Vietoj Kalėdinio palinkėjimo – nesielk toksiškai

Per Kalėdas dažnai linkime vienas kitam ko nors gero, nes Kalėdos gerumo metas, tačiau man nepatinka sakyti linkėjimus – keistai jaučiuosi linkėdamas, nes netikiu, kad linkėjimas kaip nors lemtų linkimo dalyko išsipildymą. Todėl šį kartą vietoj Kalėdinio palinkėjimo, noriu pasidalinti Ketės Kaprino (Kathy Caprino, Career Success Coach, Speaker, Leadership Trainer & Writer) pamąstymais apie 6 labiausiai toksiškas žmonių elgsenas, kurios gadina gyvenimą jiems paties ir aplinkiniams.

Tikiuosi, kad šių bjaurių elgsenų įvardijimas padės jas atpažinti, o atpažinęs galėsi kontroliuoti – tai pasaulis taps kažkiek geresniu, nes Kalėdos – gerumo metas.

Viską priimti asmeniškai

Kai kurie mano, kad viskas kas nutinka yra nukreipta prieš juos ar kaip nors su jais susiję. Tačiau realybė yra kitokia – tai ką žmonės daro ar sako iš tikro yra labiau susiję su jais, nei su tais apie ką kalbama.

Nesvarbu ar žmonės tavim žavisi, ar smerkia – realiai tai jų problemos, ne tavo. Tai nereiškia, kad reikia elgtis narciziškai ar ignoruoti kitų atsiliepimus. Tai reiškia kad mes per dažnai esame įskaudinami, nusivylę ar liūdni, nes pernelyg asmeniškai priimame kitų nuomonę. Yra žymiau produktyviau ir sveikiau nekreipti per daug dėmesio į kitų nuomonę, bet elgtis taip pačiam atrodo teisinga, remiantis savo protu ir intuicija. Taigi nieko nepriimkite pernelyg asmeniškai.

 Negatyvių minčių apsėdimas

Labai sunku bendrauti su žmonėmis, kurie į viską žiūri negatyviai. Tokie, tarsi, pamišę jie nuolat kalba apie siaubingus dalykus, kurie gali nutikti arba nutiko, apie įžeidimus kuriuos iškentėjo, ir apskritai koks neteisingas gyvenimas.

Šie žmonės užsispyrę, ir atsisako matyti teigiamus dalykus.

Būti pesimistu yra viena, tačiau būti nuolat užrakintam negatyvių minčių zonoje yra kita.

Viską priimti negatyviai ir manyti, kad visi aplinkiniai nusiteikę priešiškai yra iškreiptas mąstymo ir gyvenimo būdas, kurį reikia nedelsiant keisti.

 Save laikyti auka

Manymas kad esi aplinkybių auka ir kad neturi jokių galių ką nors pakeisti savo gyvenime yra toksinė būsena, kuri trukdo tau augti ir vystytis.

Iš tikro mes turime žymiai daugiau jėgos ir galios valdyti savo gyvenimą, nei daugelis manome. Nustojus verkšlenti ir laikyti save bejėge likimo auka paaiškėja, kad žmogus turi žymiai daugiau galios ką nors pakeisti, nei iš pradžių įsivaizdavo

Atjautos trūkumas ir nesugebėjimas atsidurti kito kailyje.

Viena iš labiausiais toksiškų ir kenksmingų elgsenų yra žiaurumas, kylantis iš empatijos, rūpestingumo ir atjautos trūkumo. Kiekvieną dieną mes matome taip besielgiant, vien dėl to, kad galima, ypač internete, bailiai pasilėpus po anonimiškumo skraiste.

Jei save pagauni, klastingai kenkiant kitam – sustok, susimastyk ir pasistenk atjausti, nes mes visi vienodi.

Perdėtos reakcijos

Nesugebėjimas valdyti emocijas yra nuodingas visiems aplinkiniams. Mes visi pažystame tokių žmonių, kurie panaudoja net mažiausią nesekmę ar problemą, tam kad apšauktų pardavėją, pavaldinį ar savo vaiką. Jei pastebite, kad perdėtai reaguojate į įvairius dalykus, jums reikia pagalbos išmokstant kontroliuoti savo emocijas ir suprantant kas jas sukelia.

Nuolatinio patvirtinimo reikalavimas

Žmonės, kuriems nuolat reikia savivertės patvirtinimo, kurie nuolat matuojasi išorinius sėkmės atributus – vargina aplinkinius. Jie nuolat nori patvirtinti kad yra kažko verti, kasdien konkuruoja su kolegomis ir kitais aplinkiniais.

“Aš geresnis, mano didesnis” – tokie provokuoja ginčams ir dažnai supyksta supyksta, kai kas nors matydamas šią ydą tiesiog vengia su tokiais veltis į kalbas.

Pernelyg didelis prisirišimas prie daiktų, išvaizdos ir pernelyg aklas tikslo siekimas, užuot gyvenus laisviau ir linksmiau išvargina žmogų ir aplinkinius. Gyvenime yra svarbesnių dalykų, nei tai kokį rezultatą pasiekėme šiandien. Daug svarbiau žengti per gyvenimą mokantis ir pritaikant tai ką išmokai, bei tai, kaip padedi kitiems augti ir tobulėti.

Taigi, pasistenkime savo elgesio būti mažiau toksiški:

  • Nepriimk visko asmeniškai
  • Negatyvą vyk šalin
  • Nesielk kaip auka
  • Būk jautresnis ir atidesnis kitiems
  • Adekvačiai reaguok į tikrovę
  • Nesistenk uždribti visų pinigų ar pamylėti visų moterų
Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Daniel Burrus: Kaip išlikti reikalingu darbo rinkoje

Dėkoju brangiems skaitytojams už komentarus tema Daniel Burrus: Technologijos, kurios transformuos darbo rinką – šis pasisakymas pagal aktualumą ir komentarų skaičių, jau beveik pralenkė ankstesnį pranešimą, apie planus apriboti žemės įsigijimą užsieniečiams (ir lietuviams…) – pasirodo, labai svarbi tema dantų gydymo verslas. Iš ties, medicina – prieinamumas ir paslaugų kokybė rimta aktualija mūsų šalyje, tačiau šiame dienoraštyje norėjau pažvelgti kitu kampu, kodėl svarbu suprasti naujas technologijas. Traders.lt portale, įvairiose temose, nuolat žmėžuoja pasisakymai apie didėjantį darbo našumą, bet nepakankamai didėjančius atlyginimus, taip pat būkštavimai, paremti įvairiais tyrimais, kad technologinis progresas daugiau darbo vietų sunaikina, nei sukuria, tad norėjosi pažiūrėti, kokie galima šios situacijos sprendimai. Viena iš hipotezių: žmonės nespėja taip greitai įgyti naujų įgūdžių, kaip naujos technologijų naikina turimų įgūdžių svarbą. Todėl reikia išmokti greitai mokytis, ir pradėti mokytis pirmiau už kitus, o norint tai padaryti, svarbu nustatyti, ko reikia mokytis. Pavyzdžiui, James Bessen , Harward Business Review straipsnyje: http://blogs.hbr.org/2014/09/workers-dont-have-the-skills-they-need-and-they-know-it/ teigia, kad 33% darbuotojų jaučia techninių žinių trūkumą, o 24 procentams trūksta vadybos žinių. Taip pat straipsnyje minima, kad žinios ir įgūdžiai, kurie įgijami mokymo įstaigose, skiriasi nuo to, ko realiai reikia darbe. Analogiškame straipsnyje Josh Bersin, publikuotame portale Linkedin: https://www.linkedin.com/today/post/article/20140913163925-131079-are-you-ready-to-become-obsolete-what-i-ve-learned-about-continuous-reinvention Pažymima, kad didelė dalis darbuotojų yra susirūpinę, kad jų turimos žinios ir gebėjimai, gali greitai tapti nebereikalingi ir tik 50% tiki, kad tai ką jie moka, bus reikalinga artimiausių trijų metų perspektyvoje, todėl labai svarbu mokytis, tobulėti ir įgyti tuos įgūdžius, kurie bus reikalingi ateityje. Daniel Burrus mėgina identifikuoti tas žinias ir įgūdžius, kurie bus reikalingi, naudodamas sąvokas – Hard Trend ir Soft Trend. Hard Trend – neabejotina tentencija, kuri tikrai realizuosis, o Soft Trend – nėra aiškumo, ar tikrai pasiteisins, ir pakeis, taip kaip veikia organizacijos ir verslas. Taigi Daniel Burrus indentifikavo 12 Hard Trends – 12 tendencijų, kurias reikia suprasti, ir išmokti jomis naudotis, norint neprarasti savo darbo vietos ar verslo. Savo teiginiams iliustruoti autorius pateikia Šildymo ir Ventiliacijos techniko, bei Finansų vadovo profesijas. Pavyzdžiui ventiliacijos ir vėdinimo sistemos priežiūros technikas ateityje naudos planšetę arba išmanųjį telefoną, vietoj popierinio aptarnavimo užsakymo. Naudodamas 3D internetą technikas galės pademonstruoti klientui vėdinimo sistemą, bet kuriuo aspektu. Prisijungęs prie aptarnavimo sistemos ataskaitų debesyje, galės iškart pateikti visas smulkmenas, kainas ir sąskaitas, ir esant reikalui galės iškarto atsispausdinti sugedusią detalę. O ją pakeitęs, prijungs daviklius, kurie leis prižiūrėti sistemą realiu laiku, taupiau ir efektyviau. Taigi kuo geriau vėdinimo ir šildymo sistemų technikas išmanys šias technologijas, tuo jis bus reikalingesnis savo darbdaviui. Kitas pavyzdys galėtų būti įmonės vyriausias finansininkas – vis daugiau įmonės sistemų bus prieinamos naudojant planšetę ar išmanųjį telefoną. Tiesą sakant, CFO (Chief Financial Officer) galės prisijungti prie įmonės servisų debesyje ir gaus prieigą prie realaus laiko analitinių duomenų bei Big Data analitiką iš visų veiklų. CFO naudos 3D internetą visiems įmonės veiklos aspektams vizualizuoti ir siūlomiems pakeitimams analizuoti bei modeliuoti. CFO taip pat turės suprasti kaip veikia ir kiek kainuoja pažangiosios Robotikos ir Automatikos technologijos ir kokį konkurencinį pranašumą jos gali suteikti. Taigi šios tendencijos (Hard Trends), tampa pagrindiniais kriterijais padedančiais įvertinti universitetų siūlomas programas ir kvalifikacijas – ar šios mokymo įstaigos ruošia specialistus ateities tikrovei, ar tikrovei kuri greit nustos egzistavusi. Taigi ar tu pasiruošęs tapti ateities dalim? Parengta pagal Daniel Burrus straipsnį: https://www.linkedin.com/today/post/article/20140808140156-48342529-become-indispensible-12-certainties-that-will-impact-your-career-now-and-in-the-future?trk=object-title

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate

Daniel Burrus: Technologijos, transformuosiančios darbo rinką

Mes esame įpratę manyti, kad naujų technologijų atsiradimas didina darbo našumą ir kartu kuria naujas darbo vietas. Tačiau pastaruoju metu daugėja manančių kad situacija pasikeitė – dabar matome tendencija, kad darbo našumas didėja sparčiau nei sukuriama naujų darbo vietų.

Plačiau apie tai Techrepublic publikacijoje:

http://www.techrepublic.com/article/ai-is-destroying-more-jobs-than-it-creates-what-it-means-and-how-we-can-stop-it/

Viena iš pagrindinių priežasčių – technologijos tobulėja ir vystosi sparčiau, nei darbuotojai sugeba jas perprasti ir įvaldyti:

http://blogs.hbr.org/2014/09/workers-dont-have-the-skills-they-need-and-they-know-it/

Taigi ką daryti, kad jūsų darbo vietos nesunaikintų nauja technologija? Kitaip tariant kaip elgtis, kad išliktume svarbūs ir reišmingi darbo rinkoje?

Vieną iš būdų siūlo Daniel Burrus, jo idėjos esmė – reikia atpažinti tas technologijas, kurias neišvengiamai paveiks industriją ir jas perprasti. Šias technologijas Daniel Burrus įvardija kaip Hard Trends. Taigi kokios technologijos, anot Daniel Burrus, turės didžiausią įtaką darbo vietoms – jos nulems kaip mes pardavinėjame prekes ir paslaugas, kaip jas reklamuojame, kaip bendraujame ir bendradarbiaujame, mokomės ir mokome – jos nulems kokios profesijos išnyks ir kokios atsiras:

1. Mobilūs išmanieji įrenginiai, programinė įranga ir paslaugos toliau vystysis ir kurs naujas karjeros galimybes, nes išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai vis labiau išstums tradicinius nešiojamuosius kompiuterius ir šis naujas mobilumo lygis leis bet kokio dydžio verslui transformuoti savo pardavimus, bendravimą su klientais, bej inovacijų diegimą.

2. Nuotolinė vaizdo komunikacija – bus pagrindinis įrankis verslo ryšiams megzti, nes darbuotojai vis plačiau naudos išmaniuosius įrenginius, kurie bus integruoti su videokonferencijų įranga, skirta bendrauti su klientais, tiekėjais, verslo partneriais ir darbuotojais.

3. Verslo socialiniai tinklai taip sparčiai vystysis, kad verslo organizacijos pereis nuo “informavimo principo” prie bendravimo ir įsipareigojimo. Kartu su socialinių aplikacijų sklaida atsiras ir naujos profesijos, kurių tikslas pagerinti santykius, bendadarbiavimą ir ryšių kūrimą (atsiras netgi organizacijos, kuriuos tuo užsiima pavyzdžiui Liežuvio kariai). Socialinė paieška kurs vis daugiau karjeros galimybių, nes rinkodarininkai, tinkos tyrėjai ir netgi biržos makleriai naudosis servisasi, skirtais apdoroti duomenis iš Facebook ir kitų socialinių tinklų ir tokius būdu rinks realaus laiko informaciją apie vartotojus.

4. Elektrininis saugumas ir duomenų apsauga – vis didės žmonių išmanančių šią sritį paklausa, nes mes tapsime vis labiau priklausomi nuo kompiuterinių sistemų ir mašinų, kurios naudos išmaniuosius daviklius ir įrenginius. Dėl to reikės vis daugiau kibernetinių kriminalistų.

5. 3D spausdinimas taip pat sukurs vis daugiau naujų darbo vietų, nes ši technologija leidžia bet kokio dydžio įmonėms gaminti greitai, vietoje ir nedideliais kaštais.

6. Mokymosis Žaidžiant (gamification) tai pat sukurs naujų galimybių, nes korporacijos ir mokymo įstaigos stengsis pagreitinti mokymosi procesą naudojant simuliacijas, įgūdžiais pagrįstas mokymo sistemas, kurios pačios galės nustatyti mokymo poreikį, bus interaktyvios ir panašios į žaidimus, kurie suteikia galimybę varžytis. Visų šių sistemų pagrindis principas bus suteikti vartotojui, kuo realesnius potyrius,  panaudojaunt fotorealistišką vartotojo sąsają.

7. Debesų kompiuterija ir virtualizacija iš esmės pakeis kaip įmonės perka ir prižiūri kompiuterius, serverius ir programinę įrangą

8. Dideli duomenys ir realaus laiko analitika – technologija leižianti registruoti ir analizuoti eksponentiškai augantį duomenų srautą, padidinti šių duomenų prieinamumą ir suprantamumą. Naujas duomenų integravimo ir analizės lygis, taip pat pareikalaus naujų įgūdžių ir žinių

9. Išmanūs elektroniniai asistentai, naudojantys įprastinę kalbą, taps mobiliais patarėjais išmaniajame telefone ar planšetėje. Ši technologija vystysis ir greitai visi klientus aptarnaujantys darbuotojai, nuo pardavėjo iki priežiūros techniko turės asmeninius padėjėjus, tokius kaip SIRI. Ši sritis, taip pat sukurs naujų karjeros galimybių.

10. 3D internetas transformuos tai, kaip mes dabar naudojame internetą, kuris dabar yra panašus į ant popieriaus atspausdintą tekstą su keletu paveiksliukų ir hyperlinkų.

3D internetas pdarys naršymą internete panašų į video žaidimą, kuris leis virtualiai apžiūrėti parduodamą automobilį.

11. Tinklu sujungti išmanieji įrenginiai – įvairūs sensoriai, mikroschemos sujungti į tinklą laidiniu ar bevieliu ryšiu sukurs Daiktų internetą, kuris leis realiu laiku kestis duomenimis, atlikti diagnostiką ir nuotolinį remontą. Nauji darbai atsiras kartu su išmaniaisias tiltais, keliais, pastatais ir namais. Yra prognazuojama, kad iki 2020 metų bus daugiau nei miliardas mašinų bendraujančių viena su kita ir žmonėms visa tai reikės instaliuoti ir prižiūrėti.

12. Pažangioji robotika ir automatizacija padarys milžinišką proveržį, dėka Daiktų Interneto, Dirbtinio Intelekto ir balso aptažinimo programų, panašių į Siri. Šis proveržis leis eliminuoti dar daugiau nuobodžių ir pasikartojančių darbų. O tai savo ruoštu sukurs naujas karjeros galymybes dizaino, programavimo, instaliavimo paslaugų ir aptarnavimo srityse.

Kaip tu manai, ar tavo darbo vietos perspektyvą pakeis šios technologijos? Kurios labiausiai? Ar reikia jas perprasti, nes tai briedis girioje, o gal užteks žvirblio rankoje?

 

 

 

 

 

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate

Kas svarbiau – misija ar vizija?

Kai mirė kalas Drogas, piktosios raganos Mirri Maz Duur apgauta, Daneiris Targariant prarado savo kūdikį, tačiau įžengusi į laužą ji prikėlė drakonus ir tapo Drakonų motina. Kartu su drakonais, kurie buvo brangiausias Daneiris turtas, ir ištikimaisiais savo chalasaro žmonėmis, bei kraujo broliais, Daneiris įžengė į dykumą.

Daug dienų, svilinami kaitrios saulės, kamuojami troškulio ir išsekę, jie klajojo po dykumą, tačiau smėliui ir dulkėms nebuvo pabaigos. Žmonės silpo ir krito, baigėsi maisto atsargos ir niekas nežinojo kurion pusėn traukti. Netgi ištikimasis Daneris draugas – Džora Marmontas negalėjo nieko gero patarti. Gimusi iš Audros, Drakonų motina – Daneiris Targarian pasikvietė savo kraujo brolius, davė jiems geriausius žirgus, maisto bei vandens ir išsiuntė juos ieškoti: vieną karį pasiuntė į šiaurę, kitą į rytus, trečią į vakaras. Daug dienų praėjo belaukiant, kol vienas kraujo brolis sugrįžo ir pranešė – radau turtingą miestą, kur jie galėtume rasti prieglobstį, maisto ir vandens.

Anksčiau ar vėliau, kiekvienas iš mūsų gali atsidurti savo dykumoje, kur visko trūksta, kamuoja troškulys ir alkis. Tačiau ne tai baisiausia – baisiausia yra nematyti išeities ir nežinoti kur yra dykumos pabaiga. Ką tokiu atveju daryti? Daneiris surado išeitį – ji pasiuntė savo ištikimiausius vyrus į tris puses, ištirti vietovės, kurioje chalasaras dar nebuvo buvęs. Jie negalėjo grįžti atgal, kadangi ten laukė pražūtis.

Kodėl daugelis organizacijų taip ir neranda dykumos pabaigos, kodėl kažkada labai sėkmingos įmonės, praranda savo sėkmę, o kitos rodos niekada nepaleidžia sėkmės iš savo rankų? Kodėl didelės įmonės vietoj trijų Daneiris kraujo brolių nepasiunčia šimtų žvalgų į skirtingas puses, kad surastų kelią?

Visi dalykai turi pradžia ir pabaigą – gimsta ir miršta. Mes taip pat mirsime, todėl, kad gimėme, toks visų žmonių likimas, toks visų sistemos komponentų likimas, tačiau sistema, nebūtinai turi mirti: jei sistema nepraranda sugebėjimo keistis, adaptuotis ir atnaujinti komponentus – ji gali gyvuoti ilgai, kaip Drakonas. Tos organizacijos, kurios sugeba nuolat ieškoti inovacijų, kurios turi kultūrą, paremta įvairove – išlieka ir atranda dykumos pabaigą.

Taigi, ko reikia, kad žvalgai grįžtų su vertingu radiniu, užuot išsilakstę į skirtingas puses, ir palikę savo draugus pražūčiai? Visų pirma – reikia joje turėti kažką vertingo, tai, kur slypi organizacijos jėga, kaip Daneiris didžiausias turtas ir jėga buvo drakonai.

Antra – organizacijoje visi turi būti laukiami, ir organizacijos vienetai neturi kovoti tarpusavyje, o tai neišvengiama, jei organizacija neturi vienijančio tikslo – misijos, kiekvienas skyrius, kiekvienas organizacijos narys susikuria savo nuosavą tikslą, dėl ko konfliktai tampa neišvengiami. Apskritai konfliktai savaime nėra blogis – tai neišvengiamybė, nes organizaciją sudaro žmonės, o žmonėms reikia dramų, reikia kovos, kurioje gėris nugali blogį – nes taip teisinga, o teisingumas svarbu – žmonėms teisingumo reikia labiau nei pinigų ar kitų materialinių gėrybių.

Taigi, dar kartą – materialinės gėrybės, tai pagunda, todėl visada misija yra svarbiau už viziją – nes vizija tai viso labo ateities pagunda, kuri negali būti svarbesnę, už tai kas suteikia prasmę.

Ar jūsų organizacija žino, kas yra jos Drakonai? Ar ji turi vienijantį tikslą – misiją, kuri apibrėžia kas ji yra? Ar jūsų organizacijos kaip sistemos komponentai – padaliniai, skyriai ir žmonės turi užduotis tam tikslui pasiekti?

Neverta koncentruotis vien į pinigus, ar kitokius materialius ir todėl tumpalaikius paskatinimus, reikia turėti prasmę, kuri gyvens ilgiau nei visa kas padaryta iš medžiagos, nes bet kuri dykuma, netgi pati didžiausia taip pat turi pabaigą.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

ES matuoja gyvenimo kokybę

Visai neseniai teko skaitinėti į Eurostato gyvenimo kokybės tyrimą: Meassuring quality of life in the EU Pagal šį tyrimą, Lietuvos respondendai įvertino savo bendrą pasitenkinimą gyvenimu 6.7 balais (skalėje nuo 1 iki 10) ir tarp tirtų šalių dalinosi 20 vietą kartu su Rumunija, ir pralenkė tokias šalis, kaip Čekija, Slovakija, Estija, Graikija, Latvija, Vengrija ir Bulgarija, tuo tarpu labiausiai patenkintos gyvenimu šalys buvo – Danija, Suomija, Švedija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Taigi pagalvojau, o kaip Pasitenkinimo gyvenimu vertinimas koreliuoja su kitais rodikliais, minimais Eurostat ataskaitoje?

Eurostat matuoja gyvenimo kokybe

Štai kokios išvados: Pasitenkinimo Gyvenimu rodiklis labiausiais koreliuoja su Pajamų Mediana, Finansinėmis galimybėmis padengti netikėtas išlaidas bei Tikėtina Gyvenimo trukme. Analogiškai šis rodiklis mažiausiais koreliuoja su Išsilavinimu, Lyčių pajamų skirtumu bei Aukščiausių Pajamų Kvintilės Santykis su Mažiausių Pajamų Kvintile, kitaip tariant žmonės nesijaučiau nelaimingi, dėl to, kad kiti už juos turtingesnis, labiau išsilavinę, ar dėl to, kad moterys mažiau uždirba. Kokios seka išvados iš šios statistikos? Ko reikia siekti, kad žmonės jaustųsi laimingesni? Akivaizdu, kad nereikia stengtis, jog visi būtų labai išsilavinę, taip pat nereikia kad moterys dirbtų ir uždirbtų tiek pat kiek vyrai, bei visiškai nesvarbu, kiek kartų turtingas yra turtingesnis už vargšą, nes pastarieji laimingesni dėl to netaps! Tad norint kad žmonės būtų laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu, turi didėti mažiausiai uždirbančiųjų perkamoji galia. Vadinasi, reikia didinti konkurencingumą prekių ir paslaugų rinkoje, bei konkurencingumą darbo rinkoje taip, kad mažiausiais uždirbantys turėtų galimybę ką nors susitaupyti. Jeigu pavyktų tai padaryti, tai augtų ir tikėtina gyvenimo trukmė, nes tyrimai rodo, kuo žmogus turtingesnis nuo ilgiau gyvena. Atrodo paprasti uždaviniai, bet kodėl nieko nesigauna?

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate

Apklausų ir referendumų sezonas

Šiais metais kažkodėl visiems parūpo mūsų nuomonė. Iš pradžių klausė, kokio norim prezidento – turėjom nemažai kandidatų, tačiau nuo pat pradžių visi žinojom, kad pats tikriausias ir pats geriausi tėra vienas. Ją ir pasirinkom.

Vėliau skelbė referendumą dėl žemės, tačiau klausė ne tik to: ar norime uždrausti žemę parduoti užsieniečiams, dažniau skelbti referendumus, svarbiausius klausimus spręsti referendumais ir dar kažkokį labai painų klausimą uždavė, dėl žemės išteklių naudojimo, ir kad visus mažiau varginti atsakinėjant į visą eilę šių klausimų  davė pasirinkti vieną atsakymą – Tai arba Ne.  Daugelis įtarė kažkokią klastą dėl tokios painiavos ir nusprendė iš vis nedalyvauti, ir referendumas pasiekė visų laikų pasyvumo rekordą, nors jam rengti buvo išeista milijonai litų iš valstybės biudžeto.

Taig, ir man kilo mintis surengti referendumą, skirtingai nuo žemės referendumo, tokį, kuris nieko nekainuotų, jame būtų tik vienas klausimas, su daug atsakymų variantų, ir kaip jau tapo įprasta nieko neįpareigotų.  Deja sumanymo nepavyko iki galo įgyvendinti – sulaukiau autoritetingos kritikos, kad atsakymų variantai tendencingi ir nepritariančiuosius verčia jaustis kvailiais. Todėl po šėšių dienų, surinkęs 57 balsuotojus apklausą nutraukiau. Štai tokie rezultatai gavosi:

TR Euro Sentimentai Apklausa 1

59% balsavusių apklausoje išreiškė stiprią nuomonę dėl euro – juos galima galima laikyti gerai informuotais apie euro privalumus ir trūkumus.  Džiugu tai, kad neatsirado nė vienas bendruomenės narys, kuri neigtų euro įsivedimo faktą (t.y. nebuvo nė vieno teigiančio, kad euro mes neįsivesim), taigi, galima laikyti, kad bendruomės nariai yra vidutiniškai geriau informuoti ir atitinkamai geriau pasiruošę euro įvedimui, nei likusi tautos dalis. Apskritai pritariančiųjų buvo 67%, nepritariančiųjų 33% – šis pasiskirstymas mane nustebino, tikėjausi, kad bus maždaug per pusę, nepaisant visų klykiančių garsumo “tauta nenori euro”. Toks pasiskirstymas pasirodė netikėtas ne tik, man bet ir keletui autoritetingų bendruomenės narių – sulaukiau kaltinimų dėl tendencingumo, tad ilgai netrukęs paleidau dar vieną apklausą – šį kartą iš atsakymo variantų pašalinau motyvacinį faktorių, liko “plika” atsakymų sentimentų skalė. Rezultatas dar kartą nustebino – stipriai pritariančiųjų buvo netgi daugiau (50%, lyginant su 40% pirmoje apklausoje) :

TR Euro sentimentai Apklausa 2Taigi 48 responentai pasisakę antrame apklausos etape paskirstė savo balsus taip:

73% už, vienas respondentas atsakė, kad jam nesvarbu, ir tik 25% išreiškė savo nepritarimą, taigi teiginys “tauta nenori euro” neturi pagrindo, tiksliau būtų sakyti, kad investuotojai ir verslo atstovai eurui pritaria, o spekuliantai ir šiaip sukčiai – nepritaria (juokauju, žinoma, apklausoje nebuvo demografinių klausimų, tad teigti, kad euro įvedimui priešinasi sukčiai ir spekuliantai nėra pakankamo pagrindo).

Tačiau ir šį kartą buvau apkaltintas sukčiavimu, mat apklausų priemonė – Opinion Stage, kurią naudojau, neužtikrina pakankamo apsaugos lygio (panaudoti pyragėliai), tad buvo pasiūlymas padaryti tokią apklausą bendruomenės platformoje, deja nebuo laiko suderinti su visai kritikais formato ir taisyklių, todėl ir vėl nepavyko išvengti išvengti kaltinimų sukčiavimu, tarsi kažkas tai būtų reikalinga.

Na bet dabar tai jau nesvarbu – Liepos 23, 2014 paskelbs neatšaukiamą keitimo kursą ir procesas formaliai taps negrįžtamu.

Apklausų rezultatus galima rasti čia

 

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Apklausa – Ar Pritariate Euro įvedimui?

EURO ivedimo grafikas smallAbu apklausos etapai jau uždaryti. Pirmame etape dalyvavo 57 respondentai, antrame 48.

Komentarus Vampyrų Šešėlyje paskelbs Liepos pabaigoje.  Bus galima palyginti, kaip vampyrai, vargšai, chimeros ar paprasti žmonės yra pasiruošę euro įvedimai. Palyginimui Swedbanko Infografikas apie euro įvedimą.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Sostų Karai: mįslių diena

Etiudas, pjesei, Bomžų ir Vampyrų giesmė, JJR Martino šedevro interpretacija.

 

Nė vienas varnas neturi prasmukti! Lankininkai, šaudykite visus, visus varnus, kad nė viena žinia neatskristų iš juodosios pilies – toks buvo vado įsakymas. Ir krito žinią nešantys varnai. Tačiau viena žinia prasmuko – aklas senis, Targarianų šeimos atstovas, iš nakties sargybos, Juodosios pilies atsiuntė žinią: “Septynias karalystes valdys trys valdovai, kurių pavardės prasideda raidėmis BGL

Tai mįslė, susivokė meisteris, skaitydamas pranešimą, tačiau ką ji reiškia? Visiems aišku, kieno pavardė L – tai Lanisteriai ir klastingasis Taivinas. Tačiau kas yra BG? Gal B – tai Barateonai, tačiau vienintelis dar gyvas pretendentas į sostą – Stanis, sėdi izoliuotas savo saloje, be pinigų, be palaikymo, be armijos, ir be teisės dalyvauti rinkimuose! Nejau G tai Geydžojai? – vargu negali jie pretenduoti į sostą, juk vieniteliam Geydžojų princui, piktasis sadistas, lordo Boltono pavainikis, kai ką nupjovė, o kaip gali būti princas be to kai ko? – tai prieštarauja tradicijoms.

Ne, pagalvojo meisteris, iš visko sprendžiant BG, tai (Bravoso) Bankas Geležinis – taip… jie turi pakankamai pinigų, ir jei Lanisteriai niekada nelieka skolingi, tai Bravoso Geležinis bankas skolų neatleidžia.

Bet tai ne vienintelė mįslė – Daneiris Targarian, net ir nenaudodama savo drakonų pirmauja, ir niekas iš pretendentų į sostą nedrįsta mesti jai iššūkio! Nė viena šeima! Visi tik laukia. Tuo tarpu Daneiris ima vieną miestą po kito ir mokosi valdyti!

Užteks, pagalvojo meisteris, atėjo laikas užsiimti jaunųjų Starkų , auklėjimu – reikės jiems kažkaip paiškinti, kodėl menestrelis, pasidažęs ir apsirengęs kaip moteris yra su barzda! Juk vaikai gali paklausti, kodėl teta su barzda – tada atsakysiu, kad tai ne teta, o dėdė, tik apsirengęs suknelę, nes vaidina moterį. Jei vaikai klaus, kodėl dėde su suknele – sakysiu, kad vyras apsivilkęs suknelę, netampa moterimi, kaip ir moteris apsiavusi kelnes netampa vyru. Tačiau jei vaikai paklaus, kodėl dėdė, vaidinantis moterį, nenusiskuto barzdos – ką tada atsakyti? Gal skustuvo kalvis nepardavė, nes vyksta karas ir visas plienas reikalingas kalavijams kalti? Tačiau kita vertus skustis galima ir kalaviju, jei gerai išgaląstas. Ir apskritai, vaikai jau pakankamai dideli, kad suprastų jog, rūbas nedaro iš vyro moteris, ar iš moters vyro – ar tai vyras ar moteris galima spręsti tik iš to, kaip žmogus siusioja – moterys atsisėdę, o vyrai atsistoję – štai kaip paaiškinsiu – nušvito meisteris, sugalvoję gražų ir suprantamą atsakymą, kas yra vyras, o kas moteris. Laikas skiepyti vaikams vertybes!

Ach kokios gi tos vertybės, pamiršau, susikrimto meisteris – senatvė, daug ką užmirštu pastaruoju metu. Ir niekas aplink nekalba, kokios tos tradicinės vertybės, visi tik čiumpa kalavijo rankeną, piktai košdami žodžius – aš ginu tradicines vertybes, jokie svetimi mums neįbruks savų!

Meisteris sugrįžo į celę, ieškoti vertybių, prisiminė, kad turi būti ne daugiau šešios, nors gali ir septynios. Ach taip radau, galiu pradėti pamoką.

Tai štai, vaikai, klausia Branono ir Rikoko, ar žinote kokia svarbiausia vertybė, apie kurias menestreliai nuo seno dainas kūrė?

Tai šeima sako Branonas – teisingai, atsako meisteris, šeima tai vertybė, ir atmink, tai šeima tai pavardė – aš mirsiu, tu mirsi, o Starkai gyvuos, kaip ir Lanisteriai, ir Barateonai. O pavainikiai nėra šeima, nes jie neturi pavardės, šiaurėje tokie vadinami Snow, Pietuose – Sand. Taigi, jei kilmingas lordas, malonumų namuose, pažins kokia nekilmingą merginą, tai šio pažinimo vaisius nebus šeima, nes neturės pavardės, ir nepaveldės šeimos turtų. O kilmingai damai iš vis negalima turėti nesantuokinių ryšių! Jai pažinsi kilmingą damą, turėsi ją vesti.

Taigi, vaikai, kokia kita vertybė, kurią mūsų protėviai brangino ir puoselėjo? – Namų ramybė ir šiluma – atsako Rikonas. Taip tai svarbu, bet tai tik nusako kokia turi būti šeima, tai nėra savarankiška vertybė. Ką dar žinote apie vertybes?

Garbė – vėl, kelia ranką mažasis Rikonas – taip, mažasis lorde, atsako meisteris, garbė labai svarbu šeimai, tačiau garbė nėra tik brangūs papuošalai, ir vardiniais numeriais pažymėtos karietos; garbė, yra tai, kuo lordas skiriasi nuo vargetos, nekilmingo.

Didinga istorija, mūsų žemė, ir gamta – štai kas vertybė! Mes daug kovojome, niekam nenusileidome, nuo pat pirmųjų žmonių – porina Branonas. Meisteris atsako, taip sutinku – iš istorijos mes galim semtis stiprybės, mūsų žemė brangi ir gamta graži – tačiau vertybės yra tai, kuom nes vadovaujamės, kas padeda mums nuspręsti kaip pasielgti – ar didinga istorija, žemė ir gamta yra tavo nuopelnas? Ar tavo tėvų ir prosenių, ar Dievo, kodėl jų nuopelnus nori prisiimti sau?

Darbštumas, ir dar Kuklumas – vėl sako Branonas, teisingai, atsako meisteris, darbštumu viską pasieksi, o kuklumas, žmogų puošia tai, svarbios vertybės, reikalingos kiekvienam lordui, kad galėtų teisingai valdyti valstiečius.

Religija, dievai – štai vertybė, nedrasiai ištaria Rikonas. Kurie dievai – perklausia meisteris – senieji – šventieji medžiai, ar didysis Septynetas, o gal Raudonosios moters garbinamas Ugnies Lordas?

Laisvė – vėl sako Branonas. Taip laisvės svarbu, tačiau, kas tai yra laisvė – paklausia meisteris – laisvė daryti ką noriu, pramogai tyčiotis iš silpnesniųjų, ar čia tavo laisvė?

Ateina žiema, net visom septynioms karalystėms kartu bus sunku atsilaikyti, kai pasirodys Baltieji Klajūnai, o po vieną mes neturim jokių šansų.

Taip, vaikai, pavargęs, sako meisteris, vienos vertybės iš jūsų taip ir neišgirdau – Gerumas, būkite geri, gerumo jums labiausiais trūksta. Ir tai tradicinė vertybė, kurią pamiršta žmonės laikantys ranką ant kalavijo. Žmonės pikti tada kai bijo, kai nesupranta – tad mokykitės, tada šviesa ir tiesa lydės jūsų kelius.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

David Brownstein – holistinis požiūris į vėžio prevenciją

Nesusirk_001Prieš kurį laiką interneto tyruose aptikau JAV holistinės medicinos propaguotojo D.Brownstein video apie vėžį ir jo gydymą. Man jis pasirodė pakankamai įtikinamas, tad nusprendžiau dalį teksto išversti į lietuvių kalbą.

Anglų kalba pasižiūrėti ir pasiskaityti apie D.Brownstein siūlomą vėžio prevencijos metodiką galima čia:

https://w3.newsmax.com/newsletters/brownstein/video_cancer.cfm

Ne esu gydytojas, tad negaliu spręsti, kiek tokie metodai efektyvūs, tačiau manau, kad šios žinios žalos nepadarys.

D.Brownstein teigia, kad visų be išimties žmonių organizme nuolat atsiranda vėžinės ląstelės, tačiau sveiko žmogaus, imuninė sistema su jomis susidoroja, ar iki to kol šios ląstelės sukelia ligą.

D.Brownstein tvirtina, kad nepaisant visų farmacijos pasiekimų ir naujų vėžio gydymo metodų atsiradimo, žmonija pralaimi kovą su vėžiu. Jis pateikia statistinius duomenis, kad bendras mirtingumo nuo vėžio lygis nepasikeitė, per paskutinius 80 metų.

Pagrindinis šio gydytojo teiginys – kad kova su vėžiu turi būti paremta optimaliu imuninės sistemos funkcionavimu, taip pat jis kaltina vaistų industriją, kad užuot ieškojus vėžio prevencijos priemonių, didžiulės lėšos metamos vaistų kūrimai, kurie mažai efektyvūs.

Taigi šio gydytojo teigimu yra tokie pagrindiniai vėžio rizikos faktoriai:

  1. Nepakankama,      nesubalansuota mityba ir sutrikusi hormonų pusiausvyra
  2. Nutukimas ar viršsvoris
  3. Rūkymas
  4. Per didelis cukraus ar      krakmolo turinčių produktų vartojimas
  5. Toksinai vandenyje, ore,      maiste ar vaistuose

Jis siūlo šiuos pagrindinius vėžio prevencijos būdus:

Mesti rūkyti – Rūkymas yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis, taip pat sukelia kitas sveikatos problemas: širdies ligas ir infarktus, bei insultus, kitas plaučių ligas, bei gerklės ir skrandžio vėžį. B.Brownsteinas taip pat pabrėžia, kad išgyvenimo statistika susirgus plaučių vėžiu yra labai žema.

Vartoti pakankamai jodo – šio gydytojo teigimu, jodas ypač svarbus reguliuojant kūno metabolizmą – netgi vartojant jodo prisotintą druską, jodo gali būti nepakankamai. Autorius taip pat tvirtina, kad JAV problemos prasidėjo, kai maisto pramonė pradėjo naudoti miltus su bromu, vietoj jodo. Anot gydytojo bromas trukdo organizmui įsisavinti jodą. Taip pat jodo trūkumą laiko pagrindine skydliaukės ir prostatos vėžio priežastimi, bei teigia kad jodo trūkumas didina krūties vėžio riziką.

Todėl jis siūlo išsitirti ar jūsų organizmui pakanka jodo ir esant reikalui vartotojo jodo turinčius maisto papildus.

Nevalgyti sintetinių cheminių medžiagų ir genetiškai modifikuotų organizmų. D.Brownstein teigia, kad nepaisant to, kad žmonės nelabai nori tokius chemikalus vartoti maistui, dažnai jie tai daro patys nė nežinodami, nes fermose gyvuliai yra šeriami sintetiniais hormonais, antibiotikais ir genetiškai modifikuotasi pašarais, todėl rekomenduoja maistui vartoti tik ekologiškai augintus gyvūnus (angl. terminas organic food). Jis taip pat tvirtina, kad klaidingas požiūris laikyti raudoną mėsą kenksminga, nes kenkia ne pati mėsa o joje esantys chemikalai.

Taip pat blogai, kad mes vartojame vaisius, kurie yra purškiami pesticidais ir cheminėmis trąšomis. Ypač kenksmingi yra dirbtiniai saldikliai.

Vengti cukraus, druskų, miltų ir aliejų.  D.Brownstein’o teigimu cukrus yra pagrindinis vėžio kuras, kuris taip pat blokuoja imuninę sistemą, tad mėgstantiems pasisaldinti gyvenimą, šis gydytojas rekomenduoja fruktozę. Anot D.Bronsteino balta duona, makaronai, balti ryžiai, bulvės, pyragėliai ir kiti saldumynai organizme virsta cukrumi, kuris maitina vėžį. Taip pat nemažai kritikos sulaukia ir aliejai: margarinas, kukurūzų, rapsų ir sojos aliejus, nes šių vartojimas slopina imuninę sistemą ir vietoj jų patariama vartoti ekologinį sviestą, kokoso ar alyvuogių aliejų.

Taip pat patariama vengti balintos druskos ir vietoj jos naudoti jūros druską. Kliūva ir maisto produktams pagamintiems iš sojos – D.Brownsteino teigimo, vienintelė nepavojinga sojos forma yra fermentuota soja, visi kiti sojos produktai įskaitant sojos pieną yra kenksmingi.

Vengti ir šalinti iš organizmo toksinius metalus. Kenksmingiausi iš jų yra gyvsidabris, švinas, kadmis, arsenas ir nikelis – visi šie metalai, anot autoriaus blokuoja imuninę sistemą, o susilpnėjusi imuninė sistema lemia dažną peršalimą, alergijas, infekcijas, taip pat gali iššaukti autoimunines ligas, bei didinti vėžio riziką. Taigi autoriaus rekomenduoja išsitirti sunkiuosius metalus organizme ir juos šalinti.

Vengti radiacijos. Šiuolaikinėje medicinoje daroma nemažai tyrimų, kurie apšvitina organizmą – rentgenas, pozitronų emisijos tyrimai ir kompiuterinės tomografijos. Autorius siūlo prisiminti, kad tokių tyrimų neigiamas efektas kaupiasi.

Pasitikrinti ar organizmui netrūksta vitaminų ir mineralų. Tradicinė medicina skiria nepakankamai dėmesio prevencijai. Anot D.Brownstein’o dažniausiai stebimas jodo, vitamino b12, magnio, vitamų C ir vitamino B1 trūkumas. Taip pat dažnai trūksta vitamino D, sieros, cinko, chromo ir kalio. Įprastinė amerikiečių dieta lemia, kad daug žmonių skundžiasi refliukso liga, kuri gydoma vaistais – protonų inhibitoriais, tačiau šie vaistai, organizmui trukdo įsisavinti vitaminą B12, kuris yra labai svarbus virškinimui, energijos gamybai, protinėms funkcijoms ir imuninei sistemai.

Išversta pagal:

From <https://w3.newsmax.com/LP/Health/DRB/Brownstein-Cancer-Video-LP?dkt_nbr=PROD>

Nuoroda į David Brownstain interneto puslapį

Nežinau, ar pas mus yra pripažįstama holistinė medicina, tačiau manau, tiesos B.Bronwsteino teiginiuose yra.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate