Tag Archives: Bankininkyste

Grexit – kodėl tai naudinga

Praėjusį sekmadienį graikai balsavo prieš tarptautinių kreditorių sąlygas ir pradelsė mokėjimo terminą Tarptautiniam valiutos fondui. Paprastai tokiais atvejais šalis skelbiama nemokia, tačiau šį kartą taip padaryta nebuvo. Graikams netgi buvo pasiūlytas naujas terminas, parengti ekonomikos reformų planą naujam pagalbos paketui gauti.

Lietuvos ministras pirmininkas, galimą Graikijos pasitraukimą iš Eurozonos apibūdina, kaip katastrofą, tuo tarpu Graikijos ministras pirmininkas atvyksta į Europos parlamentą su reformų sąrašu – tuščiu viešbučiuose dalinamu bloknotu, anot A. Guogos. Tačiau prancūzai ir Ispanijos socialistai pareiškia, kad Graikijos reformos yra daug žadančios ir tinkamos suteikti naują eilinę pagalbos pinigų bangą.

Visa tai atrodo keista. Visiškai nesuprantama, kodėl Grexit laikoma eurozonai žalingu reiškiniu – juk Eurozona nėra kalėjimas, kur silpnos šalies pasitraukimas prilygtų kalinių pabėgimui. Jei silpnosios pietų periferijos ekonomikos pasitrauktų, likusioms šalims nebereikėtų tiek daug eurų joms gelbėti ir pinigus būtų galima skirti kitoms reikmėms, pavyzdžiui likusių šalių ekonomikoms auginti.

Taip pat atrodo nesuprantama, kaip graikai šešerius metus nesugebėję iš esmės reformuoti savo ekonomikų, dabar galėtų pateikti stebuklingą reformų planą.

Taigi kyla klausimas ar Grexit yra toks jau neįmanomas ir sudėtingas reiškinys, kad Europos sąjungos vadovai, nežinodami, kad daryti ir toliau siųstų pinigus Graikams, kad šie galėtų juos sumokėti Prancūzijos, Portugalijos ir Vokietijos bankams?

Grexit – kodėl tai naudinga?

Anot “Leaving the Euro: The practical Guide” – 150 puslapių mokslinio dokumento, kurio parengimui vadovavo Roger Bottle:

“Europos periferinių šalių skolos yra pernelyg didelės, kad būtų tvarios, jų ekonomika yra nekonkurencinga, dėl pernelyg aukštų kainų ir atlyginimų, atitinkamai per maža bendroji paklausa, kuri lemia aukštą nedarbo lygį. Tolesnis biudžeto deficito mažinimas, toliau mažina bendrąją paklausą.”

Daugumos žymių ekonomistų pasisakymų vienbalsiai tvirtinama, kad reikalavimas mažinti biudžeto deficitą yra pagrindinė kliūtis, tačiau nėra vieningos nuomonės, kad Graikijos skola būtų nepakeliama. Antai The Daily Telegraph straipsnyje

Three myths about Greece’s enormous debt mountain

teigiama, kad kitų periferinių šalių skolos aptarnavimo kaštai yra dar didesni

Greece Interest payments are les than other states
Graikijos skolos aptarnavimo kaštai mažesni, nei kitų šalių

Visgi akivaizdu, kad šešis metus taikytos priemonės neveikia ir reikalingi nauji veiksmai šalies konkurencingumui atstatyti.

Remiantis klasikine ekonomikos teorija, kad bendroji (eksportas ir vidaus) paklausa priklauso nuo kainos, rodos, vienintelis būdas padidinti bendrąją paklausą, ir atitinkamai sumažinti bedarbystę, bei paskatinti ekonomikos augimą yra defliacija (vidinė – mažinamos kainos ir atlyginimai nominalia išraiška, arba išorinė – valiutos devalvacija)

Greece is in zone D
Graikija yra zonoje D

 

 

 

 

 

 

 

Grexit – Teisiniai aspektai

Teisiniu požiūriu, šalis negali palikti Eurozonos ir likti Europos Sąjungoje, jei kitos šalys tam nepritaria (Europos sąjungos sutartyse numatyta prievolė įsivesti eurą, neatšaukiamas keitimo kursas, ir konversijos proceso negrįžtamumas)

Tarptautinės teisės požiūriu, šalis gali atsisakyti tarptautinėse sutartyse numatytų įsipareigojimų, jei pasikeičia esminės aplinkybės, kurioms esant sutartys buvo sudarytos – graikai gali pasinaudoti argumentu, kad likimo eurozonoje kaštai yra nepakeliami Graikijos ekonomikai.

Lisabonos sutartis leidžia šaliai pasitraukti iš Europos sąjungos, jei tam pritariu kvalifikuota kitų ES šalių dauguma

Atitinkamai išlieka opcija ES sutartyse sutarti pakeitimą, leidžiantį šaliai pasilikti ES, bet nebūti Eurozonos nare (panaši išimtis yra UK ir Danijai)

Nėra teisinio būdų šalį išmesti iš Europos sąjungos kitų šalių iniciatyva, tačiau teisiškai įmanoma laikinai sustabdyti narystę.

Apskritai R.Bootle darbe yra nerekomenduojama graikams išstoti iš ES, nes išstojimas iš Eurozonos ir taip būtų didelis sukrėtimas ir nėra poreikio jį dar labiau sustiprinti

Kaip atrodytų šalies pasitraukimas iš Eurozonos

Pasitraukimą iš eurozonos reikia koordinuoti su kitomis šalimis, aptariant skolos nurašymo ir restruktūrizavimo galimybes.

Eurozoną palikti reikia kuo greičiau, atsisakant vis naujų ir naujų gelbėjimo planų – kuo ilgiau tai tęsima, tuo labiau kitos šalys pavargsta nuolat pumpuoti pinigus ir labiau nori, kad šalis pasitrauktų.

Naują valiutą geriausiais įvesti santykiu 1 prie 1.

Naujos valiutos spausdinimas ir monetų gamyba gali užtrukti iki 6 mėnesių – šios veiklos negalima organizuoti slapta, todėl, iškarto po šalies pasitraukimo iš Eurozonos reikia leisti smulkius atsiskaitymus eurais, visos kitos operacijos turi būti atliekamos negrynaisiais.

Naujos valiutos devalvacija

Devalvacija reikalinga norint atstatyti šalies konkurencingumą, tačiau ji neturėtų būti per didelė, nes ekonomikai pasiekus savo pajėgumo ribą, prekyba toliau nebeauga – šalis tiesiog nepajėgi pagaminti ir parduoti daugiau.

Anot “Exiting Euro: The practial Guide” Graikija ir Portugalija turėtų devalvuoti savo valiutą apie 40%, Ispanija ir Italija apie 30%, Airija 15%

Devalvuojant valiutą labai svarbu suvaldyti infliaciją.  Automatinis atlyginimų indeksavimas pagal infliaciją turi būti uždraustas.

Firms with automatic wages indexations
Įmonių skaičius su automatiniu atlyginimo indeksavimo mechanizmu

 

 

 

 

 

 

 

Rekomenduojama išleisti su infliacija susietas valstybės obligacijas, kurių palūkanos didėja augant infliacijai, taip vyriausybė gauna motyvaciją stabdyti infliaciją.

Reikia panaikinti rinkos reguliavimą, ribojantį konkurenciją

Market regulation indices
Rinkos reguliavimo indeksas Graikijoje labai aukštas

 

 

 

 

 

 

 

Devalvacijos poveikio švelninimas

Anot Leaving Euro: The practical guide” naujos valiutos devalvacijos poveikis turėtų būti švelninamas, naudojant šias priemones:

  • visos namų ūkio skolos šalies bankams turėtų būti denominuotos nauja valiuta, t.y. paskolos paimtos eurais  būtų denominuotos į drachmas
  • Taip pat valstybės skolos turi būti denominuota nauja valiuta (juridiniu požiūriu – bankrotas) – užsienio skolos konvertavimas į vietinę valiutą ir jos nuvertinimas būtų pakankamas sutvarkyti Ispanijos ekonomikai, tačiau Graikijos ar Italijos atveju reikėtų taip pat nurašyti dalį skolos. Graikų skolos lygis turi būti sumažintas apie 80% iki 60% BVP lygio
Mounting greek debt
Graikijos skolos augimas po gelbėjimo programų

 

 

 

 

 

 

 

 

  • Graikija turėtų paskelbti skolos aptarnavimo sustabdymą iki bus susitarta dėl skolos nurašymo ir restruktūrizavimo.
  • Graikijos įmonių užsienio skolos neturi būti denominuotos.
  • Graikų, laikančių pinigus užsienio bankuose turtas turėtų būti apmokestintas, nes jų neįmanoma denominuoti į drachmas

Graikijos pasitraukimo poveikis kitoms šalims

Graikijos pasitraukimas reikštų euro stiprėjimą ir pasiliekančių šalių ekonomikos konkurencingumo mažėjimą.

Gali atsirasti poreikis spartinti fiskalinį ir politinį Europos sąjungos konsolidavimą.

Graikijos pasitraukimas kelia grėsmę bankams, tų šalių, kurios yra daug paskolinę Graikijai. Daugiausia Portugalijos, Prancūzijos, taip pat Vokietijos bankams – šių šalių vyriausybės turi būti pasirengę savo bankų gelbėjimui – re-kapitalizavimui bei likvidumo injekcijoms, įskaitant ir bankų nacionalizavimą.

Išvados

Graikijos pasitraukimas iš Eurozonos techniškai įmanomas ir gali būti naudingas pasiliekančioms šalims, bei sudaryti reikšmingas prielaidas silpnų eurozonos ekonomikų atsigavimui.

Parengta pagal Leaving the Eurozone:  Practical guide

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Nacionalinis Euro Įvedimo Planas

Mano Euro
EURO Įvedimo grafikas

2014 metų sausio 1 dieną braliukai pagaliau įsivedė Eurą – aukšti valdininkai pakėlė šampano taures, paprasti žmogeliai sustojo į eiles… prie bankomatų, prie kasų – skubėjo išleisti latus. Aš, deja, nespėjau, turiu užlikusią latvišką penkinę, ir keliolika santimų. Nors Latvijos bankas ramina – keisime nemokamai: pašte, komerciniuose bankuose, Latvijos banke. O man ką daryti? Iki Latvijos važiuot toli – benzinas brangiau kainuos nei tie penki latai verti, gal kada pasitaikys proga nuvykti į Latviją – bet kur tas Latvijos bankas? Ar nepaims, kaip mūsiškiai 2 Eurų už operaciją grynais – ech tiek to, atiduosiu vaikams pažaist.

Prieš keletą mėnesių klausinėjau latvių – tai ką manote apie Eurą? – norite, laukiate ar ne?  Atviro atsakymo taip ir  nesulaukiau – tik papostringavimų, kad žmonės bijo, nepatenkinti, referendumą daryti ketina, nes viskas brangs – tačiau supratau, kad laukia ištiesų, didžiuojasi jie, kad yra latviai! Gal ne tokie sumanūs kaip estai, bet už lietuvius tai tikrai gudresni…

O štai Raimunds Pauls, nepatenkintas, keikiasi per mūsišką LRT – sako kam jums tas euras, ir taip užsieniečiai baigia viską supirkt, emigruoja latviai kaip ir lietuviais – net ašarą, matyt, išspaudė, taip jam lietuvių gaila.

Bet Raimonds man ne autoritetas, gal ir geras dainas kuria, bet apie pinigą nieko neišmano – bankuose santaupas prarado, girdėjau, kad ir telefoninimas sukčiams buvo kažką atidavęs – vienu žodžiu menininkas, toks pat ikanomistas, kaip mūsų Čekuolis – atomininkas.

Taigi, latviai atsiveikino su savo dailiais mažais pingėliais ir dabar naudosis EIRO – dideliais ir bjauriais, su užienietiškom raidėm, užsienietiškais paveiksliukais ir arabiškais skaičiukais. Nors tiek to, skaičiukai ir dabar arabiški – visi juos pažysta, ne lenkiški rašmenys kokie nors…

Bet didesnes pinigines vis tiek reikės pirkti – cha, cha, cha….

Nors nesijuokim – ir mums gali tekti, nors gal ne… Mano, dar nesuplyšusi, prieš metus pirkta – gaila, kaip suvalkiečiui, gerą daiktą išmest, palaukim iki kokių aštuonoliktų, kartu su lenkais, kaip senais gerais laikais per Žalgirio mūšį Teutonų Eurdiną šturmuosim…

Ech gana svaigt… Paklausykim ką mūsiškiai mano – štai Graužinienė pyksta, kad niekas su ja euro įvedimo nederino – teisingai – ir aš ir pykstu – kodėl su manim nederino? Butkevičius pyksta, kad Graužinienė pyksta – griūva koalicja ar ką? Vargu bau – Algirdas jei pyksta šiandien, tai rytoj jau nebepyks – atlaidus gi, diplomatas geranoriškas…

Vienu žodžiu mūsų politikai į Euro klausimą žiūri politiškai, per rinkimų prizmę – nieko kito iš jų ir nesitikėjau.

O ką galba ekonomistai? Štai Medaiskytė straipsnį Delfi – sukalė – nesigilinau, permečiau greitai akimis – pasirodo ne ne apie Eurą, o apie minimalią algą labiau. Ir Nausėda, kažką pareiškė – irgi apie minimalią algą berods – ką gi ir ikanomistai pas mus viską mato politiškai – esame, pasirodo, ne Drąsi šalis, o Politiška šalis – supirminkavom Europai, visi plojo, filmus žiūręjo, gerai sako pirminkavot…

Tik rusai neplojo, iš vis filmo žiūrėti nė nevažiavo ir žvengė, turbūt, už pilvų susiėmę, matydami, kaip mes Ukrainą į Europą vedėm, bet tango šokti teko su jais…

Ai, tiesa, Glavecką kartą girdėjau sakant, kad “ko gero, iš ekonominės pusės žiūrint daugiau minusų, nei pliusų Euras turi”, dar Mauricas, kartą sakė, kad Litas tai folksvagenas, o euras – mersedas – na šitie, matau, žiūri techiškai, bet ką aš žinau, dabar mersai lūžta – plastmasiniai, o golfukai niauktais langais lekia autostradom…

O Šimonytė, šaunuolė, visus ramina – nesijaudinkit, milijardas į garantinį fondą nėra labai daug… pasiskolinsim ir nereikės savų mokėt! – aš irgi taip manau, sumokėsim skolintais, o paskui dar pasiskolinsim, algas padidinsim – ir jei ką – gelbėkit, padėkit – duokite, prašom, 5 miliardus iš to garantinio fondo, arba nurašykit pusę to ką skolingi! (graikus tai gelbėjote, kuom mūsų skandinavų bankai blogesni?, jei jau į garantinį sumokėjo, tai čia kaip indėlių draudimas turi veikt per banko griūtį!)

 Taigi praėjusių metų pradžioje teko šiek tiek domėtis Latvišku EIRO projektu – pagooglinau – aibė informacijos, ištisas portalas – EIRO.LV (už mokesčių mokėtojų pinigus pakurtas! -tik pamanyk, per patį krizės įkarštį!, kai apie griežtą taypymo politiką net vadovėliai buvo rašomi!). Keistuoliai, pamaniau tada, dar neaišku ar priims į klubą, o jie jau susidėlioję viską – darbus pasiskirstę, projekto viršininką nominavę, projektines lėšas įsisavinę, galvojau tuomet, oi kaip žvengsiu, kai po pusės metų, jumi Europa pasakys – nea, neatinkate Mastrichto kriterijų, arba jūsų kriterijai vienkartiniai, neišlaikysite jų ilgai…

Tačiau Europa latviams netikėtai tarė – Taip – esate tinkami, nebrokuosime jūsų… Dabar galvoju, kad to ir reikėjo tikėtis, kad tars lemtingąjį TAIP, nes tuo metu visiems buvo aišku – jei graikai, buvo tinkami – tai tiks net lietuviai, garantuotai…, ką jau latviai ar tuo labiau estai.

Taigi vėl googlinau, susiradau EURO įvedimo planą, galvoju, paskaitysiu, koks mūsų pasiruošimo lygis, likus mažiau nei metams iki ED (Euro diena):

1. NEIP (nacionalinis euro įvedimo planas) – yra (paskelbta 2007, pasirašė G. Kirkilas ir Z.Balčytis)

2. NEIP atnaujintas ir kumunikavimo strategija – yra (paskelbta 2013, birželio 26 – pasirašė A. Butkevičius ir R.Šadžius) – Įdomu: vien socdemai, sponsorių sąraše abiejuose dokumentuose – tarsi koks krikštatėvių klanas

3. Projekto vadas  – be abejo pats Algirdas Butkevičius

4. “Steering Commitee” – yra – Ministro pirmininko vadovaujama Euro įvedimo komisija (A.Butkevicius, R.Šadžius ir V.Vasiliauskas)

5. Projektinė komanda – yra, netgi darbo grupės ir tos yra (iš viso septynios – geras skaičius, su teigiama karma!):

a. Koordinavimo (PMO -project management office) – šaunu – vadovauja LB

b. Grynųjų Pinigų – svarbus aspektas, sutinku – vadovauja LB

c. Visuomenės Informavimo (change management – dar šauniau) – vadovauja Lietuvos bankas!

d. Įvedimo Kriterijų atitikties valdyba – vadovauja Lietuvos bankas

e. Vartotojų Teisių Apsaugos ir socialinių reikalų grupė – vadovauja Socialinės apsaugos ir darbo ministras

f. Verslo aplinkos darbo grupė – vadovauja ūkio ministras

g. Teisinių klausimų darbo grupe – vadovauja teisingumo ministras

 Hm, kažką supainiojau, turbūt, o tai ką kuruoja Fini Min?

Ką gi iš projektinės pusės pamatai padėti gana solidūs – darau išvadą, kad organizaciškai esame gerai pasirengę.

Taigi skaitau planą toliau, kas svarbu: buhalteriams, IT specialistams ar šiaip eiliniams gyventojams:

 – pagrindiniai laikotarpiai “milestones” – numatyti (puiku):

• Kainų nurodymas litais ir eurias – prasideda 30 po ES Tarybos nutarimo dėl keitimo kurso (finansų ministras įsitikines, kad kursas nesikeis – tiek to patikėsime šį kartą)

• Dviejų valiutų grynųjų pinigų laikotarpis – 15 dienų (pas latvius, berods tas pats)

• Nemokamas valiutos keitimas Komerciniuose bankuos – šeši menesiai po ED (Euro Diena) – LB neribotai, net ir dideles sumas grynųjų turintiems turėtų pakakti laiko, viską išsikeisti be deklaracijų! Tik pamanyk, seniai nematėme bankuose nemokamų operacijų grynaisiais pinigais!

• Kainų nurodymas litais ir eurais baigais – 1 metai po ED (latviai berods apsiribojo 6 menesiais, idomu, tai, kad to paties dokumento 32 punkte parašyta irgi 6 mėnesiai – matyt labai skubėjo rašydami, kai vertė latvių planą iš anglų kalbos)

• Akcinio kapitalo perskaičiavimo tvarka bus patvirtinta – likus ne mažiau 6 mėnesiamas iki ED

• Naujų banderolių pavyzdžiai – ne vėliau kaip 6 mėnesiai iki ED

Dar norėčiau atkreipti dėmesį į keletą, kitų, mano nuomone, svarbių aspektų dėl EURO įvedimo:

Po ED, visa apskaita turės būti tvarkoma eurais, taigi sausio 2 dieną (penktadienį), sąskaitas reikės išrašinėti eurais.

Turtas, įsipareigojimai ir nuosavybė turės būti perskaičiuojami eurais, prieš tai duomenis išsaugant litais (šitas kainuos, nes tikriausiais norėsite, palyginti ataskaitas eurais, su ankstesniais laikotarpiais).

Valstybinių institucijų formos, blankai, duomenų teikėjų, klientų ir vartojų informavimas apie pakeitimus – likus penkiems mėnesimas iki ED – mažokai laiko prisitaikyti!

Statistikos suderinimą koordinuoja Statistikos departamentas – jokie pasirengimo terminai nenumatyti! – tikiuosi neatsiųs ataskaitų teikimo reikalavimų gruodžio pirmąją ar vėliau.

Išankstinio mokėjimo ženklai (bilietai, pašto ženklai) – galios 1 metus po ED – o kaip elektroninis bilietas? Svarbus gi punktas, net finansų ministerija savo puslapyje jį paskelbė?

Euro ir pagrindinių užsienio valiutų kursus nustatinės nebe LB, bet ECB – tas galvoju gerai –  nes anksčiau ir latviais savo kursus kokius tik nori nusitatinėjo, lietuviai savo, kokius tik nori, dabar bent bus tvarka.

Darbo užmokestis turės turės būti nurodomas eurais ir litais 60 dienų, po ES tarybos nutarimo dėl keitimo kurso (įdomi taktika – prie naujo darbo užmokesčio pradės pratinti 30 dienų anksčiau, nei prie naujų kainų!) – taigi, gal liepos, o gal birželio mėnesį matysime savo algalapius eurais ir litais – latviai, berods tokių nesamonių nereikalavo. Ne be reikalo pasirodo investuotojų asocijacija, siūlė pastarųjų (algolapių) iš vis atsisakyti, nes kainuoja rodyti litais, kainuos rodyti litais ir eurais, po to kainuos rodyti tik eurais (beje profsąjungos tam prieštaravo, nes sako, jei nėra algalapio, tai iš kur žmogui žinoti kokį altginimas jis turėjo gauti – kieta logika iš ties!)

Taigi, paskaičius planus, darau išvadą, kad ant popieriaus viskas atrodo pusėtinai, kaip šešis metus stalčiuje pralaikytam dokumentui, ir paskubomis, per naktį atnaujintan (na neskaitant menko neaiškumo dėl dvigubos kainos rodymo laikotarpio).

Tačiau iš tiesų, svarbu ne tai, kas parašyta, o tai kas padaryta, pavyzdžiui latviai savo plane taip pat akcentavo – ginsime vartotojų interesus, tai prioritetas, kontroliuosime, skelbsime… – o rezultatas – skaičiau komentaruose, kad žvėriškai padidino pervedimų įkainius, tačiau tai nestebina, nes latvijos vyriausybė pati pavyzdį parodė, ir pasinaudojo situacija, pareikalavusi akcizą sumokėti iš anksto, už produktus paženklintus LVL banderolėmis! Nenustebčiau jei ir pas mus LB ir Fini Min, taip pat pasinaudos proga nugręžti tūlą pileitį – praktikos turi gi, turiu omenyje, ne kaip Eurą įvedinėti, bet kaip nugręžti.

Blogai, kad visuomenės informavimo priemonėse, informacijos beveik nėra, komentaruose didelėm raidėm mirga marga – ai blogai, kam ta Europa, kam tie eurai, silpna valiuta, o litas tai kietas! – Beje aiškiai juntami ir matomi organizuoti komentarai – dauguma Euro skeptikų – politika ir internetą užvaldė, ko gero.

Nesuprantu, kaip, buvo galima pokyčių valdymo funkciją patikėti Lietuvos bankui – negi visi jau pamiršo, kaip buvo komunikuojamas Snoro Nacionalizacijos klausimas, ir kokių skambių anekdotinių frazių pažėrė pats valdymos pirmininkas, ar artimiausi jo parankiniai.

Tad nėra ko stebėtis, tokios EURO reklamos duodamais rezultatais – vieną kitą lentelę, turėjusią įrodyti, kad apsimoka paskelbė ir viskas, o bet, tačiau… – nemažai žmonių dar prisimena, panašias, LB skelbtas lenteles, turėjusias įrodyti, kad Snoro indėlio sertifikatai yra saugi investicija, nors tiesa kitas viršininkas LB tada buvo.

 O juk iš tiesų yra daug privalumų, apie kuriuose nieks nė neskelbia, pavyzdžiui Lenkijoje apsipirkinėti, bus net tris kartus pigiau!

Tik pavadinimą to naujo pinigo reikia kitą sugalvoti – EU – svetimas garsas lietuvio ausiai, va latviai iš kart tai suprato, užtat pas juo EI-ro, sutikite – žavingai skamba?

Nors… Jaučiu, kad vist tik juokauja mūsiškiai – ne itin rimtai žiūri nei į pasiruošimą, nei į atitikimą Mastricto kriterijams, bet nesilažinsiu šį kartą – BUS ar NEBUS, svarbu, kad neslėptų informacijos, nes jei įvedinėsime, tai darbo turėsime visi, ne tik brangiai kainuojantys advokatai ir konsultantai, bet ir šiaip eliniai buhalteriai, finansininkai, sistemų arhitektai ir IT palaikymo komandos

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

SNUKIO Bankas – mažo spekulianto istorija

2008 Vasara
Rodos viskas buvo taip neseniai, tik prieš penkis metus… Atsimenu miglotai – ekonomikos bumas – visi stato ir perka namus, ir kalba, ir rašo – tokių pigių akcijų dar nebuvo, voliojasi ant šaligatvio beveik už dyką…
Kažkas gąsdina – ateina krizė, kitas muša sau į krūtinę krizė tik jūsų galvose. O aš sėdžiu kažkiokiam nuobodžiam seminare, klausausi blankios pranešėjo kalbos ir ant popieriuko pieštuko braižau planą – Milijonas per 7 metus… Reikia investuoti, reikia pirkti pigias akcijas, busiu aš kaip Bufetas.. Bėgu į vieną iš skandinaviškų bankų ir atsidarau investicinę sąskaita ir nusiperku pirmą savo akciją – tai buvo Grigiškės, vėliau nusiperku ir pirmą pelningą akciją – tai buvo Agrowill. Kas galėjo pagalvoti… Tada apie akcijas žinojau nedaug – jomis galima prekiauti, būna moka dividendus, ir jos dabar pigios.Pirkau ir Ūkio, pardaviau…
Metų gale pildau deklaraciją – nuostolis, nedidelis, bet 7 metų plane nenumatytas.
2009 Žiema, Pavasaris, Vasara, Ruduo…
Krizė siautėja visu grąžumu, tariausi sau, jau išmanau apie ivestavimą, rašau portale: su bankais bus blogai, netikiu aš jų balansais, negali būti tokie maži atidėjimai. Mažai turiu bendraminčių, daug kas tiki, perka, sako fundamentiškai stipru… Apsikoliojame su internetinais oponentais, bet nusiperku SNR2 birželio menėsį ir parduodu rugsėjo – pirmas sėkminga investicija į bankinį sektorių. Rugpjūčio mėnesį UKB suspekuliuoju – pirma sėkminga spekuliacija, berods per savaitgalį – penktadienį pirkau, pirmadienį pardaviau – ech, matyt, turiu Bufeto intuiciją, gal 7 metų planas ne toks ir naivus…
Daugiau bankų neperku, rašinėju, kad nesąmonė tie jų balansai, taip negali būti, kažkas čia ne taip… Tada dar nežinojau, kad tą patį mano ir Leika, tikriausiais ir Ramonas – nė nežinojau, kad toks dirba Lietuvos Banke ir kontroliuoja Snoro banką, nedaug žinojau, todėl nepasitikėjau… Taip prasidėjo 2010
Besikoliojant su bankų entuziastais ir pildant deklaracijas – vis tik 2009 iš bankų šiek tiek uždirbau, smagu, tikriausiai pasisekė, arba planas veikia, ir dar SNR obligacijos su 30 procentų nuolaida – neblogai vis tik…Nors prekybai bankais 2010 nebuvo sėkminga, neberašau daugiau apie bankus – įdomesnių temų atsirado – politika, krizė – panegirikos Kubiliui – smagiau nei bankai, tik ko tai V.Romanovas darosi vis keistesnis – šoka, dainuoja, eiles rašo, nedera taip bankininkui…
2011 Krizė, berods, baigėsi ar ne?
Stebiuosi, kaip čia tie mūsų bankai visa dar nebankrutavo – kur tie jų atidėjimai blogoms paskoloms – nėra! Geriausio banko nominacijos, nauji skyriai, netgi mastau – gal nusiųsti CV Snorui – apie bankinystę ne ką teišmanau, bet kam išmanyti – vadovaujanti pozicija – svarbu išmanančius specialistus turėti… Perku Snoro, daug perku – jei krizę atlaikė, balanse milijardas likvidžių litų, kaip nepirkti tokios pigios akcijos? O dar tuo mentu mažai žinomas Kuodžio įpėdinis Leika per VZ paskelbia garsiąsias savo tezes, ciuoju:
„Sveikatos sistema yra nemokama beveik visiems, nors visi ir neša kyšius. Bet gal turtingesnei gyventojų daliai valstybė gali nekompensuoti sveikatos paslaugų. Sudaryti socialinį susitarimą, kad mažai uždirbantys išties gauna nemokamą mediciną, bet daugiau uždirbantys draudžiasi sveikatą privačiai. Taip valstybė sumažintų įsipareigojimų naštą“, – siūlė M.Leika.
Lietuvos banko ekonomistas siūlė ir įvesti nekilnojamojo turto mokestį, nes tai, jo nuomone, yra „geriausias mokestis“.
„Nuo šio mokesčio sunku pabėgti, – aiškino jis. – Jei senutė miesto centre turi butą, vertą poros milijonų litų, tai klausimas, ar tikrai senutė ji turi. O jei ji tokia turtinga, kad gali gyventi centre, tai tegu susimoka mokesčius, o jei to negali padarytu, tegul išsikelia į kitą vietą. Tokia turėtų būti logika“

Ir kaip perkūnas iš giedro dangaus – straipsnis LR – “Susidorojimas!” – netikiu, sakau – provokacija. Vėliau vėl netikiu, kaip tai “vėžiukas”, kaip tai “turto mažiau, o machinacijų daugiau”, kodėl smulkiųjų akcijos į blogą banką, o idėliai į gerą banką?
Baisiai pykstu ant visų: Lietuvos banko, vyriausybės – “mums valdant nė vienas bankas dar nebankrutavo…”. Tokia tada gavosi naujų metų – 2012 sutikimo šventė.
2012
Skaičiuoju nuostolius, pildau deklaraciją – jo… galėjo būt geri metai, bet 25K SNR akcijų dabar valstybės, nebe mano. Finansų ministerijos atstovai, vadovaujami visų laikų kiečiausios finansų ninistrės sako – “apskaičiuosim įvertinsim ir atsiskaitysim kaip priklauso”. Įsivaizduoju sau, kaip JIE prunkščia į saują… Gaunu raštą ir bankroto administratorius, Friklis, berdos, toko jo vardas – jūs akcininkai surašykit kiek jums Snoras skolingas. Dar labiau supykstu, Snoras, man bieko neskolingas, skolinga valstybė – taigi perėmė banką, tai dabar neša atsakomybę, nuostolius prisiima, kaip banko savininkas ir vienintelis akcininkas….Dar Indėlio Sertifikatai – pasirodo, indėlio tai nieko nereiškia, tiesiog tai banko vertybinis popierius, nedraustas, nebent tu kaip koks Bosas sugebėsi įrodyti, kad nieko apie investavimą neišmanai, tave apgavo – samdyk advokatą, kad pritaikys restituciją… Nepatogu, kažkaip, galvojau, kaip aš teisėjui aiškinsiu – nieko neišmanau, nieko nesuprantu, apgavo…Dar naiviai tikiuosi, turėjo išpirkti Lapkričio 24 dieną, Vasiliauskas sakė, kad bankas vykdo vidines operacijos ir tokios operacijos būdu sudengė Degučio skolą su indėliu. Mano mama ne Degutienė, bet vis tiek galvoju, kelintą valandą panaikino banko licenciją, gal bankas iki to laiko privalėjo išpirkti sertifikatą? Ech tiek to, paremsim sunkiais laikais valstybę…
Vyksta pasiruošimas rinkimams į seimą, V.Romanovas įkuria Lietuvos žmonų partiją – parduodu visus UKB likučius už bet kiek – negerai, kai bankininkas lenda į politiką – nežinia kaip anie sureaguos – kaip į Šustauską ar kaip į Chodorkovskį, ir šiaip negerai, kaip pagrindinis banko akcininkas užsiima pašaline veikla.
Tuo metu Leika, per radiją pareiškia – “aš viską apie Snorą žinojau, aš informavau ką reikia dar 2009” – Nervas ima, negaliu, žinojai, tylėjai, leidai toliau pirkti akcijas, obligacijas, sertifikatus…
Seimas sukuria komsiją tirti Snoro bankroto aplinkybes, bet vyksta rinkimai, niekam tyrimas nerūpi, tiksliau daug kam rūpi, kad netirtų, nes čia ne politinis reikalas, čia teisingumo reikalas, o Teismai pas mus nepriklausomi…
Komisija taip ir nepaskelbia jokių išvadų – kiekvienas gali pasidaryti savo išvadas, kokias tik nori – laisva šalis. Aš irgi paskelbiu savo išvadas:
LT bankų sistema ir įstatyminė bazė sudaro salygas nestabilumui banku sektoriuje atsirasti, todėl bet kokios investicijos į bankinę sferą yra itin rizikingos
1. bankų balansais negalima pasitikėti, nes nei audito kompanijos nei prižiūrinčios institucijos jokios atsakybės neneša
2. Indėlių ir Investicijų apsauga galioja tik Indėliams (reikia labai atsargiai žiūrėti, pačiam sudarant indėlio sutartį paprašyti, kas viską patikrintų patikimas teisininkas, ar tai draudžiamas indėlis ar neaišku kas)
3. Sekti, kad viename banke laikom indėlio suma nevirvšytų draudžiamos sumos
4. Jei kokiam bankui prireiktų didinti kapitalą, jokiais būdais nepirkti naujai išleidžiamos emisijos, nes jokių investicijų apsaugos priemonių nėra, o balansas, greičiausiai neteisingas
5. Jei keičiami įstatymai susiję su bankine veikla – lauk problemų.

2012 metų pabaigoje apėmė keistas “dejavu” jausmas – turiu SAB, žiūriu į akcijos kainą, nors UKB neturiu bet ir čia pasižiūriu – labai jau panašiai SNR kaina krutėjo, pusę metų prie moratoriumą. Gaila jaunimo, perka jie UKB, SAB negaila – ERPB pinigo turi – ištems, bet kiekvienas turi išmokti investavimo pamokas kietuoju budu, kitaip neišmoks.
Prisimenu seną Vasiliausko pareiškimą – kol dirba šita Lietuvos banko valdyba, daugiau joks bankas nebankrutuos. Drąsus pareiškimas, kažin ar kas juom tiki, nors techniškai dar nebankrutavo, paiaškės per 5 dienas, ERPB pinigų turi jei ką. Lietuvos vyriaysybė taip pat turi, ir pasiskolinti gali. Kas daugiau belieka tik tikėti, tikėti, kad ex Snoro smulkiesiems 2013 kas nors pasakys, kokia ta teisinga kaina už akcijas…

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate