Tag Archives: Euro įvedimas

Grexit – kodėl tai naudinga

Praėjusį sekmadienį graikai balsavo prieš tarptautinių kreditorių sąlygas ir pradelsė mokėjimo terminą Tarptautiniam valiutos fondui. Paprastai tokiais atvejais šalis skelbiama nemokia, tačiau šį kartą taip padaryta nebuvo. Graikams netgi buvo pasiūlytas naujas terminas, parengti ekonomikos reformų planą naujam pagalbos paketui gauti.

Lietuvos ministras pirmininkas, galimą Graikijos pasitraukimą iš Eurozonos apibūdina, kaip katastrofą, tuo tarpu Graikijos ministras pirmininkas atvyksta į Europos parlamentą su reformų sąrašu – tuščiu viešbučiuose dalinamu bloknotu, anot A. Guogos. Tačiau prancūzai ir Ispanijos socialistai pareiškia, kad Graikijos reformos yra daug žadančios ir tinkamos suteikti naują eilinę pagalbos pinigų bangą.

Visa tai atrodo keista. Visiškai nesuprantama, kodėl Grexit laikoma eurozonai žalingu reiškiniu – juk Eurozona nėra kalėjimas, kur silpnos šalies pasitraukimas prilygtų kalinių pabėgimui. Jei silpnosios pietų periferijos ekonomikos pasitrauktų, likusioms šalims nebereikėtų tiek daug eurų joms gelbėti ir pinigus būtų galima skirti kitoms reikmėms, pavyzdžiui likusių šalių ekonomikoms auginti.

Taip pat atrodo nesuprantama, kaip graikai šešerius metus nesugebėję iš esmės reformuoti savo ekonomikų, dabar galėtų pateikti stebuklingą reformų planą.

Taigi kyla klausimas ar Grexit yra toks jau neįmanomas ir sudėtingas reiškinys, kad Europos sąjungos vadovai, nežinodami, kad daryti ir toliau siųstų pinigus Graikams, kad šie galėtų juos sumokėti Prancūzijos, Portugalijos ir Vokietijos bankams?

Grexit – kodėl tai naudinga?

Anot “Leaving the Euro: The practical Guide” – 150 puslapių mokslinio dokumento, kurio parengimui vadovavo Roger Bottle:

“Europos periferinių šalių skolos yra pernelyg didelės, kad būtų tvarios, jų ekonomika yra nekonkurencinga, dėl pernelyg aukštų kainų ir atlyginimų, atitinkamai per maža bendroji paklausa, kuri lemia aukštą nedarbo lygį. Tolesnis biudžeto deficito mažinimas, toliau mažina bendrąją paklausą.”

Daugumos žymių ekonomistų pasisakymų vienbalsiai tvirtinama, kad reikalavimas mažinti biudžeto deficitą yra pagrindinė kliūtis, tačiau nėra vieningos nuomonės, kad Graikijos skola būtų nepakeliama. Antai The Daily Telegraph straipsnyje

Three myths about Greece’s enormous debt mountain

teigiama, kad kitų periferinių šalių skolos aptarnavimo kaštai yra dar didesni

Greece Interest payments are les than other states
Graikijos skolos aptarnavimo kaštai mažesni, nei kitų šalių

Visgi akivaizdu, kad šešis metus taikytos priemonės neveikia ir reikalingi nauji veiksmai šalies konkurencingumui atstatyti.

Remiantis klasikine ekonomikos teorija, kad bendroji (eksportas ir vidaus) paklausa priklauso nuo kainos, rodos, vienintelis būdas padidinti bendrąją paklausą, ir atitinkamai sumažinti bedarbystę, bei paskatinti ekonomikos augimą yra defliacija (vidinė – mažinamos kainos ir atlyginimai nominalia išraiška, arba išorinė – valiutos devalvacija)

Greece is in zone D
Graikija yra zonoje D

 

 

 

 

 

 

 

Grexit – Teisiniai aspektai

Teisiniu požiūriu, šalis negali palikti Eurozonos ir likti Europos Sąjungoje, jei kitos šalys tam nepritaria (Europos sąjungos sutartyse numatyta prievolė įsivesti eurą, neatšaukiamas keitimo kursas, ir konversijos proceso negrįžtamumas)

Tarptautinės teisės požiūriu, šalis gali atsisakyti tarptautinėse sutartyse numatytų įsipareigojimų, jei pasikeičia esminės aplinkybės, kurioms esant sutartys buvo sudarytos – graikai gali pasinaudoti argumentu, kad likimo eurozonoje kaštai yra nepakeliami Graikijos ekonomikai.

Lisabonos sutartis leidžia šaliai pasitraukti iš Europos sąjungos, jei tam pritariu kvalifikuota kitų ES šalių dauguma

Atitinkamai išlieka opcija ES sutartyse sutarti pakeitimą, leidžiantį šaliai pasilikti ES, bet nebūti Eurozonos nare (panaši išimtis yra UK ir Danijai)

Nėra teisinio būdų šalį išmesti iš Europos sąjungos kitų šalių iniciatyva, tačiau teisiškai įmanoma laikinai sustabdyti narystę.

Apskritai R.Bootle darbe yra nerekomenduojama graikams išstoti iš ES, nes išstojimas iš Eurozonos ir taip būtų didelis sukrėtimas ir nėra poreikio jį dar labiau sustiprinti

Kaip atrodytų šalies pasitraukimas iš Eurozonos

Pasitraukimą iš eurozonos reikia koordinuoti su kitomis šalimis, aptariant skolos nurašymo ir restruktūrizavimo galimybes.

Eurozoną palikti reikia kuo greičiau, atsisakant vis naujų ir naujų gelbėjimo planų – kuo ilgiau tai tęsima, tuo labiau kitos šalys pavargsta nuolat pumpuoti pinigus ir labiau nori, kad šalis pasitrauktų.

Naują valiutą geriausiais įvesti santykiu 1 prie 1.

Naujos valiutos spausdinimas ir monetų gamyba gali užtrukti iki 6 mėnesių – šios veiklos negalima organizuoti slapta, todėl, iškarto po šalies pasitraukimo iš Eurozonos reikia leisti smulkius atsiskaitymus eurais, visos kitos operacijos turi būti atliekamos negrynaisiais.

Naujos valiutos devalvacija

Devalvacija reikalinga norint atstatyti šalies konkurencingumą, tačiau ji neturėtų būti per didelė, nes ekonomikai pasiekus savo pajėgumo ribą, prekyba toliau nebeauga – šalis tiesiog nepajėgi pagaminti ir parduoti daugiau.

Anot “Exiting Euro: The practial Guide” Graikija ir Portugalija turėtų devalvuoti savo valiutą apie 40%, Ispanija ir Italija apie 30%, Airija 15%

Devalvuojant valiutą labai svarbu suvaldyti infliaciją.  Automatinis atlyginimų indeksavimas pagal infliaciją turi būti uždraustas.

Firms with automatic wages indexations
Įmonių skaičius su automatiniu atlyginimo indeksavimo mechanizmu

 

 

 

 

 

 

 

Rekomenduojama išleisti su infliacija susietas valstybės obligacijas, kurių palūkanos didėja augant infliacijai, taip vyriausybė gauna motyvaciją stabdyti infliaciją.

Reikia panaikinti rinkos reguliavimą, ribojantį konkurenciją

Market regulation indices
Rinkos reguliavimo indeksas Graikijoje labai aukštas

 

 

 

 

 

 

 

Devalvacijos poveikio švelninimas

Anot Leaving Euro: The practical guide” naujos valiutos devalvacijos poveikis turėtų būti švelninamas, naudojant šias priemones:

  • visos namų ūkio skolos šalies bankams turėtų būti denominuotos nauja valiuta, t.y. paskolos paimtos eurais  būtų denominuotos į drachmas
  • Taip pat valstybės skolos turi būti denominuota nauja valiuta (juridiniu požiūriu – bankrotas) – užsienio skolos konvertavimas į vietinę valiutą ir jos nuvertinimas būtų pakankamas sutvarkyti Ispanijos ekonomikai, tačiau Graikijos ar Italijos atveju reikėtų taip pat nurašyti dalį skolos. Graikų skolos lygis turi būti sumažintas apie 80% iki 60% BVP lygio
Mounting greek debt
Graikijos skolos augimas po gelbėjimo programų

 

 

 

 

 

 

 

 

  • Graikija turėtų paskelbti skolos aptarnavimo sustabdymą iki bus susitarta dėl skolos nurašymo ir restruktūrizavimo.
  • Graikijos įmonių užsienio skolos neturi būti denominuotos.
  • Graikų, laikančių pinigus užsienio bankuose turtas turėtų būti apmokestintas, nes jų neįmanoma denominuoti į drachmas

Graikijos pasitraukimo poveikis kitoms šalims

Graikijos pasitraukimas reikštų euro stiprėjimą ir pasiliekančių šalių ekonomikos konkurencingumo mažėjimą.

Gali atsirasti poreikis spartinti fiskalinį ir politinį Europos sąjungos konsolidavimą.

Graikijos pasitraukimas kelia grėsmę bankams, tų šalių, kurios yra daug paskolinę Graikijai. Daugiausia Portugalijos, Prancūzijos, taip pat Vokietijos bankams – šių šalių vyriausybės turi būti pasirengę savo bankų gelbėjimui – re-kapitalizavimui bei likvidumo injekcijoms, įskaitant ir bankų nacionalizavimą.

Išvados

Graikijos pasitraukimas iš Eurozonos techniškai įmanomas ir gali būti naudingas pasiliekančioms šalims, bei sudaryti reikšmingas prielaidas silpnų eurozonos ekonomikų atsigavimui.

Parengta pagal Leaving the Eurozone:  Practical guide

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

2014 Chronikos – svarbiausi įvykiai smulkaus spekulianto akimis

Ponulitikos ažvalga: Prezidentės ir EP rinkimai, referendumas dėl žemės ir konfliktas Ukrainoje

Pasitvirtino hipotezė, kad mūsų politikai yra gana tingūs ir neįdomūs – suaktyvėjimas ir visuomenės susidomėjimas politika padidėja tik keletą mėnesių prieš rinkimus.

Kaip visada vyrauja emocinės temos ir svarbiausiu klausimu tampa kas kaltas: radikalai tvirtina, kad kalta Maxima ir Briuselį paskelbia priešu NR1, skanduodami: “Briuseliui nepasiduosim, žemės neparduosim”. Tuo tarpu liberalai kaltina darbo kodeksą, o Socialdemokratai teisinasi: Darbo kodeksą pakeisti labai ir labai sunku ir, kalta ankstesnė vyriausybė.

Žemdirbiai pareiškia, kad neturi intereso riboti žemės pardavimo užsieniečiams, tačiau žemdirbius viešai palaiko vien spekuliantai. Galiausiai organizatoriai taip suvėlė referendumo klausimus, kad niekas nesuprato dėl ko balsuojama, tad nusprendė išvis neiti į referendumą .

Padaugėjo įsitikinusių, kad gėjai yra baisesnė problema nei skurdas ir socialinė neteisybė. Gėjai savo ruožtu tvirtino, tenorintys kartą per metus surengti paradą ir atsinešti savo vėliavą į katedros aikštę.

Ruošiamės Prezidentės rinkimams – aiškūs kandidatai, taip pat iš anksto aišku, kas laimės. Todėl politinės partijos nusprendžia rinkimuose nedalyvauti – deleguoja vieną kitą atstovą tik tam, kad rinkimai įvyktų – nes pas mus demokratija.

Lietuvos pirmininkavimo ES metais prasideda neramumai Ukrainoje, dėl kurių vieni apkaltina amerikonus. Kita pusė, pagrįstai teigia – amerikonams Europos reikalai mažai rūpi, jiems svarbiau Azija ir artimieji rytai. Konfliktas Ukrainoje vis labiau aštrėja – skelbiama apie snaiperius, kurie šaudo į abi puses. Nuverčiamas Janukovičius – daugeliui labai dėl to gaila – kaip galima nuversti teisėtai išrinktą prezidentą(?), toks privalo dirbti iki kadencijos pabaigos! Šiais teiginiais labiausiai žavisi Pakso šalininkai, ir imasi versti į anglų kalbą knygą “Raudoji Dalia”.

Kyla didžiulis pasipiktinimas rėksminga politika Rusijos atžvilgiu, oponentai siūlo prisiminti istorinę patirtį – ar tylėsi ar rėkausi, vis tiek bus už ką mušti,

Rusija jėga atsiima dovanas iš Ukrainos, tai pat pareiškia, kad jėga panaudota nebuvo, žaliųjų žmogeliukų nepažįsta o dovana, pati pajutusi istorinę neteisybę, panoro sugrįžti atgal.

Jėgos panaudojimas labai išgąsdina Rusijos kaimynus – NATO sąjungininkai iš Danijos atsiunčia mums du Leopardus, kad kariai galėtų pasimokyti nebijoti tankų riaumojimo. JAV atsiunčia savo desantininkų kuopą – pastarieji giriasi, demonstruoja ugnies galią, šarvuočius ir kitą techniką. Mūsiškiai ima tartis su lenkais dėl priešlėktuvinės gynybos sistemos pirkimo, tuo tarpu Latviai perka 500 granatsvaidžių.

Rusai užuot raminę mažuosius kaimynus, kad nesirengia mūsų pulti, nes mes, nieko gero neturime, įpila žibalo į ugnį, pareikšdami, kad turi masinio naikinimo ginklą ir jei norėtų tai Vilnių, Rygą, Taliną ir Varšuvą užimtų per pora dienų. Mūsiškiai ima galvoja kaip čia tuos JAV desantininkus pasilikus ilgiau, ir jei neduok Dieve, kiltų karinio konflikto grėsmė – panaudoti kaip įkaitus ar gyvus skydus.

Numušamas Malaizijos oro linijų lėktuvas – visi svarsto – kas tai padarė? Niekas neprisipažįsta, arba pareiškia, kad  paskubėjo prisipažinti dėl pernelyg didelės garbėtroškos.

Aktyvėja propagandinė kova, prasideda žodžių mūšis, susiformuoja savanorių anti-propagandinė brigada – Liežuvio kariai. Pastarieji pasipiktina Viasat nenoriu laikytis Lietuvos įstatymų, skelbia boikotą ir Viasat persigalvoja – žada propagandos daugiau netransliuoti – tai pirma reikšminga Liežuvio karių pergalė.

Su viltimi pradedama žiūrėti į kaimyną Lukašenką, kaip išmintingą valdovą, nes pastarasis įvedė vietinės produkcijos kvotas prekybos centrams, bei uždraudė kelti kainas. Metų pabaigoje patvirtino, kad nejuokauja – uždarė keletą prekybos centrų, kad senukai būtų klusnesni.

Ikanomika: Euro įvedimas, GPM pakeitimai,  Alternatyvios investavimo priemonės ir Bobutės paskola

Įsigalioja GPM pakeitimai – nuo šiol pajamos iš dividendų ir prekybos vertybiniais popieriais apmokestinamos vienodai, teoriškai OMXV turėtų brangti dividendinės akcijos.

Ekonomikos perspektyvos išlieka neaiškios – 2008 krizė, kaip ir baigėsi, tačiau geopolitiniai neramumai, nesibaigiančios kiekybinio skatinimo programos verčia abejoti ekonomikos klestėjimo perspektyvomis.

Pagaliau gauname Neilo Kuperis pasirašytą laišką – “Gerbiamas buvęs Snoro akcininke, jūsų turėtų akcijų vertė 0.” Ši žinia nieko nenustebina – ir taip aišku, kad šių akcijų vertė dabar 0, kokia situacija buvo prieš pagrindiniu akcininku tampant valstybei – istorija pernelyg sena, kad vertėtų gilintis.

Danske Euro Kalendorius

ECB ir EK leidžia Lietuvai įsivesti Eurą – vieni džiaugiasi, kiti ima gailėtis lito, įsitikinę, kad piniginio ženklo pakeitimas eurais, reikš valstybingumo praradimą, nes vietiniai valdovai nebegalės, kada panorėję spausdinti naujų pinigų: reikės gauti vokiečių leidimą. Pasigirsta raginimų, užuot įsivedus eurą, litą sus sieti su Šveicarijos franku, nes jis brangsta, todėl galėtume prisipirkti daugiau visokio kinietiško šlamšto, ir žibalas būtų pigesnis… 2015 metų pradžioje paaiškėjo, kad Šveicarijos frankas iš tikro brangesnis, nei Šveicarijos CB ilgą laiką vaizdavo.

Verslininkai ir spekuliantai euro įvedimą vertina palankiai – tvarkiečiai, darbiečiai ir tautininkai vertina priešiškai. Pastarųjų teigimu – statistika suklastota, bet to mažinami atlyginimai, taikomas spaudimas nedidinti kainų, todėl euro įsivesti nereikia.

Man kyla filosofinis-fizikinis klausimas ar suspaudus spyruoklę ir po to ją atleidus, pasikeis spyruoklės ilgis? Neabejoju, kad vyks prekių kainų turbulencijos dėl “didelės lėkštės” efekto: jei valgis patiekiamas didelėje lėkšėje, vieniems atrodo, kad maistas sumažėjo, todėl ima valgyti daugiau, kiti pasijunta prancūzais… Tikiuosi analogiško, tačiau atvirkštinio poveikio atlyginimams, nors žinau, kad ne lėkštės dydis čia svarbiausia, bet apetitas.

Siaučia kiaulių maras – spekuliantai susirūpina, kaip tai paveiks LNA ir baiminasi akcijos kainos kritimo.

Feb 2014 - Feb 2015
Feb 2014 – Feb 2015

Negana kiaulių maro – Rusai paskelbia embargą kiaulėms ir obuoliams – Lietuviai mano, kad sankcijos juos paveiks labiausiai. Daugėja norinčių žemai rusams nusilenkti ir gražiai paprašyti mūsų kiaules vėl priimti.

Lietuvoje ima rastis egzotinės investavimo priemonės – Savy sukuria galimybę, bet kam paskolinti ir pasiskolinti – Greitųjų kreditų įmonės rašo skundus Lietuvos Bankui ir reikalauja nutraukti šią veiklą. Centrinis bankas apšalęs – laukia instrukcijų iš politikų, tačiau pastarieji neturi tam laiko nes susižavi technologijomis: – Šiaulių meras perleidžia prestižinį sklypą dangaus kelio bandymų laboratorijai. Labiau patyrę spekuliantai gėdina politikus ir šviečia visuomenę: Junickis turi visus aferisto požymius.

Skyways projektas gėdingai žlunga, tačiau Šiaulių meras gėdos nejaučia. Bobutės Paskola naudojasi sumaištimi ir siūlo pirkti obligacijas žadėdami 14% palūkanas – spekuliantai viešai kritikuoja, tačiau slapta perka.

Kirviu į dugną sminga rublis – įkandin PTR akcijos kaina – visi žino kur PTR akcijos kainos dugnas, tačiau niekas nežino ar dugną turi rublis?

Feb 2014 - Feb 2015
Feb 2014 – Feb 2015

Laukiam atplaukiant laivo Independence – nagrinėjame, kodėl laivas nudažytas spalvomis panašiomis į Rusijos vėliavą – ministras teisinasi, kad tai ne provokacija, bet tradicija.

Chaltūra – socialinėje / kultūrinėje erdvėja įvykių nedaug

Dešrų gamintojas – Samsonas atsisako prekės ženklo Tarybinės – paskelbdamas postsovietinės savimonės eros pabaigą ir naujos eros pradžią, tačiau neaišku kokia ta era bus – vieni ragina atsigręžti į tradicines vertybes, kiti ragina kurti inovacijas.

Neabejotina tradicija – Eurovizijos konkursas: nugali barzdotas vyras, apsivilkęs suknele, tai kažkodėl labai išgąsdina gyvūnų mylėtojus – mėginu pastaruosius raminti, kad baimintis derėtų zoofilų.

gyvuneliu myletojai
gyvuneliu myletojai

Trūkstant kultūrinių renginių, liaudis susigalvoja kitų pramogų – populiariausia – rinkimai – kas šauniausias, drąsiausias ar gražiausias. Ir kaip dažnai pasitaiko rinkimuose – ima rastis koalicijos ir intrigos.

Svarbiausia metų literatūrinė naujiena – Janutienės knyga apie Landsbergį – Dinastija, akstesnė autorės knyga – Raudonoji Dalia veržiasi į tarptautinę rinką dramatiškai romantiniu prekės ženklu – Red Dalia, tikimasi, kad “feme fatale” įvaizdis patrauks išrankiausius Europos skaitytojus.

Aiponas – technologijos ir inovacijos

Lietuviai pagal inovacijų taikymą versle ima vytis estus. Inovacijos ir technologijos veržiasi į tradicines šakas, pavyzdžiui alaus ar vyno gamybą – amerikiečiai siūlo prietaisą, kuris prijungtas prie Aifono vandenį paverčia vynu.

Ieškoma galimybių, kaip technologijas pritaikyti moterims – neužilgo prekyboje turėtų pasirodyti išmanioji kosmetika, tačiau moteris kol kas labiau domina praktiniai klausimai – kas už viską turi mokėti? Akivaizdu, kad negražūs, seni ir stori moka už gražius, jaunus ir lieknus.

Padarom – ekologija ir sveikata

Norinčių už viską mokėti nėra daug, taigi auga susidomėjimas dietomis ir sveika mityba. Įžymybės ir elito atstovai parduoda savo receptus už pinigus, ne-elitas receptus skelbia nemokamai, štai pavyzdžiui Bomžo dieta:

Darbo dienomis: pusryčiams vandens stiklinė, pietums – mėsa su daržovėmis, vakarienei – bet kas kas ne iš miltų ir nesaldus

Šeštadieniais – pusryčiams sumuštiniais, pietums – nieko, vakarienei žuvis

Sekmadieniais – pusryčiams kiaušiniai, pietums – nieko, vakarienei – mėsa su daržovėmis ir mėgstamu garnyru.

Cili con carne
Cili con carne

Pats išbandžiau šią dietą – per keletą mėnesių numečiau beveik 10 kilogramų, išsigandau – taip greitai mesti svorį nesveika – grąžinau į racioną saldainius, pyragus ir šiaip miltinius produktus – 5 kg pavyko susigrąžinti! Taigi teigiamo ir neigiamo testavimo būdu įrodytas bomžo dietos efektyvumas

Taigi tokie tad buvo 2014- arklio metai, o šią apžvalgą norėčiau baigti tokiu pastebėjimu – Lietuvoje mokėti didėlį atlyginimą laikoma nusikaltimu – už tokia veiką, taikoma administracinė atsakomybė – papildomi mokesčiai tarsi akcizas tabakui ir alkoholiui.

Įdomu ką naujo atneš 2015 – ožkos metai?

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Apklausų ir referendumų sezonas

Šiais metais kažkodėl visiems parūpo mūsų nuomonė. Iš pradžių klausė, kokio norim prezidento – turėjom nemažai kandidatų, tačiau nuo pat pradžių visi žinojom, kad pats tikriausias ir pats geriausi tėra vienas. Ją ir pasirinkom.

Vėliau skelbė referendumą dėl žemės, tačiau klausė ne tik to: ar norime uždrausti žemę parduoti užsieniečiams, dažniau skelbti referendumus, svarbiausius klausimus spręsti referendumais ir dar kažkokį labai painų klausimą uždavė, dėl žemės išteklių naudojimo, ir kad visus mažiau varginti atsakinėjant į visą eilę šių klausimų  davė pasirinkti vieną atsakymą – Tai arba Ne.  Daugelis įtarė kažkokią klastą dėl tokios painiavos ir nusprendė iš vis nedalyvauti, ir referendumas pasiekė visų laikų pasyvumo rekordą, nors jam rengti buvo išeista milijonai litų iš valstybės biudžeto.

Taig, ir man kilo mintis surengti referendumą, skirtingai nuo žemės referendumo, tokį, kuris nieko nekainuotų, jame būtų tik vienas klausimas, su daug atsakymų variantų, ir kaip jau tapo įprasta nieko neįpareigotų.  Deja sumanymo nepavyko iki galo įgyvendinti – sulaukiau autoritetingos kritikos, kad atsakymų variantai tendencingi ir nepritariančiuosius verčia jaustis kvailiais. Todėl po šėšių dienų, surinkęs 57 balsuotojus apklausą nutraukiau. Štai tokie rezultatai gavosi:

TR Euro Sentimentai Apklausa 1

59% balsavusių apklausoje išreiškė stiprią nuomonę dėl euro – juos galima galima laikyti gerai informuotais apie euro privalumus ir trūkumus.  Džiugu tai, kad neatsirado nė vienas bendruomenės narys, kuri neigtų euro įsivedimo faktą (t.y. nebuvo nė vieno teigiančio, kad euro mes neįsivesim), taigi, galima laikyti, kad bendruomės nariai yra vidutiniškai geriau informuoti ir atitinkamai geriau pasiruošę euro įvedimui, nei likusi tautos dalis. Apskritai pritariančiųjų buvo 67%, nepritariančiųjų 33% – šis pasiskirstymas mane nustebino, tikėjausi, kad bus maždaug per pusę, nepaisant visų klykiančių garsumo “tauta nenori euro”. Toks pasiskirstymas pasirodė netikėtas ne tik, man bet ir keletui autoritetingų bendruomenės narių – sulaukiau kaltinimų dėl tendencingumo, tad ilgai netrukęs paleidau dar vieną apklausą – šį kartą iš atsakymo variantų pašalinau motyvacinį faktorių, liko “plika” atsakymų sentimentų skalė. Rezultatas dar kartą nustebino – stipriai pritariančiųjų buvo netgi daugiau (50%, lyginant su 40% pirmoje apklausoje) :

TR Euro sentimentai Apklausa 2Taigi 48 responentai pasisakę antrame apklausos etape paskirstė savo balsus taip:

73% už, vienas respondentas atsakė, kad jam nesvarbu, ir tik 25% išreiškė savo nepritarimą, taigi teiginys “tauta nenori euro” neturi pagrindo, tiksliau būtų sakyti, kad investuotojai ir verslo atstovai eurui pritaria, o spekuliantai ir šiaip sukčiai – nepritaria (juokauju, žinoma, apklausoje nebuvo demografinių klausimų, tad teigti, kad euro įvedimui priešinasi sukčiai ir spekuliantai nėra pakankamo pagrindo).

Tačiau ir šį kartą buvau apkaltintas sukčiavimu, mat apklausų priemonė – Opinion Stage, kurią naudojau, neužtikrina pakankamo apsaugos lygio (panaudoti pyragėliai), tad buvo pasiūlymas padaryti tokią apklausą bendruomenės platformoje, deja nebuo laiko suderinti su visai kritikais formato ir taisyklių, todėl ir vėl nepavyko išvengti išvengti kaltinimų sukčiavimu, tarsi kažkas tai būtų reikalinga.

Na bet dabar tai jau nesvarbu – Liepos 23, 2014 paskelbs neatšaukiamą keitimo kursą ir procesas formaliai taps negrįžtamu.

Apklausų rezultatus galima rasti čia

 

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Apklausa – Ar Pritariate Euro įvedimui?

EURO ivedimo grafikas smallAbu apklausos etapai jau uždaryti. Pirmame etape dalyvavo 57 respondentai, antrame 48.

Komentarus Vampyrų Šešėlyje paskelbs Liepos pabaigoje.  Bus galima palyginti, kaip vampyrai, vargšai, chimeros ar paprasti žmonės yra pasiruošę euro įvedimai. Palyginimui Swedbanko Infografikas apie euro įvedimą.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Nacionalinis Euro Įvedimo Planas

Mano Euro
EURO Įvedimo grafikas

2014 metų sausio 1 dieną braliukai pagaliau įsivedė Eurą – aukšti valdininkai pakėlė šampano taures, paprasti žmogeliai sustojo į eiles… prie bankomatų, prie kasų – skubėjo išleisti latus. Aš, deja, nespėjau, turiu užlikusią latvišką penkinę, ir keliolika santimų. Nors Latvijos bankas ramina – keisime nemokamai: pašte, komerciniuose bankuose, Latvijos banke. O man ką daryti? Iki Latvijos važiuot toli – benzinas brangiau kainuos nei tie penki latai verti, gal kada pasitaikys proga nuvykti į Latviją – bet kur tas Latvijos bankas? Ar nepaims, kaip mūsiškiai 2 Eurų už operaciją grynais – ech tiek to, atiduosiu vaikams pažaist.

Prieš keletą mėnesių klausinėjau latvių – tai ką manote apie Eurą? – norite, laukiate ar ne?  Atviro atsakymo taip ir  nesulaukiau – tik papostringavimų, kad žmonės bijo, nepatenkinti, referendumą daryti ketina, nes viskas brangs – tačiau supratau, kad laukia ištiesų, didžiuojasi jie, kad yra latviai! Gal ne tokie sumanūs kaip estai, bet už lietuvius tai tikrai gudresni…

O štai Raimunds Pauls, nepatenkintas, keikiasi per mūsišką LRT – sako kam jums tas euras, ir taip užsieniečiai baigia viską supirkt, emigruoja latviai kaip ir lietuviais – net ašarą, matyt, išspaudė, taip jam lietuvių gaila.

Bet Raimonds man ne autoritetas, gal ir geras dainas kuria, bet apie pinigą nieko neišmano – bankuose santaupas prarado, girdėjau, kad ir telefoninimas sukčiams buvo kažką atidavęs – vienu žodžiu menininkas, toks pat ikanomistas, kaip mūsų Čekuolis – atomininkas.

Taigi, latviai atsiveikino su savo dailiais mažais pingėliais ir dabar naudosis EIRO – dideliais ir bjauriais, su užienietiškom raidėm, užsienietiškais paveiksliukais ir arabiškais skaičiukais. Nors tiek to, skaičiukai ir dabar arabiški – visi juos pažysta, ne lenkiški rašmenys kokie nors…

Bet didesnes pinigines vis tiek reikės pirkti – cha, cha, cha….

Nors nesijuokim – ir mums gali tekti, nors gal ne… Mano, dar nesuplyšusi, prieš metus pirkta – gaila, kaip suvalkiečiui, gerą daiktą išmest, palaukim iki kokių aštuonoliktų, kartu su lenkais, kaip senais gerais laikais per Žalgirio mūšį Teutonų Eurdiną šturmuosim…

Ech gana svaigt… Paklausykim ką mūsiškiai mano – štai Graužinienė pyksta, kad niekas su ja euro įvedimo nederino – teisingai – ir aš ir pykstu – kodėl su manim nederino? Butkevičius pyksta, kad Graužinienė pyksta – griūva koalicja ar ką? Vargu bau – Algirdas jei pyksta šiandien, tai rytoj jau nebepyks – atlaidus gi, diplomatas geranoriškas…

Vienu žodžiu mūsų politikai į Euro klausimą žiūri politiškai, per rinkimų prizmę – nieko kito iš jų ir nesitikėjau.

O ką galba ekonomistai? Štai Medaiskytė straipsnį Delfi – sukalė – nesigilinau, permečiau greitai akimis – pasirodo ne ne apie Eurą, o apie minimalią algą labiau. Ir Nausėda, kažką pareiškė – irgi apie minimalią algą berods – ką gi ir ikanomistai pas mus viską mato politiškai – esame, pasirodo, ne Drąsi šalis, o Politiška šalis – supirminkavom Europai, visi plojo, filmus žiūręjo, gerai sako pirminkavot…

Tik rusai neplojo, iš vis filmo žiūrėti nė nevažiavo ir žvengė, turbūt, už pilvų susiėmę, matydami, kaip mes Ukrainą į Europą vedėm, bet tango šokti teko su jais…

Ai, tiesa, Glavecką kartą girdėjau sakant, kad “ko gero, iš ekonominės pusės žiūrint daugiau minusų, nei pliusų Euras turi”, dar Mauricas, kartą sakė, kad Litas tai folksvagenas, o euras – mersedas – na šitie, matau, žiūri techiškai, bet ką aš žinau, dabar mersai lūžta – plastmasiniai, o golfukai niauktais langais lekia autostradom…

O Šimonytė, šaunuolė, visus ramina – nesijaudinkit, milijardas į garantinį fondą nėra labai daug… pasiskolinsim ir nereikės savų mokėt! – aš irgi taip manau, sumokėsim skolintais, o paskui dar pasiskolinsim, algas padidinsim – ir jei ką – gelbėkit, padėkit – duokite, prašom, 5 miliardus iš to garantinio fondo, arba nurašykit pusę to ką skolingi! (graikus tai gelbėjote, kuom mūsų skandinavų bankai blogesni?, jei jau į garantinį sumokėjo, tai čia kaip indėlių draudimas turi veikt per banko griūtį!)

 Taigi praėjusių metų pradžioje teko šiek tiek domėtis Latvišku EIRO projektu – pagooglinau – aibė informacijos, ištisas portalas – EIRO.LV (už mokesčių mokėtojų pinigus pakurtas! -tik pamanyk, per patį krizės įkarštį!, kai apie griežtą taypymo politiką net vadovėliai buvo rašomi!). Keistuoliai, pamaniau tada, dar neaišku ar priims į klubą, o jie jau susidėlioję viską – darbus pasiskirstę, projekto viršininką nominavę, projektines lėšas įsisavinę, galvojau tuomet, oi kaip žvengsiu, kai po pusės metų, jumi Europa pasakys – nea, neatinkate Mastrichto kriterijų, arba jūsų kriterijai vienkartiniai, neišlaikysite jų ilgai…

Tačiau Europa latviams netikėtai tarė – Taip – esate tinkami, nebrokuosime jūsų… Dabar galvoju, kad to ir reikėjo tikėtis, kad tars lemtingąjį TAIP, nes tuo metu visiems buvo aišku – jei graikai, buvo tinkami – tai tiks net lietuviai, garantuotai…, ką jau latviai ar tuo labiau estai.

Taigi vėl googlinau, susiradau EURO įvedimo planą, galvoju, paskaitysiu, koks mūsų pasiruošimo lygis, likus mažiau nei metams iki ED (Euro diena):

1. NEIP (nacionalinis euro įvedimo planas) – yra (paskelbta 2007, pasirašė G. Kirkilas ir Z.Balčytis)

2. NEIP atnaujintas ir kumunikavimo strategija – yra (paskelbta 2013, birželio 26 – pasirašė A. Butkevičius ir R.Šadžius) – Įdomu: vien socdemai, sponsorių sąraše abiejuose dokumentuose – tarsi koks krikštatėvių klanas

3. Projekto vadas  – be abejo pats Algirdas Butkevičius

4. “Steering Commitee” – yra – Ministro pirmininko vadovaujama Euro įvedimo komisija (A.Butkevicius, R.Šadžius ir V.Vasiliauskas)

5. Projektinė komanda – yra, netgi darbo grupės ir tos yra (iš viso septynios – geras skaičius, su teigiama karma!):

a. Koordinavimo (PMO -project management office) – šaunu – vadovauja LB

b. Grynųjų Pinigų – svarbus aspektas, sutinku – vadovauja LB

c. Visuomenės Informavimo (change management – dar šauniau) – vadovauja Lietuvos bankas!

d. Įvedimo Kriterijų atitikties valdyba – vadovauja Lietuvos bankas

e. Vartotojų Teisių Apsaugos ir socialinių reikalų grupė – vadovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministras

f. Verslo aplinkos darbo grupė – vadovauja ūkio ministras

g. Teisinių klausimų darbo grupe – vadovauja teisingumo ministras

 Hm, kažką supainiojau, turbūt, o tai ką kuruoja Fini Min?

Ką gi iš projektinės pusės pamatai padėti gana solidūs – darau išvadą, kad organizaciškai esame gerai pasirengę.

Taigi skaitau planą toliau, kas svarbu: buhalteriams, IT specialistams ar šiaip eiliniams gyventojams:

 – pagrindiniai laikotarpiai “milestones” – numatyti (puiku):

• Kainų nurodymas litais ir eurias – prasideda 30 po ES Tarybos nutarimo dėl keitimo kurso (finansų ministras įsitikines, kad kursas nesikeis – tiek to patikėsime šį kartą)

• Dviejų valiutų grynųjų pinigų laikotarpis – 15 dienų (pas latvius, berods tas pats)

• Nemokamas valiutos keitimas Komerciniuose bankuos – šeši menesiai po ED (Euro Diena) – LB neribotai, net ir dideles sumas grynųjų turintiems turėtų pakakti laiko, viską išsikeisti be deklaracijų! Tik pamanyk, seniai nematėme bankuose nemokamų operacijų grynaisiais pinigais!

• Kainų nurodymas litais ir eurais baigais – 1 metai po ED (latviai berods apsiribojo 6 menesiais, idomu, tai, kad to paties dokumento 32 punkte parašyta irgi 6 mėnesiai – matyt labai skubėjo rašydami, kai vertė latvių planą iš anglų kalbos)

• Akcinio kapitalo perskaičiavimo tvarka bus patvirtinta – likus ne mažiau 6 mėnesiamas iki ED

• Naujų banderolių pavyzdžiai – ne vėliau kaip 6 mėnesiai iki ED

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į keletą, kitų, mano nuomone, svarbių aspektų dėl EURO įvedimo:

Po ED, visa apskaita turės būti tvarkoma eurais, taigi sausio 2 dieną (penktadienį), sąskaitas reikės išrašinėti eurais.

Turtas, įsipareigojimai ir nuosavybė turės būti perskaičiuojami eurais, prieš tai duomenis išsaugant litais (šitas kainuos, nes tikriausiais norėsite, palyginti ataskaitas eurais, su ankstesniais laikotarpiais).

Valstybinių institucijų formos, blankai, duomenų teikėjų, klientų ir vartojų informavimas apie pakeitimus – likus penkiems mėnesimas iki ED – mažokai laiko prisitaikyti!

Statistikos suderinimą koordinuoja Statistikos departamentas – jokie pasirengimo terminai nenumatyti! – tikiuosi neatsiųs ataskaitų teikimo reikalavimų gruodžio pirmąją ar vėliau.

Išankstinio mokėjimo ženklai (bilietai, pašto ženklai) – galios 1 metus po ED – o kaip elektroninis bilietas? Svarbus gi punktas, net finansų ministerija savo puslapyje jį paskelbė?

Euro ir pagrindinių užsienio valiutų kursus nustatinės nebe LB, bet ECB – tas galvoju gerai –  nes anksčiau ir latviais savo kursus kokius tik nori nusitatinėjo, lietuviai savo, kokius tik nori, dabar bent bus tvarka.

Darbo užmokestis turės turės būti nurodomas eurais ir litais 60 dienų, po ES tarybos nutarimo dėl keitimo kurso (įdomi taktika – prie naujo darbo užmokesčio pradės pratinti 30 dienų anksčiau, nei prie naujų kainų!) – taigi, gal liepos, o gal birželio mėnesį matysime savo algalapius eurais ir litais – latviai, berods tokių nesamonių nereikalavo. Ne be reikalo pasirodo investuotojų asocijacija, siūlė pastarųjų (algolapių) iš vis atsisakyti, nes kainuoja rodyti litais, kainuos rodyti litais ir eurais, po to kainuos rodyti tik eurais (beje profsąjungos tam prieštaravo, nes sako, jei nėra algalapio, tai iš kur žmogui žinoti kokį altginimas jis turėjo gauti – kieta logika iš ties!)

Taigi, paskaičius planus, darau išvadą, kad ant popieriaus viskas atrodo pusėtinai, kaip šešis metus stalčiuje pralaikytam dokumentui, ir paskubomis, per naktį atnaujintan (na neskaitant menko neaiškumo dėl dvigubos kainos rodymo laikotarpio).

Tačiau iš tiesų, svarbu ne tai, kas parašyta, o tai kas padaryta, pavyzdžiui latviai savo plane taip pat akcentavo – ginsime vartotojų interesus, tai prioritetas, kontroliuosime, skelbsime… – o rezultatas – skaičiau komentaruose, kad žvėriškai padidino pervedimų įkainius, tačiau tai nestebina, nes latvijos vyriausybė pati pavyzdį parodė, ir pasinaudojo situacija, pareikalavusi akcizą sumokėti iš anksto, už produktus paženklintus LVL banderolėmis! Nenustebčiau jei ir pas mus LB ir Fini Min, taip pat pasinaudos proga nugręžti tūlą pileitį – praktikos turi gi, turiu omenyje, ne kaip Eurą įvedinėti, bet kaip nugręžti.

Blogai, kad visuomenės informavimo priemonėse, informacijos beveik nėra, komentaruose didelėm raidėm mirga marga – ai blogai, kam ta Europa, kam tie eurai, silpna valiuta, o litas tai kietas! – Beje aiškiai juntami ir matomi organizuoti komentarai – dauguma Euro skeptikų – politika ir internetą užvaldė, ko gero.

Nesuprantu, kaip, buvo galima pokyčių valdymo funkciją patikėti Lietuvos bankui – negi visi jau pamiršo, kaip buvo komunikuojamas Snoro Nacionalizacijos klausimas, ir kokių skambių anekdotinių frazių pažėrė pats valdymos pirmininkas, ar artimiausi jo parankiniai.

Tad nėra ko stebėtis, tokios EURO reklamos duodamais rezultatais – vieną kitą lentelę, turėjusią įrodyti, kad apsimoka paskelbė ir viskas, o bet, tačiau… – nemažai žmonių dar prisimena, panašias, LB skelbtas lenteles, turėjusias įrodyti, kad Snoro indėlio sertifikatai yra saugi investicija, nors tiesa kitas viršininkas LB tada buvo.

 O juk iš tiesų yra daug privalumų, apie kuriuose nieks nė neskelbia, pavyzdžiui Lenkijoje apsipirkinėti, bus net tris kartus pigiau!

Tik pavadinimą to naujo pinigo reikia kitą sugalvoti – EU – svetimas garsas lietuvio ausiai, va latviai iš kart tai suprato, užtat pas juo EI-ro, sutikite – žavingai skamba?

Nors… Jaučiu, kad vist tik juokauja mūsiškiai – ne itin rimtai žiūri nei į pasiruošimą, nei į atitikimą Mastricto kriterijams, bet nesilažinsiu šį kartą – BUS ar NEBUS, svarbu, kad neslėptų informacijos, nes jei įvedinėsime, tai darbo turėsime visi, ne tik brangiai kainuojantys advokatai ir konsultantai, bet ir šiaip eliniai buhalteriai, finansininkai, sistemų arhitektai ir IT palaikymo komandos

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate