minus 10 kg per pora mėnesių

Prieš keletą mėnesių pastebėjau, kad krinta svoris – nuo vasaros rudens iki Kalėdų netekau apie 10kg – nei sportavau, nei badavau. Ir štai koks receptas:

Pusryčiai

darbo dienomis – vandens stiklinė, šeštadieniais – sumuštiniai, sekmadieniais – kiaušiniai

Pietūs

Darbo dienomis – mėsa su daržovėmis (jei labai alkanas – galima kartais vietoj daržovių makaronų, bulvių ar ryžių) – Šeštadieniais ir sekmadieniais – nieko

Vakarienė

Darbo dienomis – kas tik patinka, išskyrus patiekalus turinčius cukraus, Šeštadieniais – žuvis, sekmadieniais – prašmatnus mėsos patiekalas su mėgstamu garnyru ir salotomis,

Per šventes – galima ką nors saldaus suvalgyti, po valgio.

Dietos efektyvumas pratestuotas – po švenčių – kurį laiką mėgavausi saldumynais ir kepiniais – svoris ėmė nenumaldomai augti.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate

2014 Chronikos – svarbiausi įvykiai smulkaus spekulianto akimis

Ponulitikos ažvalga: Prezidentės ir EP rinkimai, referendumas dėl žemės ir konfliktas Ukrainoje

Pasitvirtino hipotezė, kad mūsų politikai yra gana tingūs ir neįdomūs – suaktyvėjimas ir visuomenės susidomėjimas politika padidėja tik keletą mėnesių prieš rinkimus.

Kaip visada vyrauja emocinės temos ir svarbiausiu klausimu tampa kas kaltas: radikalai tvirtina, kad kalta Maxima ir Briuselį paskelbia priešu NR1, skanduodami: “Briuseliui nepasiduosim, žemės neparduosim”. Tuo tarpu liberalai kaltina darbo kodeksą, o Socialdemokratai teisinasi: Darbo kodeksą pakeisti labai ir labai sunku ir, kalta ankstesnė vyriausybė.

Žemdirbiai pareiškia, kad neturi intereso riboti žemės pardavimo užsieniečiams, tačiau žemdirbius viešai palaiko vien spekuliantai. Galiausiai organizatoriai taip suvėlė referendumo klausimus, kad niekas nesuprato dėl ko balsuojama, tad nusprendė išvis neiti į referendumą .

Padaugėjo įsitikinusių, kad gėjai yra baisesnė problema nei skurdas ir socialinė neteisybė. Gėjai savo ruožtu tvirtino, tenorintys kartą per metus surengti paradą ir atsinešti savo vėliavą į katedros aikštę.

Ruošiamės Prezidentės rinkimams – aiškūs kandidatai, taip pat iš anksto aišku, kas laimės. Todėl politinės partijos nusprendžia rinkimuose nedalyvauti – deleguoja vieną kitą atstovą tik tam, kad rinkimai įvyktų – nes pas mus demokratija.

Lietuvos pirmininkavimo ES metais prasideda neramumai Ukrainoje, dėl kurių vieni apkaltina amerikonus. Kita pusė, pagrįstai teigia – amerikonams Europos reikalai mažai rūpi, jiems svarbiau Azija ir artimieji rytai. Konfliktas Ukrainoje vis labiau aštrėja – skelbiama apie snaiperius, kurie šaudo į abi puses. Nuverčiamas Janukovičius – daugeliui labai dėl to gaila – kaip galima nuversti teisėtai išrinktą prezidentą(?), toks privalo dirbti iki kadencijos pabaigos! Šiais teiginiais labiausiai žavisi Pakso šalininkai, ir imasi versti į anglų kalbą knygą “Raudoji Dalia”.

Kyla didžiulis pasipiktinimas rėksminga politika Rusijos atžvilgiu, oponentai siūlo prisiminti istorinę patirtį – ar tylėsi ar rėkausi, vis tiek bus už ką mušti,

Rusija jėga atsiima dovanas iš Ukrainos, tai pat pareiškia, kad jėga panaudota nebuvo, žaliųjų žmogeliukų nepažįsta o dovana, pati pajutusi istorinę neteisybę, panoro sugrįžti atgal.

Jėgos panaudojimas labai išgąsdina Rusijos kaimynus – NATO sąjungininkai iš Danijos atsiunčia mums du Leopardus, kad kariai galėtų pasimokyti nebijoti tankų riaumojimo. JAV atsiunčia savo desantininkų kuopą – pastarieji giriasi, demonstruoja ugnies galią, šarvuočius ir kitą techniką. Mūsiškiai ima tartis su lenkais dėl priešlėktuvinės gynybos sistemos pirkimo, tuo tarpu Latviai perka 500 granatsvaidžių.

Rusai užuot raminę mažuosius kaimynus, kad nesirengia mūsų pulti, nes mes, nieko gero neturime, įpila žibalo į ugnį, pareikšdami, kad turi masinio naikinimo ginklą ir jei norėtų tai Vilnių, Rygą, Taliną ir Varšuvą užimtų per pora dienų. Mūsiškiai ima galvoja kaip čia tuos JAV desantininkus pasilikus ilgiau, ir jei neduok Dieve, kiltų karinio konflikto grėsmė – panaudoti kaip įkaitus ar gyvus skydus.

Numušamas Malaizijos oro linijų lėktuvas – visi svarsto – kas tai padarė? Niekas neprisipažįsta, arba pareiškia, kad  paskubėjo prisipažinti dėl pernelyg didelės garbėtroškos.

Aktyvėja propagandinė kova, prasideda žodžių mūšis, susiformuoja savanorių anti-propagandinė brigada – Liežuvio kariai. Pastarieji pasipiktina Viasat nenoriu laikytis Lietuvos įstatymų, skelbia boikotą ir Viasat persigalvoja – žada propagandos daugiau netransliuoti – tai pirma reikšminga Liežuvio karių pergalė.

Su viltimi pradedama žiūrėti į kaimyną Lukašenką, kaip išmintingą valdovą, nes pastarasis įvedė vietinės produkcijos kvotas prekybos centrams, bei uždraudė kelti kainas. Metų pabaigoje patvirtino, kad nejuokauja – uždarė keletą prekybos centrų, kad senukai būtų klusnesni.

Ikanomika: Euro įvedimas, GPM pakeitimai,  Alternatyvios investavimo priemonės ir Bobutės paskola

Įsigalioja GPM pakeitimai – nuo šiol pajamos iš dividendų ir prekybos vertybiniais popieriais apmokestinamos vienodai, teoriškai OMXV turėtų brangti dividendinės akcijos.

Ekonomikos perspektyvos išlieka neaiškios – 2008 krizė, kaip ir baigėsi, tačiau geopolitiniai neramumai, nesibaigiančios kiekybinio skatinimo programos verčia abejoti ekonomikos klestėjimo perspektyvomis.

Pagaliau gauname Neilo Kuperis pasirašytą laišką – “Gerbiamas buvęs Snoro akcininke, jūsų turėtų akcijų vertė 0.” Ši žinia nieko nenustebina – ir taip aišku, kad šių akcijų vertė dabar 0, kokia situacija buvo prieš pagrindiniu akcininku tampant valstybei – istorija pernelyg sena, kad vertėtų gilintis.

Danske Euro Kalendorius

ECB ir EK leidžia Lietuvai įsivesti Eurą – vieni džiaugiasi, kiti ima gailėtis lito, įsitikinę, kad piniginio ženklo pakeitimas eurais, reikš valstybingumo praradimą, nes vietiniai valdovai nebegalės, kada panorėję spausdinti naujų pinigų: reikės gauti vokiečių leidimą. Pasigirsta raginimų, užuot įsivedus eurą, litą sus sieti su Šveicarijos franku, nes jis brangsta, todėl galėtume prisipirkti daugiau visokio kinietiško šlamšto, ir žibalas būtų pigesnis… 2015 metų pradžioje paaiškėjo, kad Šveicarijos frankas iš tikro brangesnis, nei Šveicarijos CB ilgą laiką vaizdavo.

Verslininkai ir spekuliantai euro įvedimą vertina palankiai – tvarkiečiai, darbiečiai ir tautininkai vertina priešiškai. Pastarųjų teigimu – statistika suklastota, bet to mažinami atlyginimai, taikomas spaudimas nedidinti kainų, todėl euro įsivesti nereikia.

Man kyla filosofinis-fizikinis klausimas ar suspaudus spyruoklę ir po to ją atleidus, pasikeis spyruoklės ilgis? Neabejoju, kad vyks prekių kainų turbulencijos dėl “didelės lėkštės” efekto: jei valgis patiekiamas didelėje lėkšėje, vieniems atrodo, kad maistas sumažėjo, todėl ima valgyti daugiau, kiti pasijunta prancūzais… Tikiuosi analogiško, tačiau atvirkštinio poveikio atlyginimams, nors žinau, kad ne lėkštės dydis čia svarbiausia, bet apetitas.

Siaučia kiaulių maras – spekuliantai susirūpina, kaip tai paveiks LNA ir baiminasi akcijos kainos kritimo.

Feb 2014 - Feb 2015
Feb 2014 – Feb 2015

Negana kiaulių maro – Rusai paskelbia embargą kiaulėms ir obuoliams – Lietuviai mano, kad sankcijos juos paveiks labiausiai. Daugėja norinčių žemai rusams nusilenkti ir gražiai paprašyti mūsų kiaules vėl priimti.

Lietuvoje ima rastis egzotinės investavimo priemonės – Savy sukuria galimybę, bet kam paskolinti ir pasiskolinti – Greitųjų kreditų įmonės rašo skundus Lietuvos Bankui ir reikalauja nutraukti šią veiklą. Centrinis bankas apšalęs – laukia instrukcijų iš politikų, tačiau pastarieji neturi tam laiko nes susižavi technologijomis: – Šiaulių meras perleidžia prestižinį sklypą dangaus kelio bandymų laboratorijai. Labiau patyrę spekuliantai gėdina politikus ir šviečia visuomenę: Junickis turi visus aferisto požymius.

Skyways projektas gėdingai žlunga, tačiau Šiaulių meras gėdos nejaučia. Bobutės Paskola naudojasi sumaištimi ir siūlo pirkti obligacijas žadėdami 14% palūkanas – spekuliantai viešai kritikuoja, tačiau slapta perka.

Kirviu į dugną sminga rublis – įkandin PTR akcijos kaina – visi žino kur PTR akcijos kainos dugnas, tačiau niekas nežino ar dugną turi rublis?

Feb 2014 - Feb 2015
Feb 2014 – Feb 2015

Laukiam atplaukiant laivo Independence – nagrinėjame, kodėl laivas nudažytas spalvomis panašiomis į Rusijos vėliavą – ministras teisinasi, kad tai ne provokacija, bet tradicija.

Chaltūra – socialinėje / kultūrinėje erdvėja įvykių nedaug

Dešrų gamintojas – Samsonas atsisako prekės ženklo Tarybinės – paskelbdamas postsovietinės savimonės eros pabaigą ir naujos eros pradžią, tačiau neaišku kokia ta era bus – vieni ragina atsigręžti į tradicines vertybes, kiti ragina kurti inovacijas.

Neabejotina tradicija – Eurovizijos konkursas: nugali barzdotas vyras, apsivilkęs suknele, tai kažkodėl labai išgąsdina gyvūnų mylėtojus – mėginu pastaruosius raminti, kad baimintis derėtų zoofilų.

gyvuneliu myletojai
gyvuneliu myletojai

Trūkstant kultūrinių renginių, liaudis susigalvoja kitų pramogų – populiariausia – rinkimai – kas šauniausias, drąsiausias ar gražiausias. Ir kaip dažnai pasitaiko rinkimuose – ima rastis koalicijos ir intrigos.

Svarbiausia metų literatūrinė naujiena – Janutienės knyga apie Landsbergį – Dinastija, akstesnė autorės knyga – Raudonoji Dalia veržiasi į tarptautinę rinką dramatiškai romantiniu prekės ženklu – Red Dalia, tikimasi, kad “feme fatale” įvaizdis patrauks išrankiausius Europos skaitytojus.

Aiponas – technologijos ir inovacijos

Lietuviai pagal inovacijų taikymą versle ima vytis estus. Inovacijos ir technologijos veržiasi į tradicines šakas, pavyzdžiui alaus ar vyno gamybą – amerikiečiai siūlo prietaisą, kuris prijungtas prie Aifono vandenį paverčia vynu.

Ieškoma galimybių, kaip technologijas pritaikyti moterims – neužilgo prekyboje turėtų pasirodyti išmanioji kosmetika, tačiau moteris kol kas labiau domina praktiniai klausimai – kas už viską turi mokėti? Akivaizdu, kad negražūs, seni ir stori moka už gražius, jaunus ir lieknus.

Padarom – ekologija ir sveikata

Norinčių už viską mokėti nėra daug, taigi auga susidomėjimas dietomis ir sveika mityba. Įžymybės ir elito atstovai parduoda savo receptus už pinigus, ne-elitas receptus skelbia nemokamai, štai pavyzdžiui Bomžo dieta:

Darbo dienomis: pusryčiams vandens stiklinė, pietums – mėsa su daržovėmis, vakarienei – bet kas kas ne iš miltų ir nesaldus

Šeštadieniais – pusryčiams sumuštiniais, pietums – nieko, vakarienei žuvis

Sekmadieniais – pusryčiams kiaušiniai, pietums – nieko, vakarienei – mėsa su daržovėmis ir mėgstamu garnyru.

Cili con carne
Cili con carne

Pats išbandžiau šią dietą – per keletą mėnesių numečiau beveik 10 kilogramų, išsigandau – taip greitai mesti svorį nesveika – grąžinau į racioną saldainius, pyragus ir šiaip miltinius produktus – 5 kg pavyko susigrąžinti! Taigi teigiamo ir neigiamo testavimo būdu įrodytas bomžo dietos efektyvumas

Taigi tokie tad buvo 2014- arklio metai, o šią apžvalgą norėčiau baigti tokiu pastebėjimu – Lietuvoje mokėti didėlį atlyginimą laikoma nusikaltimu – už tokia veiką, taikoma administracinė atsakomybė – papildomi mokesčiai tarsi akcizas tabakui ir alkoholiui.

Įdomu ką naujo atneš 2015 – ožkos metai?

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Vietoj Kalėdinio palinkėjimo – nesielk toksiškai

Per Kalėdas dažnai linkime vienas kitam ko nors gero, nes Kalėdos gerumo metas, tačiau man nepatinka sakyti linkėjimus – keistai jaučiuosi linkėdamas, nes netikiu, kad linkėjimas kaip nors lemtų linkimo dalyko išsipildymą. Todėl šį kartą vietoj Kalėdinio palinkėjimo, noriu pasidalinti Ketės Kaprino (Kathy Caprino, Career Success Coach, Speaker, Leadership Trainer & Writer) pamąstymais apie 6 labiausiai toksiškas žmonių elgsenas, kurios gadina gyvenimą jiems paties ir aplinkiniams.

Tikiuosi, kad šių bjaurių elgsenų įvardijimas padės jas atpažinti, o atpažinęs galėsi kontroliuoti – tai pasaulis taps kažkiek geresniu, nes Kalėdos – gerumo metas.

Viską priimti asmeniškai

Kai kurie mano, kad viskas kas nutinka yra nukreipta prieš juos ar kaip nors su jais susiję. Tačiau realybė yra kitokia – tai ką žmonės daro ar sako iš tikro yra labiau susiję su jais, nei su tais apie ką kalbama.

Nesvarbu ar žmonės tavim žavisi, ar smerkia – realiai tai jų problemos, ne tavo. Tai nereiškia, kad reikia elgtis narciziškai ar ignoruoti kitų atsiliepimus. Tai reiškia kad mes per dažnai esame įskaudinami, nusivylę ar liūdni, nes pernelyg asmeniškai priimame kitų nuomonę. Yra žymiau produktyviau ir sveikiau nekreipti per daug dėmesio į kitų nuomonę, bet elgtis taip pačiam atrodo teisinga, remiantis savo protu ir intuicija. Taigi nieko nepriimkite pernelyg asmeniškai.

 Negatyvių minčių apsėdimas

Labai sunku bendrauti su žmonėmis, kurie į viską žiūri negatyviai. Tokie, tarsi, pamišę jie nuolat kalba apie siaubingus dalykus, kurie gali nutikti arba nutiko, apie įžeidimus kuriuos iškentėjo, ir apskritai koks neteisingas gyvenimas.

Šie žmonės užsispyrę, ir atsisako matyti teigiamus dalykus.

Būti pesimistu yra viena, tačiau būti nuolat užrakintam negatyvių minčių zonoje yra kita.

Viską priimti negatyviai ir manyti, kad visi aplinkiniai nusiteikę priešiškai yra iškreiptas mąstymo ir gyvenimo būdas, kurį reikia nedelsiant keisti.

 Save laikyti auka

Manymas kad esi aplinkybių auka ir kad neturi jokių galių ką nors pakeisti savo gyvenime yra toksinė būsena, kuri trukdo tau augti ir vystytis.

Iš tikro mes turime žymiai daugiau jėgos ir galios valdyti savo gyvenimą, nei daugelis manome. Nustojus verkšlenti ir laikyti save bejėge likimo auka paaiškėja, kad žmogus turi žymiai daugiau galios ką nors pakeisti, nei iš pradžių įsivaizdavo

Atjautos trūkumas ir nesugebėjimas atsidurti kito kailyje.

Viena iš labiausiais toksiškų ir kenksmingų elgsenų yra žiaurumas, kylantis iš empatijos, rūpestingumo ir atjautos trūkumo. Kiekvieną dieną mes matome taip besielgiant, vien dėl to, kad galima, ypač internete, bailiai pasilėpus po anonimiškumo skraiste.

Jei save pagauni, klastingai kenkiant kitam – sustok, susimastyk ir pasistenk atjausti, nes mes visi vienodi.

Perdėtos reakcijos

Nesugebėjimas valdyti emocijas yra nuodingas visiems aplinkiniams. Mes visi pažystame tokių žmonių, kurie panaudoja net mažiausią nesekmę ar problemą, tam kad apšauktų pardavėją, pavaldinį ar savo vaiką. Jei pastebite, kad perdėtai reaguojate į įvairius dalykus, jums reikia pagalbos išmokstant kontroliuoti savo emocijas ir suprantant kas jas sukelia.

Nuolatinio patvirtinimo reikalavimas

Žmonės, kuriems nuolat reikia savivertės patvirtinimo, kurie nuolat matuojasi išorinius sėkmės atributus – vargina aplinkinius. Jie nuolat nori patvirtinti kad yra kažko verti, kasdien konkuruoja su kolegomis ir kitais aplinkiniais.

“Aš geresnis, mano didesnis” – tokie provokuoja ginčams ir dažnai supyksta supyksta, kai kas nors matydamas šią ydą tiesiog vengia su tokiais veltis į kalbas.

Pernelyg didelis prisirišimas prie daiktų, išvaizdos ir pernelyg aklas tikslo siekimas, užuot gyvenus laisviau ir linksmiau išvargina žmogų ir aplinkinius. Gyvenime yra svarbesnių dalykų, nei tai kokį rezultatą pasiekėme šiandien. Daug svarbiau žengti per gyvenimą mokantis ir pritaikant tai ką išmokai, bei tai, kaip padedi kitiems augti ir tobulėti.

Taigi, pasistenkime savo elgesio būti mažiau toksiški:

  • Nepriimk visko asmeniškai
  • Negatyvą vyk šalin
  • Nesielk kaip auka
  • Būk jautresnis ir atidesnis kitiems
  • Adekvačiai reaguok į tikrovę
  • Nesistenk uždribti visų pinigų ar pamylėti visų moterų
Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Daniel Burrus: Kaip išlikti reikalingu darbo rinkoje

Dėkoju brangiems skaitytojams už komentarus tema Daniel Burrus: Technologijos, kurios transformuos darbo rinką – šis pasisakymas pagal aktualumą ir komentarų skaičių, jau beveik pralenkė ankstesnį pranešimą, apie planus apriboti žemės įsigijimą užsieniečiams (ir lietuviams…) – pasirodo, labai svarbi tema dantų gydymo verslas. Iš ties, medicina – prieinamumas ir paslaugų kokybė rimta aktualija mūsų šalyje, tačiau šiame dienoraštyje norėjau pažvelgti kitu kampu, kodėl svarbu suprasti naujas technologijas. Traders.lt portale, įvairiose temose, nuolat žmėžuoja pasisakymai apie didėjantį darbo našumą, bet nepakankamai didėjančius atlyginimus, taip pat būkštavimai, paremti įvairiais tyrimais, kad technologinis progresas daugiau darbo vietų sunaikina, nei sukuria, tad norėjosi pažiūrėti, kokie galima šios situacijos sprendimai. Viena iš hipotezių: žmonės nespėja taip greitai įgyti naujų įgūdžių, kaip naujos technologijų naikina turimų įgūdžių svarbą. Todėl reikia išmokti greitai mokytis, ir pradėti mokytis pirmiau už kitus, o norint tai padaryti, svarbu nustatyti, ko reikia mokytis. Pavyzdžiui, James Bessen , Harward Business Review straipsnyje: http://blogs.hbr.org/2014/09/workers-dont-have-the-skills-they-need-and-they-know-it/ teigia, kad 33% darbuotojų jaučia techninių žinių trūkumą, o 24 procentams trūksta vadybos žinių. Taip pat straipsnyje minima, kad žinios ir įgūdžiai, kurie įgijami mokymo įstaigose, skiriasi nuo to, ko realiai reikia darbe. Analogiškame straipsnyje Josh Bersin, publikuotame portale Linkedin: https://www.linkedin.com/today/post/article/20140913163925-131079-are-you-ready-to-become-obsolete-what-i-ve-learned-about-continuous-reinvention Pažymima, kad didelė dalis darbuotojų yra susirūpinę, kad jų turimos žinios ir gebėjimai, gali greitai tapti nebereikalingi ir tik 50% tiki, kad tai ką jie moka, bus reikalinga artimiausių trijų metų perspektyvoje, todėl labai svarbu mokytis, tobulėti ir įgyti tuos įgūdžius, kurie bus reikalingi ateityje. Daniel Burrus mėgina identifikuoti tas žinias ir įgūdžius, kurie bus reikalingi, naudodamas sąvokas – Hard Trend ir Soft Trend. Hard Trend – neabejotina tentencija, kuri tikrai realizuosis, o Soft Trend – nėra aiškumo, ar tikrai pasiteisins, ir pakeis, taip kaip veikia organizacijos ir verslas. Taigi Daniel Burrus indentifikavo 12 Hard Trends – 12 tendencijų, kurias reikia suprasti, ir išmokti jomis naudotis, norint neprarasti savo darbo vietos ar verslo. Savo teiginiams iliustruoti autorius pateikia Šildymo ir Ventiliacijos techniko, bei Finansų vadovo profesijas. Pavyzdžiui ventiliacijos ir vėdinimo sistemos priežiūros technikas ateityje naudos planšetę arba išmanųjį telefoną, vietoj popierinio aptarnavimo užsakymo. Naudodamas 3D internetą technikas galės pademonstruoti klientui vėdinimo sistemą, bet kuriuo aspektu. Prisijungęs prie aptarnavimo sistemos ataskaitų debesyje, galės iškart pateikti visas smulkmenas, kainas ir sąskaitas, ir esant reikalui galės iškarto atsispausdinti sugedusią detalę. O ją pakeitęs, prijungs daviklius, kurie leis prižiūrėti sistemą realiu laiku, taupiau ir efektyviau. Taigi kuo geriau vėdinimo ir šildymo sistemų technikas išmanys šias technologijas, tuo jis bus reikalingesnis savo darbdaviui. Kitas pavyzdys galėtų būti įmonės vyriausias finansininkas – vis daugiau įmonės sistemų bus prieinamos naudojant planšetę ar išmanųjį telefoną. Tiesą sakant, CFO (Chief Financial Officer) galės prisijungti prie įmonės servisų debesyje ir gaus prieigą prie realaus laiko analitinių duomenų bei Big Data analitiką iš visų veiklų. CFO naudos 3D internetą visiems įmonės veiklos aspektams vizualizuoti ir siūlomiems pakeitimams analizuoti bei modeliuoti. CFO taip pat turės suprasti kaip veikia ir kiek kainuoja pažangiosios Robotikos ir Automatikos technologijos ir kokį konkurencinį pranašumą jos gali suteikti. Taigi šios tendencijos (Hard Trends), tampa pagrindiniais kriterijais padedančiais įvertinti universitetų siūlomas programas ir kvalifikacijas – ar šios mokymo įstaigos ruošia specialistus ateities tikrovei, ar tikrovei kuri greit nustos egzistavusi. Taigi ar tu pasiruošęs tapti ateities dalim? Parengta pagal Daniel Burrus straipsnį: https://www.linkedin.com/today/post/article/20140808140156-48342529-become-indispensible-12-certainties-that-will-impact-your-career-now-and-in-the-future?trk=object-title

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate

Daniel Burrus: Technologijos, transformuosiančios darbo rinką

Mes esame įpratę manyti, kad naujų technologijų atsiradimas didina darbo našumą ir kartu kuria naujas darbo vietas. Tačiau pastaruoju metu daugėja manančių kad situacija pasikeitė – dabar matome tendencija, kad darbo našumas didėja sparčiau nei sukuriama naujų darbo vietų.

Plačiau apie tai Techrepublic publikacijoje:

http://www.techrepublic.com/article/ai-is-destroying-more-jobs-than-it-creates-what-it-means-and-how-we-can-stop-it/

Viena iš pagrindinių priežasčių – technologijos tobulėja ir vystosi sparčiau, nei darbuotojai sugeba jas perprasti ir įvaldyti:

http://blogs.hbr.org/2014/09/workers-dont-have-the-skills-they-need-and-they-know-it/

Taigi ką daryti, kad jūsų darbo vietos nesunaikintų nauja technologija? Kitaip tariant kaip elgtis, kad išliktume svarbūs ir reišmingi darbo rinkoje?

Vieną iš būdų siūlo Daniel Burrus, jo idėjos esmė – reikia atpažinti tas technologijas, kurias neišvengiamai paveiks industriją ir jas perprasti. Šias technologijas Daniel Burrus įvardija kaip Hard Trends. Taigi kokios technologijos, anot Daniel Burrus, turės didžiausią įtaką darbo vietoms – jos nulems kaip mes pardavinėjame prekes ir paslaugas, kaip jas reklamuojame, kaip bendraujame ir bendradarbiaujame, mokomės ir mokome – jos nulems kokios profesijos išnyks ir kokios atsiras:

1. Mobilūs išmanieji įrenginiai, programinė įranga ir paslaugos toliau vystysis ir kurs naujas karjeros galimybes, nes išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai vis labiau išstums tradicinius nešiojamuosius kompiuterius ir šis naujas mobilumo lygis leis bet kokio dydžio verslui transformuoti savo pardavimus, bendravimą su klientais, bej inovacijų diegimą.

2. Nuotolinė vaizdo komunikacija – bus pagrindinis įrankis verslo ryšiams megzti, nes darbuotojai vis plačiau naudos išmaniuosius įrenginius, kurie bus integruoti su videokonferencijų įranga, skirta bendrauti su klientais, tiekėjais, verslo partneriais ir darbuotojais.

3. Verslo socialiniai tinklai taip sparčiai vystysis, kad verslo organizacijos pereis nuo “informavimo principo” prie bendravimo ir įsipareigojimo. Kartu su socialinių aplikacijų sklaida atsiras ir naujos profesijos, kurių tikslas pagerinti santykius, bendadarbiavimą ir ryšių kūrimą (atsiras netgi organizacijos, kuriuos tuo užsiima pavyzdžiui Liežuvio kariai). Socialinė paieška kurs vis daugiau karjeros galimybių, nes rinkodarininkai, tinkos tyrėjai ir netgi biržos makleriai naudosis servisasi, skirtais apdoroti duomenis iš Facebook ir kitų socialinių tinklų ir tokius būdu rinks realaus laiko informaciją apie vartotojus.

4. Elektrininis saugumas ir duomenų apsauga – vis didės žmonių išmanančių šią sritį paklausa, nes mes tapsime vis labiau priklausomi nuo kompiuterinių sistemų ir mašinų, kurios naudos išmaniuosius daviklius ir įrenginius. Dėl to reikės vis daugiau kibernetinių kriminalistų.

5. 3D spausdinimas taip pat sukurs vis daugiau naujų darbo vietų, nes ši technologija leidžia bet kokio dydžio įmonėms gaminti greitai, vietoje ir nedideliais kaštais.

6. Mokymosis Žaidžiant (gamification) tai pat sukurs naujų galimybių, nes korporacijos ir mokymo įstaigos stengsis pagreitinti mokymosi procesą naudojant simuliacijas, įgūdžiais pagrįstas mokymo sistemas, kurios pačios galės nustatyti mokymo poreikį, bus interaktyvios ir panašios į žaidimus, kurie suteikia galimybę varžytis. Visų šių sistemų pagrindis principas bus suteikti vartotojui, kuo realesnius potyrius,  panaudojaunt fotorealistišką vartotojo sąsają.

7. Debesų kompiuterija ir virtualizacija iš esmės pakeis kaip įmonės perka ir prižiūri kompiuterius, serverius ir programinę įrangą

8. Dideli duomenys ir realaus laiko analitika – technologija leižianti registruoti ir analizuoti eksponentiškai augantį duomenų srautą, padidinti šių duomenų prieinamumą ir suprantamumą. Naujas duomenų integravimo ir analizės lygis, taip pat pareikalaus naujų įgūdžių ir žinių

9. Išmanūs elektroniniai asistentai, naudojantys įprastinę kalbą, taps mobiliais patarėjais išmaniajame telefone ar planšetėje. Ši technologija vystysis ir greitai visi klientus aptarnaujantys darbuotojai, nuo pardavėjo iki priežiūros techniko turės asmeninius padėjėjus, tokius kaip SIRI. Ši sritis, taip pat sukurs naujų karjeros galimybių.

10. 3D internetas transformuos tai, kaip mes dabar naudojame internetą, kuris dabar yra panašus į ant popieriaus atspausdintą tekstą su keletu paveiksliukų ir hyperlinkų.

3D internetas pdarys naršymą internete panašų į video žaidimą, kuris leis virtualiai apžiūrėti parduodamą automobilį.

11. Tinklu sujungti išmanieji įrenginiai – įvairūs sensoriai, mikroschemos sujungti į tinklą laidiniu ar bevieliu ryšiu sukurs Daiktų internetą, kuris leis realiu laiku kestis duomenimis, atlikti diagnostiką ir nuotolinį remontą. Nauji darbai atsiras kartu su išmaniaisias tiltais, keliais, pastatais ir namais. Yra prognazuojama, kad iki 2020 metų bus daugiau nei miliardas mašinų bendraujančių viena su kita ir žmonėms visa tai reikės instaliuoti ir prižiūrėti.

12. Pažangioji robotika ir automatizacija padarys milžinišką proveržį, dėka Daiktų Interneto, Dirbtinio Intelekto ir balso aptažinimo programų, panašių į Siri. Šis proveržis leis eliminuoti dar daugiau nuobodžių ir pasikartojančių darbų. O tai savo ruoštu sukurs naujas karjeros galymybes dizaino, programavimo, instaliavimo paslaugų ir aptarnavimo srityse.

Kaip tu manai, ar tavo darbo vietos perspektyvą pakeis šios technologijos? Kurios labiausiai? Ar reikia jas perprasti, nes tai briedis girioje, o gal užteks žvirblio rankoje?

 

 

 

 

 

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate

Kas svarbiau – misija ar vizija?

Kai mirė kalas Drogas, piktosios raganos Mirri Maz Duur apgauta, Daneiris Targariant prarado savo kūdikį, tačiau įžengusi į laužą ji prikėlė drakonus ir tapo Drakonų motina. Kartu su drakonais, kurie buvo brangiausias Daneiris turtas, ir ištikimaisiais savo chalasaro žmonėmis, bei kraujo broliais, Daneiris įžengė į dykumą.

Daug dienų, svilinami kaitrios saulės, kamuojami troškulio ir išsekę, jie klajojo po dykumą, tačiau smėliui ir dulkėms nebuvo pabaigos. Žmonės silpo ir krito, baigėsi maisto atsargos ir niekas nežinojo kurion pusėn traukti. Netgi ištikimasis Daneris draugas – Džora Marmontas negalėjo nieko gero patarti. Gimusi iš Audros, Drakonų motina – Daneiris Targarian pasikvietė savo kraujo brolius, davė jiems geriausius žirgus, maisto bei vandens ir išsiuntė juos ieškoti: vieną karį pasiuntė į šiaurę, kitą į rytus, trečią į vakaras. Daug dienų praėjo belaukiant, kol vienas kraujo brolis sugrįžo ir pranešė – radau turtingą miestą, kur jie galėtume rasti prieglobstį, maisto ir vandens.

Anksčiau ar vėliau, kiekvienas iš mūsų gali atsidurti savo dykumoje, kur visko trūksta, kamuoja troškulys ir alkis. Tačiau ne tai baisiausia – baisiausia yra nematyti išeities ir nežinoti kur yra dykumos pabaiga. Ką tokiu atveju daryti? Daneiris surado išeitį – ji pasiuntė savo ištikimiausius vyrus į tris puses, ištirti vietovės, kurioje chalasaras dar nebuvo buvęs. Jie negalėjo grįžti atgal, kadangi ten laukė pražūtis.

Kodėl daugelis organizacijų taip ir neranda dykumos pabaigos, kodėl kažkada labai sėkmingos įmonės, praranda savo sėkmę, o kitos rodos niekada nepaleidžia sėkmės iš savo rankų? Kodėl didelės įmonės vietoj trijų Daneiris kraujo brolių nepasiunčia šimtų žvalgų į skirtingas puses, kad surastų kelią?

Visi dalykai turi pradžia ir pabaigą – gimsta ir miršta. Mes taip pat mirsime, todėl, kad gimėme, toks visų žmonių likimas, toks visų sistemos komponentų likimas, tačiau sistema, nebūtinai turi mirti: jei sistema nepraranda sugebėjimo keistis, adaptuotis ir atnaujinti komponentus – ji gali gyvuoti ilgai, kaip Drakonas. Tos organizacijos, kurios sugeba nuolat ieškoti inovacijų, kurios turi kultūrą, paremta įvairove – išlieka ir atranda dykumos pabaigą.

Taigi, ko reikia, kad žvalgai grįžtų su vertingu radiniu, užuot išsilakstę į skirtingas puses, ir palikę savo draugus pražūčiai? Visų pirma – reikia joje turėti kažką vertingo, tai, kur slypi organizacijos jėga, kaip Daneiris didžiausias turtas ir jėga buvo drakonai.

Antra – organizacijoje visi turi būti laukiami, ir organizacijos vienetai neturi kovoti tarpusavyje, o tai neišvengiama, jei organizacija neturi vienijančio tikslo – misijos, kiekvienas skyrius, kiekvienas organizacijos narys susikuria savo nuosavą tikslą, dėl ko konfliktai tampa neišvengiami. Apskritai konfliktai savaime nėra blogis – tai neišvengiamybė, nes organizaciją sudaro žmonės, o žmonėms reikia dramų, reikia kovos, kurioje gėris nugali blogį – nes taip teisinga, o teisingumas svarbu – žmonėms teisingumo reikia labiau nei pinigų ar kitų materialinių gėrybių.

Taigi, dar kartą – materialinės gėrybės, tai pagunda, todėl visada misija yra svarbiau už viziją – nes vizija tai viso labo ateities pagunda, kuri negali būti svarbesnę, už tai kas suteikia prasmę.

Ar jūsų organizacija žino, kas yra jos Drakonai? Ar ji turi vienijantį tikslą – misiją, kuri apibrėžia kas ji yra? Ar jūsų organizacijos kaip sistemos komponentai – padaliniai, skyriai ir žmonės turi užduotis tam tikslui pasiekti?

Neverta koncentruotis vien į pinigus, ar kitokius materialius ir todėl tumpalaikius paskatinimus, reikia turėti prasmę, kuri gyvens ilgiau nei visa kas padaryta iš medžiagos, nes bet kuri dykuma, netgi pati didžiausia taip pat turi pabaigą.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

ES matuoja gyvenimo kokybę

Visai neseniai teko skaitinėti į Eurostato gyvenimo kokybės tyrimą: Meassuring quality of life in the EU Pagal šį tyrimą, Lietuvos respondendai įvertino savo bendrą pasitenkinimą gyvenimu 6.7 balais (skalėje nuo 1 iki 10) ir tarp tirtų šalių dalinosi 20 vietą kartu su Rumunija, ir pralenkė tokias šalis, kaip Čekija, Slovakija, Estija, Graikija, Latvija, Vengrija ir Bulgarija, tuo tarpu labiausiai patenkintos gyvenimu šalys buvo – Danija, Suomija, Švedija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Taigi pagalvojau, o kaip Pasitenkinimo gyvenimu vertinimas koreliuoja su kitais rodikliais, minimais Eurostat ataskaitoje?

Eurostat matuoja gyvenimo kokybe

Štai kokios išvados: Pasitenkinimo Gyvenimu rodiklis labiausiais koreliuoja su Pajamų Mediana, Finansinėmis galimybėmis padengti netikėtas išlaidas bei Tikėtina Gyvenimo trukme. Analogiškai šis rodiklis mažiausiais koreliuoja su Išsilavinimu, Lyčių pajamų skirtumu bei Aukščiausių Pajamų Kvintilės Santykis su Mažiausių Pajamų Kvintile, kitaip tariant žmonės nesijaučiau nelaimingi, dėl to, kad kiti už juos turtingesnis, labiau išsilavinę, ar dėl to, kad moterys mažiau uždirba. Kokios seka išvados iš šios statistikos? Ko reikia siekti, kad žmonės jaustųsi laimingesni? Akivaizdu, kad nereikia stengtis, jog visi būtų labai išsilavinę, taip pat nereikia kad moterys dirbtų ir uždirbtų tiek pat kiek vyrai, bei visiškai nesvarbu, kiek kartų turtingas yra turtingesnis už vargšą, nes pastarieji laimingesni dėl to netaps! Tad norint kad žmonės būtų laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu, turi didėti mažiausiai uždirbančiųjų perkamoji galia. Vadinasi, reikia didinti konkurencingumą prekių ir paslaugų rinkoje, bei konkurencingumą darbo rinkoje taip, kad mažiausiais uždirbantys turėtų galimybę ką nors susitaupyti. Jeigu pavyktų tai padaryti, tai augtų ir tikėtina gyvenimo trukmė, nes tyrimai rodo, kuo žmogus turtingesnis nuo ilgiau gyvena. Atrodo paprasti uždaviniai, bet kodėl nieko nesigauna?

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate

Apklausų ir referendumų sezonas

Šiais metais kažkodėl visiems parūpo mūsų nuomonė. Iš pradžių klausė, kokio norim prezidento – turėjom nemažai kandidatų, tačiau nuo pat pradžių visi žinojom, kad pats tikriausias ir pats geriausi tėra vienas. Ją ir pasirinkom.

Vėliau skelbė referendumą dėl žemės, tačiau klausė ne tik to: ar norime uždrausti žemę parduoti užsieniečiams, dažniau skelbti referendumus, svarbiausius klausimus spręsti referendumais ir dar kažkokį labai painų klausimą uždavė, dėl žemės išteklių naudojimo, ir kad visus mažiau varginti atsakinėjant į visą eilę šių klausimų  davė pasirinkti vieną atsakymą – Tai arba Ne.  Daugelis įtarė kažkokią klastą dėl tokios painiavos ir nusprendė iš vis nedalyvauti, ir referendumas pasiekė visų laikų pasyvumo rekordą, nors jam rengti buvo išeista milijonai litų iš valstybės biudžeto.

Taig, ir man kilo mintis surengti referendumą, skirtingai nuo žemės referendumo, tokį, kuris nieko nekainuotų, jame būtų tik vienas klausimas, su daug atsakymų variantų, ir kaip jau tapo įprasta nieko neįpareigotų.  Deja sumanymo nepavyko iki galo įgyvendinti – sulaukiau autoritetingos kritikos, kad atsakymų variantai tendencingi ir nepritariančiuosius verčia jaustis kvailiais. Todėl po šėšių dienų, surinkęs 57 balsuotojus apklausą nutraukiau. Štai tokie rezultatai gavosi:

TR Euro Sentimentai Apklausa 1

59% balsavusių apklausoje išreiškė stiprią nuomonę dėl euro – juos galima galima laikyti gerai informuotais apie euro privalumus ir trūkumus.  Džiugu tai, kad neatsirado nė vienas bendruomenės narys, kuri neigtų euro įsivedimo faktą (t.y. nebuvo nė vieno teigiančio, kad euro mes neįsivesim), taigi, galima laikyti, kad bendruomės nariai yra vidutiniškai geriau informuoti ir atitinkamai geriau pasiruošę euro įvedimui, nei likusi tautos dalis. Apskritai pritariančiųjų buvo 67%, nepritariančiųjų 33% – šis pasiskirstymas mane nustebino, tikėjausi, kad bus maždaug per pusę, nepaisant visų klykiančių garsumo “tauta nenori euro”. Toks pasiskirstymas pasirodė netikėtas ne tik, man bet ir keletui autoritetingų bendruomenės narių – sulaukiau kaltinimų dėl tendencingumo, tad ilgai netrukęs paleidau dar vieną apklausą – šį kartą iš atsakymo variantų pašalinau motyvacinį faktorių, liko “plika” atsakymų sentimentų skalė. Rezultatas dar kartą nustebino – stipriai pritariančiųjų buvo netgi daugiau (50%, lyginant su 40% pirmoje apklausoje) :

TR Euro sentimentai Apklausa 2Taigi 48 responentai pasisakę antrame apklausos etape paskirstė savo balsus taip:

73% už, vienas respondentas atsakė, kad jam nesvarbu, ir tik 25% išreiškė savo nepritarimą, taigi teiginys “tauta nenori euro” neturi pagrindo, tiksliau būtų sakyti, kad investuotojai ir verslo atstovai eurui pritaria, o spekuliantai ir šiaip sukčiai – nepritaria (juokauju, žinoma, apklausoje nebuvo demografinių klausimų, tad teigti, kad euro įvedimui priešinasi sukčiai ir spekuliantai nėra pakankamo pagrindo).

Tačiau ir šį kartą buvau apkaltintas sukčiavimu, mat apklausų priemonė – Opinion Stage, kurią naudojau, neužtikrina pakankamo apsaugos lygio (panaudoti pyragėliai), tad buvo pasiūlymas padaryti tokią apklausą bendruomenės platformoje, deja nebuo laiko suderinti su visai kritikais formato ir taisyklių, todėl ir vėl nepavyko išvengti išvengti kaltinimų sukčiavimu, tarsi kažkas tai būtų reikalinga.

Na bet dabar tai jau nesvarbu – Liepos 23, 2014 paskelbs neatšaukiamą keitimo kursą ir procesas formaliai taps negrįžtamu.

Apklausų rezultatus galima rasti čia

 

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Apklausa – Ar Pritariate Euro įvedimui?

EURO ivedimo grafikas smallAbu apklausos etapai jau uždaryti. Pirmame etape dalyvavo 57 respondentai, antrame 48.

Komentarus Vampyrų Šešėlyje paskelbs Liepos pabaigoje.  Bus galima palyginti, kaip vampyrai, vargšai, chimeros ar paprasti žmonės yra pasiruošę euro įvedimai. Palyginimui Swedbanko Infografikas apie euro įvedimą.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Sostų Karai: mįslių diena

Etiudas, pjesei, Bomžų ir Vampyrų giesmė, JJR Martino šedevro interpretacija.

 

Nė vienas varnas neturi prasmukti! Lankininkai, šaudykite visus, visus varnus, kad nė viena žinia neatskristų iš juodosios pilies – toks buvo vado įsakymas. Ir krito žinią nešantys varnai. Tačiau viena žinia prasmuko – aklas senis, Targarianų šeimos atstovas, iš nakties sargybos, Juodosios pilies atsiuntė žinią: “Septynias karalystes valdys trys valdovai, kurių pavardės prasideda raidėmis BGL

Tai mįslė, susivokė meisteris, skaitydamas pranešimą, tačiau ką ji reiškia? Visiems aišku, kieno pavardė L – tai Lanisteriai ir klastingasis Taivinas. Tačiau kas yra BG? Gal B – tai Barateonai, tačiau vienintelis dar gyvas pretendentas į sostą – Stanis, sėdi izoliuotas savo saloje, be pinigų, be palaikymo, be armijos, ir be teisės dalyvauti rinkimuose! Nejau G tai Geydžojai? – vargu negali jie pretenduoti į sostą, juk vieniteliam Geydžojų princui, piktasis sadistas, lordo Boltono pavainikis, kai ką nupjovė, o kaip gali būti princas be to kai ko? – tai prieštarauja tradicijoms.

Ne, pagalvojo meisteris, iš visko sprendžiant BG, tai (Bravoso) Bankas Geležinis – taip… jie turi pakankamai pinigų, ir jei Lanisteriai niekada nelieka skolingi, tai Bravoso Geležinis bankas skolų neatleidžia.

Bet tai ne vienintelė mįslė – Daneiris Targarian, net ir nenaudodama savo drakonų pirmauja, ir niekas iš pretendentų į sostą nedrįsta mesti jai iššūkio! Nė viena šeima! Visi tik laukia. Tuo tarpu Daneiris ima vieną miestą po kito ir mokosi valdyti!

Užteks, pagalvojo meisteris, atėjo laikas užsiimti jaunųjų Starkų , auklėjimu – reikės jiems kažkaip paiškinti, kodėl menestrelis, pasidažęs ir apsirengęs kaip moteris yra su barzda! Juk vaikai gali paklausti, kodėl teta su barzda – tada atsakysiu, kad tai ne teta, o dėdė, tik apsirengęs suknelę, nes vaidina moterį. Jei vaikai klaus, kodėl dėde su suknele – sakysiu, kad vyras apsivilkęs suknelę, netampa moterimi, kaip ir moteris apsiavusi kelnes netampa vyru. Tačiau jei vaikai paklaus, kodėl dėdė, vaidinantis moterį, nenusiskuto barzdos – ką tada atsakyti? Gal skustuvo kalvis nepardavė, nes vyksta karas ir visas plienas reikalingas kalavijams kalti? Tačiau kita vertus skustis galima ir kalaviju, jei gerai išgaląstas. Ir apskritai, vaikai jau pakankamai dideli, kad suprastų jog, rūbas nedaro iš vyro moteris, ar iš moters vyro – ar tai vyras ar moteris galima spręsti tik iš to, kaip žmogus siusioja – moterys atsisėdę, o vyrai atsistoję – štai kaip paaiškinsiu – nušvito meisteris, sugalvoję gražų ir suprantamą atsakymą, kas yra vyras, o kas moteris. Laikas skiepyti vaikams vertybes!

Ach kokios gi tos vertybės, pamiršau, susikrimto meisteris – senatvė, daug ką užmirštu pastaruoju metu. Ir niekas aplink nekalba, kokios tos tradicinės vertybės, visi tik čiumpa kalavijo rankeną, piktai košdami žodžius – aš ginu tradicines vertybes, jokie svetimi mums neįbruks savų!

Meisteris sugrįžo į celę, ieškoti vertybių, prisiminė, kad turi būti ne daugiau šešios, nors gali ir septynios. Ach taip radau, galiu pradėti pamoką.

Tai štai, vaikai, klausia Branono ir Rikoko, ar žinote kokia svarbiausia vertybė, apie kurias menestreliai nuo seno dainas kūrė?

Tai šeima sako Branonas – teisingai, atsako meisteris, šeima tai vertybė, ir atmink, tai šeima tai pavardė – aš mirsiu, tu mirsi, o Starkai gyvuos, kaip ir Lanisteriai, ir Barateonai. O pavainikiai nėra šeima, nes jie neturi pavardės, šiaurėje tokie vadinami Snow, Pietuose – Sand. Taigi, jei kilmingas lordas, malonumų namuose, pažins kokia nekilmingą merginą, tai šio pažinimo vaisius nebus šeima, nes neturės pavardės, ir nepaveldės šeimos turtų. O kilmingai damai iš vis negalima turėti nesantuokinių ryšių! Jai pažinsi kilmingą damą, turėsi ją vesti.

Taigi, vaikai, kokia kita vertybė, kurią mūsų protėviai brangino ir puoselėjo? – Namų ramybė ir šiluma – atsako Rikonas. Taip tai svarbu, bet tai tik nusako kokia turi būti šeima, tai nėra savarankiška vertybė. Ką dar žinote apie vertybes?

Garbė – vėl, kelia ranką mažasis Rikonas – taip, mažasis lorde, atsako meisteris, garbė labai svarbu šeimai, tačiau garbė nėra tik brangūs papuošalai, ir vardiniais numeriais pažymėtos karietos; garbė, yra tai, kuo lordas skiriasi nuo vargetos, nekilmingo.

Didinga istorija, mūsų žemė, ir gamta – štai kas vertybė! Mes daug kovojome, niekam nenusileidome, nuo pat pirmųjų žmonių – porina Branonas. Meisteris atsako, taip sutinku – iš istorijos mes galim semtis stiprybės, mūsų žemė brangi ir gamta graži – tačiau vertybės yra tai, kuom nes vadovaujamės, kas padeda mums nuspręsti kaip pasielgti – ar didinga istorija, žemė ir gamta yra tavo nuopelnas? Ar tavo tėvų ir prosenių, ar Dievo, kodėl jų nuopelnus nori prisiimti sau?

Darbštumas, ir dar Kuklumas – vėl sako Branonas, teisingai, atsako meisteris, darbštumu viską pasieksi, o kuklumas, žmogų puošia tai, svarbios vertybės, reikalingos kiekvienam lordui, kad galėtų teisingai valdyti valstiečius.

Religija, dievai – štai vertybė, nedrasiai ištaria Rikonas. Kurie dievai – perklausia meisteris – senieji – šventieji medžiai, ar didysis Septynetas, o gal Raudonosios moters garbinamas Ugnies Lordas?

Laisvė – vėl sako Branonas. Taip laisvės svarbu, tačiau, kas tai yra laisvė – paklausia meisteris – laisvė daryti ką noriu, pramogai tyčiotis iš silpnesniųjų, ar čia tavo laisvė?

Ateina žiema, net visom septynioms karalystėms kartu bus sunku atsilaikyti, kai pasirodys Baltieji Klajūnai, o po vieną mes neturim jokių šansų.

Taip, vaikai, pavargęs, sako meisteris, vienos vertybės iš jūsų taip ir neišgirdau – Gerumas, būkite geri, gerumo jums labiausiais trūksta. Ir tai tradicinė vertybė, kurią pamiršta žmonės laikantys ranką ant kalavijo. Žmonės pikti tada kai bijo, kai nesupranta – tad mokykitės, tada šviesa ir tiesa lydės jūsų kelius.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate