Aš nedalyvavau eitynėse – norėjau sudalyvauti, bet pabijojau – pabijojau gauti į snukį. Taip pat tingėjau – toli važiuoti į Vilnių. Ne, aš ne esu gėjus, niekada nebuvau ir niekada nebūsiu – gali daryti kokią nori propagandą, rodyti reklamą per Panoramą – tai nėra svarbu.

Kažkada atsitiktinai perjungdamas kanalus, mačiau filmą, kuriame vaidino Leonardo Di Kaprio, vadino gėjų ir buvo rodoma homoseksualių santykių scena – pasišlykštėjau, išjungiau televizorių ir nuo to laiko nežiūriu jokio filmo kuriame vaidina Di Kaprio – nes man šlykštu.

Tačiau neperjungiu kanalo, ir nesišlykščiu, jei atsitiktinai pamatau televizijoje scenas su moterimis – nes man tai nėra šlykštu, ypač jei moterys švariai nusiskutę, lieknos ir patrauklios. Turbūt aš pusiau tolerastas, bet žinau, kad gėjų yra – jie mažuma ir yra kitokie, tačiau jų yra ir jie taip pat žmonės – kalba žmonių kalba, valgo, dirba. Neesu nė vieno matęs – kartais kyla įtarimas – tačiau paklausti tabu – tai nėra mano reikalas, nors smalsu vis tik. Kartais žinoti yra gerai – kai žinai – supranti – kai supranti – žinai kaip elgtis, pavyzdžiui, žinau, kad vyrams dovanoti gėlių negalima – jie jų nevertina, o ar galima dovanoti gėles vyrui, kuris yra homoseksualus? Ko tokiam palinkėti per gimimo dieną, jei jis vienišas, ar vieniša? Neturiu supratimo, o tai yra blogai. Dar pavyzdys:  geri su draugais alų ir kalbi apie moteris, ar jų kūnų dalis, o aš niekada nekalbu apie tai su niekuo – gal kiti vyrai laiko mane gėjum?

Pamenu, turėjau draugą – ji musulmonas – negeria, nerūko. Kartą jo paklausiau – kodėl vediesi savo mažametę dukrą, kur renkasi suaugę, geria ir blevyzgoja – gi, žinai, yra visokių – įgis mergaitė pasitikėjimą suaugusiais žmonėmis, o jei pasitaikys koks pedofilas? Jis man atsakė – yra ne taip – ji žinos kaip su tokiais elgtis, nepasimes ir nepuls į paniką, ir galės pasipriešinti. Jis yra labai protingas žmogus, gaila, pamečiau jo kontaktus.

Dar pamenu, mūsų rajone gyveno vaikinas, sergantis cerebraliniu paralyžiumi – ji rytais eidavo gatve, krypuodamas, vilkdamas vieną koją  -žmonės jo šalinosi. Per Jonines mačiau jį koncerte – mėgino šokti, kalbinti kitus – tačiau visi šalinosi, traukėsi šalin – kalbino ir mane, tačiau aš nesupratau, ką jis sako – tad tiesiog nutaisęs kvailą išraišką, apsimečiau, kad jo nematau. Labai dėl to gėda – bet, teisinu save, manęs niekas nemokė, kaip elgtis tokiais atvejais, kaip nebijoti.

Baisu gyventi visuomenėje, kur tavęs bijo, niekina, atšlija ir apsimeta, kad tavęs nemato – čia mūsų susvetimėjimas, per ilgą laiką į sąmonę įkaltas vergiškas nepatiklumas, viskam kas svetima, ko mes nesuprantam. Taip negali būti. Mes esame per mažai tauta, kad atstume kitus, kalbančius ta pačia kalba, tiesiog dėl to, kad jie atrodo kitaip ar elgiasi kitaip. Galvoju, kad ir homoseksualūs žmonės nori nebijoti pristatyti savo draugą ar draugę tėvams, ar atsivesti į korporatyvinę šventę – nes visi nori būti savimi ir nori būti suprasti, bei priimti tokie, kokie yra.

Kažkada seniai gyveno toks Chairamas Maksimas – ilgą laiką bandęs sukurti elektros lemputę – ir jam pavyko, tačiau Edisonas pirmiau ją užpatentavo. Maksimas paliko Ameriką ir išvažiavo į Europą, kur vis mėgino kažką išrasti, kol vienas jo draugas, tikriausiai toks pat protingas, kaip ir mano draugas – patarė – sukurk europiečiams, ką nors kuom jie galėtų vienas kitą išžudyti – taip atsirado Maksimo kulkosvaidis, kuris per pirmą pasaulinį karą, ir netrukus sekusį kitą, modernizuotas, padėjo atimti milijonus gyvybių – milijonų žmonių kančios, ašaros, badas holokaustas ir nekaltųjų priešmirtinis klyksmas – siaubingi dalykai, kuriuos jau baigiame pamiršti.

Tas negali pasikartoti – atsirado žmonių, kurie panoro suvienyti Europą, padaryti taip, kad nenorėtume žudyti, niekinti ir nekinti, kitų, kurie kitaip apsirengę, kitaip kalba, elgiasi – taip atsirado viena iš pamatinių Europos vertybių – tolerancija.

O mūsų tautoje tolerancijos niekada nebuvo – vos tik pirmasis krikščionis įžengė į Lietuvos miškus – iš kart gavo kuoka per galvą – tad tolerancijos mokė valdovai per prievartą – patys kirto ąžuolus ir statė bažnyčias, tačiau ne dėl tolerancijos, o dėl kryžiuočių. Taip elgiasi ir dabartiniai valdovai – nors ne visi, kartais parankiau eiti paskui minią  – nieko nepadarysi – valdovams interesai ir politinės realijos visada labiau rūpėjo, nei šventieji miškai ar pastatai.

Dabar sunkūs laikai – ekonominė krizė, darbo mažai, jei yra tai mažai moka. Žmonės mato aplink daug neteisybės – vieniems užkraunami didžiuliai mokesčiai, kiti nieko nemoka – natūralu, kad esame nepatenkinti ir turime teisę netoleruoti, tačiau netoleruoti, galima tik neteisybės, godumo, piktnaudžiavimo ir vogimo. Nepasiduokime kvietimams savanaudžių, kurie naudojasi suirute, ir valdovų silpnumu, kad patys galėtų užimti jų vietą ir daryti viską tą patį tik savaip. Turim išmokti atpažinti, kas yra tikroji vertybė, kas yra tikrasis sąžiningumas, ir kas yra tikrasis gerumas. Žmogus, kuris spjauna į policininką, nuolat ir sistemingai viršija greitį, slepia mokesčius yra apsimetėlis, jis negali būti pavyzdys niekam, tik lengvatikiams.

Ar tu nori būti visų mulkinamas lengvatikis, ar žmogus, kuris supranta?

Šiaip ar taip turime pasirinkimą tik vieną iš dviejų: arba mes su Europa, arba su… Nėra trečio kelio.

Like this? Donate Bitcoin to bomzas xxl at:
1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm