Praėjusį sekmadienį graikai balsavo prieš tarptautinių kreditorių sąlygas ir pradelsė mokėjimo terminą Tarptautiniam valiutos fondui. Paprastai tokiais atvejais šalis skelbiama nemokia, tačiau šį kartą taip padaryta nebuvo. Graikams netgi buvo pasiūlytas naujas terminas, parengti ekonomikos reformų planą naujam pagalbos paketui gauti.

Lietuvos ministras pirmininkas, galimą Graikijos pasitraukimą iš Eurozonos apibūdina, kaip katastrofą, tuo tarpu Graikijos ministras pirmininkas atvyksta į Europos parlamentą su reformų sąrašu – tuščiu viešbučiuose dalinamu bloknotu, anot A. Guogos. Tačiau prancūzai ir Ispanijos socialistai pareiškia, kad Graikijos reformos yra daug žadančios ir tinkamos suteikti naują eilinę pagalbos pinigų bangą.

Visa tai atrodo keista. Visiškai nesuprantama, kodėl Grexit laikoma eurozonai žalingu reiškiniu – juk Eurozona nėra kalėjimas, kur silpnos šalies pasitraukimas prilygtų kalinių pabėgimui. Jei silpnosios pietų periferijos ekonomikos pasitrauktų, likusioms šalims nebereikėtų tiek daug eurų joms gelbėti ir pinigus būtų galima skirti kitoms reikmėms, pavyzdžiui likusių šalių ekonomikoms auginti.

Taip pat atrodo nesuprantama, kaip graikai šešerius metus nesugebėję iš esmės reformuoti savo ekonomikų, dabar galėtų pateikti stebuklingą reformų planą.

Taigi kyla klausimas ar Grexit yra toks jau neįmanomas ir sudėtingas reiškinys, kad Europos sąjungos vadovai, nežinodami, kad daryti ir toliau siųstų pinigus Graikams, kad šie galėtų juos sumokėti Prancūzijos, Portugalijos ir Vokietijos bankams?

Grexit – kodėl tai naudinga?

Anot “Leaving the Euro: The practical Guide” – 150 puslapių mokslinio dokumento, kurio parengimui vadovavo Roger Bottle:

“Europos periferinių šalių skolos yra pernelyg didelės, kad būtų tvarios, jų ekonomika yra nekonkurencinga, dėl pernelyg aukštų kainų ir atlyginimų, atitinkamai per maža bendroji paklausa, kuri lemia aukštą nedarbo lygį. Tolesnis biudžeto deficito mažinimas, toliau mažina bendrąją paklausą.”

Daugumos žymių ekonomistų pasisakymų vienbalsiai tvirtinama, kad reikalavimas mažinti biudžeto deficitą yra pagrindinė kliūtis, tačiau nėra vieningos nuomonės, kad Graikijos skola būtų nepakeliama. Antai The Daily Telegraph straipsnyje

Three myths about Greece’s enormous debt mountain

teigiama, kad kitų periferinių šalių skolos aptarnavimo kaštai yra dar didesni

Visgi akivaizdu, kad šešis metus taikytos priemonės neveikia ir reikalingi nauji veiksmai šalies konkurencingumui atstatyti.

Remiantis klasikine ekonomikos teorija, kad bendroji (eksportas ir vidaus) paklausa priklauso nuo kainos, rodos, vienintelis būdas padidinti bendrąją paklausą, ir atitinkamai sumažinti bedarbystę, bei paskatinti ekonomikos augimą yra defliacija (vidinė – mažinamos kainos ir atlyginimai nominalia išraiška, arba išorinė – valiutos devalvacija)

 

 

 

 

 

 

 

Grexit – Teisiniai aspektai

Teisiniu požiūriu, šalis negali palikti Eurozonos ir likti Europos Sąjungoje, jei kitos šalys tam nepritaria (Europos sąjungos sutartyse numatyta prievolė įsivesti eurą, neatšaukiamas keitimo kursas, ir konversijos proceso negrįžtamumas)

Tarptautinės teisės požiūriu, šalis gali atsisakyti tarptautinėse sutartyse numatytų įsipareigojimų, jei pasikeičia esminės aplinkybės, kurioms esant sutartys buvo sudarytos – graikai gali pasinaudoti argumentu, kad likimo eurozonoje kaštai yra nepakeliami Graikijos ekonomikai.

Lisabonos sutartis leidžia šaliai pasitraukti iš Europos sąjungos, jei tam pritariu kvalifikuota kitų ES šalių dauguma

Atitinkamai išlieka opcija ES sutartyse sutarti pakeitimą, leidžiantį šaliai pasilikti ES, bet nebūti Eurozonos nare (panaši išimtis yra UK ir Danijai)

Nėra teisinio būdų šalį išmesti iš Europos sąjungos kitų šalių iniciatyva, tačiau teisiškai įmanoma laikinai sustabdyti narystę.

Apskritai R.Bootle darbe yra nerekomenduojama graikams išstoti iš ES, nes išstojimas iš Eurozonos ir taip būtų didelis sukrėtimas ir nėra poreikio jį dar labiau sustiprinti

Kaip atrodytų šalies pasitraukimas iš Eurozonos

Pasitraukimą iš eurozonos reikia koordinuoti su kitomis šalimis, aptariant skolos nurašymo ir restruktūrizavimo galimybes.

Eurozoną palikti reikia kuo greičiau, atsisakant vis naujų ir naujų gelbėjimo planų – kuo ilgiau tai tęsima, tuo labiau kitos šalys pavargsta nuolat pumpuoti pinigus ir labiau nori, kad šalis pasitrauktų.

Naują valiutą geriausiais įvesti santykiu 1 prie 1.

Naujos valiutos spausdinimas ir monetų gamyba gali užtrukti iki 6 mėnesių – šios veiklos negalima organizuoti slapta, todėl, iškarto po šalies pasitraukimo iš Eurozonos reikia leisti smulkius atsiskaitymus eurais, visos kitos operacijos turi būti atliekamos negrynaisiais.

Naujos valiutos devalvacija

Devalvacija reikalinga norint atstatyti šalies konkurencingumą, tačiau ji neturėtų būti per didelė, nes ekonomikai pasiekus savo pajėgumo ribą, prekyba toliau nebeauga – šalis tiesiog nepajėgi pagaminti ir parduoti daugiau.

Anot “Exiting Euro: The practial Guide” Graikija ir Portugalija turėtų devalvuoti savo valiutą apie 40%, Ispanija ir Italija apie 30%, Airija 15%

Devalvuojant valiutą labai svarbu suvaldyti infliaciją.  Automatinis atlyginimų indeksavimas pagal infliaciją turi būti uždraustas.

 

 

 

 

 

 

 

Rekomenduojama išleisti su infliacija susietas valstybės obligacijas, kurių palūkanos didėja augant infliacijai, taip vyriausybė gauna motyvaciją stabdyti infliaciją.

Reikia panaikinti rinkos reguliavimą, ribojantį konkurenciją

 

 

 

 

 

 

 

Devalvacijos poveikio švelninimas

Anot Leaving Euro: The practical guide” naujos valiutos devalvacijos poveikis turėtų būti švelninamas, naudojant šias priemones:

• visos namų ūkio skolos šalies bankams turėtų būti denominuotos nauja valiuta, t.y. paskolos paimtos eurais  būtų denominuotos į drachmas
• Taip pat valstybės skolos turi būti denominuota nauja valiuta (juridiniu požiūriu – bankrotas) – užsienio skolos konvertavimas į vietinę valiutą ir jos nuvertinimas būtų pakankamas sutvarkyti Ispanijos ekonomikai, tačiau Graikijos ar Italijos atveju reikėtų taip pat nurašyti dalį skolos. Graikų skolos lygis turi būti sumažintas apie 80% iki 60% BVP lygio

 

 

 

 

 

 

 

 

• Graikija turėtų paskelbti skolos aptarnavimo sustabdymą iki bus susitarta dėl skolos nurašymo ir restruktūrizavimo.
• Graikijos įmonių užsienio skolos neturi būti denominuotos.
• Graikų, laikančių pinigus užsienio bankuose turtas turėtų būti apmokestintas, nes jų neįmanoma denominuoti į drachmas

Graikijos pasitraukimo poveikis kitoms šalims

Graikijos pasitraukimas reikštų euro stiprėjimą ir pasiliekančių šalių ekonomikos konkurencingumo mažėjimą.

Gali atsirasti poreikis spartinti fiskalinį ir politinį Europos sąjungos konsolidavimą.

Graikijos pasitraukimas kelia grėsmę bankams, tų šalių, kurios yra daug paskolinę Graikijai. Daugiausia Portugalijos, Prancūzijos, taip pat Vokietijos bankams – šių šalių vyriausybės turi būti pasirengę savo bankų gelbėjimui – re-kapitalizavimui bei likvidumo injekcijoms, įskaitant ir bankų nacionalizavimą.

Išvados

Graikijos pasitraukimas iš Eurozonos techniškai įmanomas ir gali būti naudingas pasiliekančioms šalims, bei sudaryti reikšmingas prielaidas silpnų eurozonos ekonomikų atsigavimui.

Parengta pagal Leaving the Eurozone:  Practical guide