikia nedelsiant keisti.
Save laikyti auka
Manymas kad esi aplinkybių auka ir kad neturi jokių galių ką nors pakeisti savo gyvenime yra toksinė būsena, kuri trukdo tau augti ir vystytis.
Iš tikro mes turime žymiai daugiau jėgos ir galios valdyti savo gyvenimą, nei daugelis manome. Nustojus verkšlenti ir laikyti save bejėge likimo auka paaiškėja, kad žmogus turi žymiai daugiau galios ką nors pakeisti, nei iš pradžių įsivaizdavo
Atjautos trūkumas ir nesugebėjimas atsidurti kito kailyje.
Viena iš labiausiais toksiškų ir kenksmingų elgsenų yra žiaurumas, kylantis iš empatijos, rūpestingumo ir atjautos trūkumo. Kiekvieną dieną mes matome taip besielgiant, vien dėl to, kad galima, ypač internete, bailiai pasilėpus po anonimiškumo skraiste.
Jei save pagauni, klastingai kenkiant kitam – sustok, susimastyk ir pasistenk atjausti, nes mes visi vienodi.
Perdėtos reakcijos
Nesugebėjimas valdyti emocijas yra nuodingas visiems aplinkiniams. Mes visi pažystame tokių žmonių, kurie panaudoja net mažiausią nesekmę ar problemą, tam kad apšauktų pardavėją, pavaldinį ar savo vaiką. Jei pastebite, kad perdėtai reaguojate į įvairius dalykus, jums reikia pagalbos išmokstant kontroliuoti savo emocijas ir suprantant kas jas sukelia.
Nuolatinio patvirtinimo reikalavimas
Žmonės, kuriems nuolat reikia savivertės patvirtinimo, kurie nuolat matuojasi išorinius sėkmės atributus – vargina aplinkinius. Jie nuolat nori patvirtinti kad yra kažko verti, kasdien konkuruoja su kolegomis ir kitais aplinkiniais.
“Aš geresnis, mano didesnis” – tokie provokuoja ginčams ir dažnai supyksta supyksta, kai kas nors matydamas šią ydą tiesiog vengia su tokiais veltis į kalbas.
Pernelyg didelis prisirišimas prie daiktų, išvaizdos ir pernelyg aklas tikslo siekimas, užuot gyvenus laisviau ir linksmiau išvargina žmogų ir aplinkinius. Gyvenime yra svarbesnių dalykų, nei tai kokį rezultatą pasiekėme šiandien. Daug svarbiau žengti per gyvenimą mokantis ir pritaikant tai ką išmokai, bei tai, kaip padedi kitiems augti ir tobulėti.
Taigi, pasistenkime savo elgesio būti mažiau toksiški:
Visai neseniai teko skaitinėti į Eurostato gyvenimo kokybės tyrimą: Meassuring quality of life in the EU Pagal šį tyrimą, Lietuvos respondendai įvertino savo bendrą pasitenkinimą gyvenimu 6.7 balais (skalėje nuo 1 iki 10) ir tarp tirtų šalių dalinosi 20 vietą kartu su Rumunija, ir pralenkė tokias šalis, kaip Čekija, Slovakija, Estija, Graikija, Latvija, Vengrija ir Bulgarija, tuo tarpu labiausiai patenkintos gyvenimu šalys buvo – Danija, Suomija, Švedija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Taigi pagalvojau, o kaip Pasitenkinimo gyvenimu vertinimas koreliuoja su kitais rodikliais, minimais Eurostat ataskaitoje?
Štai kokios išvados: Pasitenkinimo Gyvenimu rodiklis labiausiais koreliuoja su Pajamų Mediana, Finansinėmis galimybėmis padengti netikėtas išlaidas bei Tikėtina Gyvenimo trukme. Analogiškai šis rodiklis mažiausiais koreliuoja su Išsilavinimu, Lyčių pajamų skirtumu bei Aukščiausių Pajamų Kvintilės Santykis su Mažiausių Pajamų Kvintile, kitaip tariant žmonės nesijaučiau nelaimingi, dėl to, kad kiti už juos turtingesnis, labiau išsilavinę, ar dėl to, kad moterys mažiau uždirba. Kokios seka išvados iš šios statistikos? Ko reikia siekti, kad žmonės jaustųsi laimingesni? Akivaizdu, kad nereikia stengtis, jog visi būtų labai išsilavinę, taip pat nereikia kad moterys dirbtų ir uždirbtų tiek pat kiek vyrai, bei visiškai nesvarbu, kiek kartų turtingas yra turtingesnis už vargšą, nes pastarieji laimingesni dėl to netaps! Tad norint kad žmonės būtų laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu, turi didėti mažiausiai uždirbančiųjų perkamoji galia. Vadinasi, reikia didinti konkurencingumą prekių ir paslaugų rinkoje, bei konkurencingumą darbo rinkoje taip, kad mažiausiais uždirbantys turėtų galimybę ką nors susitaupyti. Jeigu pavyktų tai padaryti, tai augtų ir tikėtina gyvenimo trukmė, nes tyrimai rodo, kuo žmogus turtingesnis nuo ilgiau gyvena. Atrodo paprasti uždaviniai, bet kodėl nieko nesigauna?
Etiudas, pjesei, Bomžų ir Vampyrų giesmė, JJR Martino šedevro interpretacija.
Nė vienas varnas neturi prasmukti! Lankininkai, šaudykite visus, visus varnus, kad nė viena žinia neatskristų iš juodosios pilies – toks buvo vado įsakymas. Ir krito žinią nešantys varnai. Tačiau viena žinia prasmuko – aklas senis, Targarianų šeimos atstovas, iš nakties sargybos, Juodosios pilies atsiuntė žinią: “Septynias karalystes valdys trys valdovai, kurių pavardės prasideda raidėmis BGL”
Tai mįslė, susivokė meisteris, skaitydamas pranešimą, tačiau ką ji reiškia? Visiems aišku, kieno pavardė L – tai Lanisteriai ir klastingasis Taivinas. Tačiau kas yra BG? Gal B – tai Barateonai, tačiau vienintelis dar gyvas pretendentas į sostą – Stanis, sėdi izoliuotas savo saloje, be pinigų, be palaikymo, be armijos, ir be teisės dalyvauti rinkimuose! Nejau G tai Geydžojai? – vargu negali jie pretenduoti į sostą, juk vieniteliam Geydžojų princui, piktasis sadistas, lordo Boltono pavainikis, kai ką nupjovė, o kaip gali būti princas be to kai ko? – tai prieštarauja tradicijoms.
Ne, pagalvojo meisteris, iš visko sprendžiant BG, tai (Bravoso) Bankas Geležinis – taip… jie turi pakankamai pinigų, ir jei Lanisteriai niekada nelieka skolingi, tai Bravoso Geležinis bankas skolų neatleidžia.
Bet tai ne vienintelė mįslė – Daneiris Targarian, net ir nenaudodama savo drakonų pirmauja, ir niekas iš pretendentų į sostą nedrįsta mesti jai iššūkio! Nė viena šeima! Visi tik laukia. Tuo tarpu Daneiris ima vieną miestą po kito ir mokosi valdyti!
Užteks, pagalvojo meisteris, atėjo laikas užsiimti jaunųjų Starkų , auklėjimu – reikės jiems kažkaip paiškinti, kodėl menestrelis, pasidažęs ir apsirengęs kaip moteris yra su barzda! Juk vaikai gali paklausti, kodėl teta su barzda – tada atsakysiu, kad tai ne teta, o dėdė, tik apsirengęs suknelę, nes vaidina moterį. Jei vaikai klaus, kodėl dėde su suknele – sakysiu, kad vyras apsivilkęs suknelę, netampa moterimi, kaip ir moteris apsiavusi kelnes netampa vyru. Tačiau jei vaikai paklaus, kodėl dėdė, vaidinantis moterį, nenusiskuto barzdos – ką tada atsakyti? Gal skustuvo kalvis nepardavė, nes vyksta karas ir visas plienas reikalingas kalavijams kalti? Tačiau kita vertus skustis galima ir kalaviju, jei gerai išgaląstas. Ir apskritai, vaikai jau pakankamai dideli, kad suprastų jog, rūbas nedaro iš vyro moteris, ar iš moters vyro – ar tai vyras ar moteris galima spręsti tik iš to, kaip žmogus siusioja – moterys atsisėdę, o vyrai atsistoję – štai kaip paaiškinsiu – nušvito meisteris, sugalvoję gražų ir suprantamą atsakymą, kas yra vyras, o kas moteris. Laikas skiepyti vaikams vertybes!
Ach kokios gi tos vertybės, pamiršau, susikrimto meisteris – senatvė, daug ką užmirštu pastaruoju metu. Ir niekas aplink nekalba, kokios tos tradicinės vertybės, visi tik čiumpa kalavijo rankeną, piktai košdami žodžius – aš ginu tradicines vertybes, jokie svetimi mums neįbruks savų!
Meisteris sugrįžo į celę, ieškoti vertybių, prisiminė, kad turi būti ne daugiau šešios, nors gali ir septynios. Ach taip radau, galiu pradėti pamoką.
Tai štai, vaikai, klausia Branono ir Rikoko, ar žinote kokia svarbiausia vertybė, apie kurias menestreliai nuo seno dainas kūrė?
Tai šeima sako Branonas – teisingai, atsako meisteris, šeima tai vertybė, ir atmink, tai šeima tai pavardė – aš mirsiu, tu mirsi, o Starkai gyvuos, kaip ir Lanisteriai, ir Barateonai. O pavainikiai nėra šeima, nes jie neturi pavardės, šiaurėje tokie vadinami Snow, Pietuose – Sand. Taigi, jei kilmingas lordas, malonumų namuose, pažins kokia nekilmingą merginą, tai šio pažinimo vaisius nebus šeima, nes neturės pavardės, ir nepaveldės šeimos turtų. O kilmingai damai iš vis negalima turėti nesantuokinių ryšių! Jai pažinsi kilmingą damą, turėsi ją vesti.
Taigi, vaikai, kokia kita vertybė, kurią mūsų protėviai brangino ir puoselėjo? – Namų ramybė ir šiluma – atsako Rikonas. Taip tai svarbu, bet tai tik nusako kokia turi būti šeima, tai nėra savarankiška vertybė. Ką dar žinote apie vertybes?
Garbė – vėl, kelia ranką mažasis Rikonas – taip, mažasis lorde, atsako meisteris, garbė labai svarbu šeimai, tačiau garbė nėra tik brangūs papuošalai, ir vardiniais numeriais pažymėtos karietos; garbė, yra tai, kuo lordas skiriasi nuo vargetos, nekilmingo.
Didinga istorija, mūsų žemė, ir gamta – štai kas vertybė! Mes daug kovojome, niekam nenusileidome, nuo pat pirmųjų žmonių – porina Branonas. Meisteris atsako, taip sutinku – iš istorijos mes galim semtis stiprybės, mūsų žemė brangi ir gamta graži – tačiau vertybės yra tai, kuom nes vadovaujamės, kas padeda mums nuspręsti kaip pasielgti – ar didinga istorija, žemė ir gamta yra tavo nuopelnas? Ar tavo tėvų ir prosenių, ar Dievo, kodėl jų nuopelnus nori prisiimti sau?
Darbštumas, ir dar Kuklumas – vėl sako Branonas, teisingai, atsako meisteris, darbštumu viską pasieksi, o kuklumas, žmogų puošia tai, svarbios vertybės, reikalingos kiekvienam lordui, kad galėtų teisingai valdyti valstiečius.
Religija, dievai – štai vertybė, nedrasiai ištaria Rikonas. Kurie dievai – perklausia meisteris – senieji – šventieji medžiai, ar didysis Septynetas, o gal Raudonosios moters garbinamas Ugnies Lordas?
Laisvė – vėl sako Branonas. Taip laisvės svarbu, tačiau, kas tai yra laisvė – paklausia meisteris – laisvė daryti ką noriu, pramogai tyčiotis iš silpnesniųjų, ar čia tavo laisvė?
Ateina žiema, net visom septynioms karalystėms kartu bus sunku atsilaikyti, kai pasirodys Baltieji Klajūnai, o po vieną mes neturim jokių šansų.
Taip, vaikai, pavargęs, sako meisteris, vienos vertybės iš jūsų taip ir neišgirdau – Gerumas, būkite geri, gerumo jums labiausiais trūksta. Ir tai tradicinė vertybė, kurią pamiršta žmonės laikantys ranką ant kalavijo. Žmonės pikti tada kai bijo, kai nesupranta – tad mokykitės, tada šviesa ir tiesa lydės jūsų kelius.
Su šventėmis mieleji. Te išsipildo jūsų norai ir svajonės!
Prieš kurį laiką interneto tyruose aptikau JAV holistinės medicinos propaguotojo D.Brownstein video apie vėžį ir jo gydymą. Man jis pasirodė pakankamai įtikinamas, tad nusprendžiau dalį teksto išversti į lietuvių kalbą.
Anglų kalba pasižiūrėti ir pasiskaityti apie D.Brownstein siūlomą vėžio prevencijos metodiką galima čia:
https://w3.newsmax.com/newsletters/brownstein/video_cancer.cfm
Ne esu gydytojas, tad negaliu spręsti, kiek tokie metodai efektyvūs, tačiau manau, kad šios žinios žalos nepadarys.
D.Brownstein teigia, kad visų be išimties žmonių organizme nuolat atsiranda vėžinės ląstelės, tačiau sveiko žmogaus, imuninė sistema su jomis susidoroja, ar iki to kol šios ląstelės sukelia ligą.
D.Brownstein tvirtina, kad nepaisant visų farmacijos pasiekimų ir naujų vėžio gydymo metodų atsiradimo, žmonija pralaimi kovą su vėžiu. Jis pateikia statistinius duomenis, kad bendras mirtingumo nuo vėžio lygis nepasikeitė, per paskutinius 80 metų.
Pagrindinis šio gydytojo teiginys – kad kova su vėžiu turi būti paremta optimaliu imuninės sistemos funkcionavimu, taip pat jis kaltina vaistų industriją, kad užuot ieškojus vėžio prevencijos priemonių, didžiulės lėšos metamos vaistų kūrimai, kurie mažai efektyvūs.
Taigi šio gydytojo teigimu yra tokie pagrindiniai vėžio rizikos faktoriai:
Jis siūlo šiuos pagrindinius vėžio prevencijos būdus:
Mesti rūkyti – Rūkymas yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis, taip pat sukelia kitas sveikatos problemas: širdies ligas ir infarktus, bei insultus, kitas plaučių ligas, bei gerklės ir skrandžio vėžį. B.Brownsteinas taip pat pabrėžia, kad išgyvenimo statistika susirgus plaučių vėžiu yra labai žema.
Vartoti pakankamai jodo – šio gydytojo teigimu, jodas ypač svarbus reguliuojant kūno metabolizmą – netgi vartojant jodo prisotintą druską, jodo gali būti nepakankamai. Autorius taip pat tvirtina, kad JAV problemos prasidėjo, kai maisto pramonė pradėjo naudoti miltus su bromu, vietoj jodo. Anot gydytojo bromas trukdo organizmui įsisavinti jodą. Taip pat jodo trūkumą laiko pagrindine skydliaukės ir prostatos vėžio priežastimi, bei teigia kad jodo trūkumas didina krūties vėžio riziką.
Todėl jis siūlo išsitirti ar jūsų organizmui pakanka jodo ir esant reikalui vartotojo jodo turinčius maisto papildus.
Nevalgyti sintetinių cheminių medžiagų ir genetiškai modifikuotų organizmų. D.Brownstein teigia, kad nepaisant to, kad žmonės nelabai nori tokius chemikalus vartoti maistui, dažnai jie tai daro patys nė nežinodami, nes fermose gyvuliai yra šeriami sintetiniais hormonais, antibiotikais ir genetiškai modifikuotasi pašarais, todėl rekomenduoja maistui vartoti tik ekologiškai augintus gyvūnus (angl. terminas organic food). Jis taip pat tvirtina, kad klaidingas požiūris laikyti raudoną mėsą kenksminga, nes kenkia ne pati mėsa o joje esantys chemikalai.
Taip pat blogai, kad mes vartojame vaisius, kurie yra purškiami pesticidais ir cheminėmis trąšomis. Ypač kenksmingi yra dirbtiniai saldikliai.
Vengti cukraus, druskų, miltų ir aliejų. D.Brownstein’o teigimu cukrus yra pagrindinis vėžio kuras, kuris taip pat blokuoja imuninę sistemą, tad mėgstantiems pasisaldinti gyvenimą, šis gydytojas rekomenduoja fruktozę. Anot D.Bronsteino balta duona, makaronai, balti ryžiai, bulvės, pyragėliai ir kiti saldumynai organizme virsta cukrumi, kuris maitina vėžį. Taip pat nemažai kritikos sulaukia ir aliejai: margarinas, kukurūzų, rapsų ir sojos aliejus, nes šių vartojimas slopina imuninę sistemą ir vietoj jų patariama vartoti ekologinį sviestą, kokoso ar alyvuogių aliejų.
Taip pat patariama vengti balintos druskos ir vietoj jos naudoti jūros druską. Kliūva ir maisto produktams pagamintiems iš sojos – D.Brownsteino teigimo, vienintelė nepavojinga sojos forma yra fermentuota soja, visi kiti sojos produktai įskaitant sojos pieną yra kenksmingi.
Vengti ir šalinti iš organizmo toksinius metalus. Kenksmingiausi iš jų yra gyvsidabris, švinas, kadmis, arsenas ir nikelis – visi šie metalai, anot autoriaus blokuoja imuninę sistemą, o susilpnėjusi imuninė sistema lemia dažną peršalimą, alergijas, infekcijas, taip pat gali iššaukti autoimunines ligas, bei didinti vėžio riziką. Taigi autoriaus rekomenduoja išsitirti sunkiuosius metalus organizme ir juos šalinti.
Vengti radiacijos. Šiuolaikinėje medicinoje daroma nemažai tyrimų, kurie apšvitina organizmą – rentgenas, pozitronų emisijos tyrimai ir kompiuterinės tomografijos. Autorius siūlo prisiminti, kad tokių tyrimų neigiamas efektas kaupiasi.
Pasitikrinti ar organizmui netrūksta vitaminų ir mineralų. Tradicinė medicina skiria nepakankamai dėmesio prevencijai. Anot D.Brownstein’o dažniausiai stebimas jodo, vitamino b12, magnio, vitamų C ir vitamino B1 trūkumas. Taip pat dažnai trūksta vitamino D, sieros, cinko, chromo ir kalio. Įprastinė amerikiečių dieta lemia, kad daug žmonių skundžiasi refliukso liga, kuri gydoma vaistais – protonų inhibitoriais, tačiau šie vaistai, organizmui trukdo įsisavinti vitaminą B12, kuris yra labai svarbus virškinimui, energijos gamybai, protinėms funkcijoms ir imuninei sistemai.
Išversta pagal:
From <https://w3.newsmax.com/LP/Health/DRB/Brownstein-Cancer-Video-LP?dkt_nbr=PROD>
Nuoroda į David Brownstain interneto puslapį
Nežinau, ar pas mus yra pripažįstama holistinė medicina, tačiau manau, tiesos B.Bronwsteino teiginiuose yra.
Kartą susitikę su senu draugu, prie alaus bokalo, kalbėjomės apie gyvenimą. Pasakojau, kaip man sekasi, ką veikiu ką darau, kol draugas mane pertraukė – esi sėkmės kūdikis, tau sekasi! Tada pajuokavau, taip, pagal kiniečių horoskopą esu katinas, o tiems visada sekasi, tačiau iš tikrųjų sėkmė čia nieko dėta, tiksliau, sėkmę reikia pasigaminti darbu. Tačiau savaitės tema, ne apie sėkmę, ir apskritai, sėkmė yra tokia kalė, apie kurią kalbant ar tuo labiau giriantis – ji nusisuka. Tad geriau nerizikuosiu, bet pakalbėsiu apie meilę. Tiksliau meilės vadybą, nes mano profesija – populiariausia lietuvoje – vadybininkas, tad, galvoju, kažkuom vertingu tikriausiai galiu pasidalyti. Turiu omenyje ne meilės nuotykius, manau, kad vyrui nedera apie tai kalbėti, tuo labiau viešai, kad ir kaip publikai būtų tai įdomu, nors ir pačiam smagu prisiminti dramas, kurios jaudino, kaip buvau šiek tiek jaunesnis.
Be abejo jaudina ir dabar – turiu mylimą moterį ir tai labai branginu, nes tai kas svarbu reikia branginti, saugoti ir tausoti. Tuo labiau įpusėjus gyvenimą ciklą, aktualu ir strateginiai klausimai – kaip prižiūrės mano kapelį, kai ten atgulsiu?
Taigi meilės vadybos sistema remiasi vieno šveicaro konsultanto pasidalintu lyderystės modeliu, kurį sudaro septyni komponentai: Požiūris (angl. attidute) -> Įgūdžiai (anlg. skills)->Motyvacija->Elgesys->Santykiai (angl. relations)->Aplinka->Rezultas
Viskas prasideda nuo Požiūrio. Požiūris tai vertybių sistema, teigiamas nusiteikimas – ieškojimas sprendimų, bet ne problemų. Tai pats svarbiausias komponentas, tarsi pamatas kitiems, kurį labai sunku modifikuoti vadybos priemonėmis. Jis susiformuoja vaikystėje ir paauglystėje, vėliau galimos tik nežymios korekcijos, padiktuotos gyvenimo patirties. Reikia pažinti save, suprasti kas tau svarbu ir kodėl, nes tik tai supratęs galėsi suprasti, koks yra tavo vertės pasiūlymas (value proposition) ir kokią kainą esi pasiruošęs už tai sumokėti (price). Kaip sakė žymus investuotojas – Warrent Buffet – vertė yra tai ką tu gauni, o kaina yra tai ką tu moki. Bet abejo vertė tau turi būti didesnė už kainą, kitaip mainų tranzakcia neįvyks. Taigi ar žinai, kas tau vertinga? Ar žinai kokią kainą esi pasiruošę sumokėti, už vertę, kurią tikiesi gauti iš savo partnerio? Nes santykiai tai tranzakcijos, kurių visuma sudaro kontraktą partnerystei, nesvarbu kokia forma tą kontraktą įforminsite – žodiniu susitarimu, bažnyčioje ar civilinės metrikacijos biure. “Substance over form” – vienas iš pagrindinių apskaitos principų, kurį dažnai mūsų įstatymų kūrėjai pamiršta, ir tai be abejo suprantama, nes jiems svarbiausia vertybė – valdžia, ir nėra didesnės valdžios, nei dviejų žmonių santykių reguliavimas.
Įgūdžiai – bet kuris meistras jums pasakys, kad svarbiausia meistriškumas, o ne įtankis (tai kad įrankio dydis svarbu tėra mitas, nebent jūs propaguojate poligamiją, ar norite ką nors pagasdinti). Minimum teorijos, maksimum praktikos. Svarbu nuolat mokytis, iš savo ir svetimų klaidų, nes jei netobulėsi, konkurentai tave aplenks, kad ir koks tobulas bebūtum, ir tada būsi išstumtas iš rinkos.
Motyvaciją nulemia požiūris ir įgūdžiai, bei gebėjimai. Motyvacijos pagrindą savo ruožtu sudaro trys komponentai: tikslas, priklausymas (angl. sence of bellonging) ir tobulėjimas (angl. sense of progress). Todėl turi kuo aiškiau įsivaizduoti savo tikslą, nusipiešti kuo detalesnį paveikslą, kaip viskas atrodys, kaip pasieksi savo tikslą – tada žinosi ką reikia daryti, kodėl, ir kaip sekasi.
Priklausymas tai tavo socialinis sluoksnis, žmonės aplink tave ir taisyklės, kurios lemia, tai kad nenori išsiskirti iš kitų, bet nori būti panašūs į aplinkinius. Visada geriausia rinktis partnerį iš savo socialinio sluoksnio, nes kitaip turėsi surasti, kaip kompensuoti skirtumus, kad sukurtum savo vertės pasiūlymą (value proposition), kuris atitiktų partnerio lūkesčius. Pavyzdžiui, biologiškai svarbu išvaizda, nes ji rodo sveikatą, tad jei esi nelabai išvaizdus, turėsi rasti, kuo tai kompensuoti, tarkim neišvaizdaus vyriškio patrauklumo problema, labai lengvai sprendžiama pinigais. Verta nepamiršti, kad šiuolaikinė medicina ir socialinis progresas daro išvaizdos patrauklumo faktorių nebe tokiu svarbiu, kaip buvo ansksčiau. Taip pat visada yra galimybė pagudrauti – makijažas, kosmetika (dabar madinga ekologiškas). Fotošopas arba profesonalaus fotografo paslaugos, pradžiai, irgi tinka, nors pigiau pasieškoti partnerio, kuris nešioja akinius – padarysi įspūdį, tada kai reikės akinius nusiimti.
Elgesį savo ruožtu nulemia motyvacija ir įgūdžiai bei išsilavinimas. Dažnai netgi patį geriausią vertės pasiūlymą galime sugadinti netinkamu elgesiu, tai reiškia turėsi mažinti kainą, kas yra nenaudinga, nebent sugalvojai pravesti reklaminę akciją: 60% nuolaida – išpardavimas! – tam, kad padidintumėte potencialių (prospects) klientų srautą – gal kas ir užsikabins, tačiau dauguma iš kart pagalvos: Praėjęs sezonas? Brokas?
Santykius kuria elgesys – nori koreguoti santykius, koreguok elgesį, savo ir partnerio, bet jokiu budu ne partnerį! Elgesio koregavimas tai procesas, kurio pagrindinis principas – skatinti ir girti pageidaujamas elgsenas, reikšti savo nusivylimą, nepageidaujamos elgsenos ateju. Tai svarbu daryti iš kart ir konkrečiai! Nes kitaip liksi nesuprastas, arba apkaltintas sutarties laužymu, kas sudaro sąlygas partneriui nutraukti kontraktą.
Aplinką kuria santykiai tarp žmonių. O tai lemia kaip esi patenkintas gyvenimu, kas yra be galo svarbu, nes gyveni tik vieną kartą ir “save/restart” opcijos nėra! Tokiu budu gali susikurti laimę, per santykius. Ar tu nori būti laimingas? – kurk ne pinigus, ne turtus, bet santykius ir ryšius su kitais, nes tavo vertė ten kur širdis!
Palankioje aplinkoje norimo Rezultato pasiekimas yra neišvengiamas. Jei viską padarei teisingai: požiūris-> įgūdžiai-> motyvacija-> elgesys-> santykiai-> aplinka -> įsivaizduotas rezultatas taps realybe, kurią galima pamatyti, paliesti, įvertinti ir pamatuoti.
Ar atsimeni kokį įsivaizdavai norimą rezultatą? Pirmyn! Jei nepasisekė vieną kartą – prisimink Demingo ciklą – Planuok, Daryk, Tikrink, Koreguok (angl. PDCA – plan, do, check, act).
Sėkmės kuriant savo laimę.
Gyventi tai lyg lošti durnių kortomis. Vieni gauna geras kortas (įgimtos asmeninės savybės, socialinis luomas), kiti prastesnes. Veini kaltina dalintoją (vyriausybę, seimą, aplinką), kad kortas prastas pakišo, kiti sumaniai keisdami kortas (lavindami savo sugebėjimus), pasirenka palankiausią kombinaciją paskutiniam raundui, dar kiti sumasto lošti partiją prie kito stalo su kitais žaidėjais (emigruoja). Bet kuriuo atveju kažkas išeina pirmas, kažkas išeina antras, galop lieka vienas durnius. Esmė ta, kad gyvenime nežinai kokios spalvos korta taps koziriu.
Man atrodo reikia žymiai daugiau pastangų ir labiau rizikinga eiti lošti prie kito stalo, nei perprasti sistemą, surinkti geras kortas ir suprasti kaip jas panaudoti.
1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
