Kažkada Lietuvos valstybė tęsėsi nuo Baltijos jūros iki Juodosios jūros. Lietuviai tuomet daug kariavo, turėjo stiprių ir narsių vyrų, eiklių žirgų ir aštrių kalavijų. Vėliau irgi daug kariavo, bet galop valstybė buvo padalinta. Istorikas Bumblauskas yra pasakęs, kad taip nutiko todėl, kad kariauti pradėjo nebe jėga ir ištvermė, nebe vyrų narsa, bet pinigai. O pinigų lietuviai niekada neturėjo. Dabar informacijos amžiuje karus laimi nebe pinigai, bet informacija. Informacija tai pagrindinis strateginis karo frontas, kuris lemia daugiau nei pinigai. Netgi sename rusų filme – “Brolis”, suskamba tokia frazė “Ne tas stiprus, kuris turi daug babkių, o tas kurio pusėje yra teisybė”. O teisybė, kaip žinote, pasirenka, tą pusę, kuri geriau valdo informaciją, nes už teisybę stipresnis tegali būti melas.
Pagalvojau, negi neseniai įvykę konservatorių partijos pirmininko rinkimai, parodė, kad valdžia ir pinigai stipriau už idėją?
1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm