Category Archives: Ponulitika

Politika tai vertybių rinka, kurioje aukcionai vyksta sekmadieniais, o užbiržiniai sandėriai – kasdien

Apie propogandinę rusų laidą “Laikas parodys”

Yra šalis, kur eurai teka
Linksmai butelkose per kišenes
Ir gailiai tarpu savęs šneka
Beretės apie striukes vatines

Kaip prakaitas aplieja žmones
Prie vasaros darbų sunkių
Nes vatinukas ir kojinės vilnonės
Apdengia sąnarius visų.

Čia buvo lyrinė įžanga. Tiems kas nežino – beretės – taip vatnikai vadina žmones, kurie mano esą Lietuvos patriotai, kurie jaudinasi dėl Rusijos agresyvumo ir karinės grėsmės. Beretės dažniausiai yra dešiniųjų politinių pažiūrų (tai yra palaiko konservatorius, arba propaguoja liberalias idėjas)

Vatninkai (kartais dar vadinami Kremlinais) yra žmonės, kurie bjaurisi Europos Sąjunga ir Nato, bet jaučia nostalgiją Sovietiniam laikmečiui. Pagrindinė Vatniko mentaliteto ypatybė – jie smarkiai pervertina Rusijos karinę galią (krasnaya armya vsex silney) ir mano kad pataikavimas, meilikavimas bei nuolankumas gali juos išgelbėti. Jie dažnai socialiniuose tinkluose ir kitose liaudies medijose dalinasi rusų propogandine medžiaga, kurioje kritikuoja išlaidų gynybai didinimą, bei Nato šalių ir ypač JAV dalyvavimą, bendrose su Lietuvos kariuomene, pratybose, sakydami, kad taip Lietuva tiesiog pataikauja JAV.

I-AM-AMERICA_RidzDesign
Šai neseniai vienas pažįstamas vatnikas, portale wwww.traders.lt išplatino propagandinių Rusijos pirmojo kanalo laidų seriją “Laikas parodys”. Deja tas kolega, spekuliantas, nepasižymi išlavintais protiniais gebėjimais, todėl negali atskirti faktų nuo prasimanymų ir, besivadovaudamas emocijomis, nemato dalyko esmės.
Jo platinamos medžiagos pagrindinis motyvas – rusai stebisi, kodėl Lietuva didina gynybos pajėgumus ir gerina bendradarbiavimą su Nato partneriais.
Laidoje tvirtinama, kad to nereikia nes “rusai nenori užpulti Pabaltijo šalių”. Deja mes nežinome ar rusai sako tiesą. Iš istorinės patirties: 1940 metų ultimatumas Lietuvai, karas su Gruzija, Krymo užgrobimas, Donbaso avantiūra, įsitraukimas į karą Sirijoje – galime daryti vienintelę logišką išvadą – surasti priežastį užsienio politiką vykdyti naudijant karinę jėgą, rusam nėra problema.

Maža to tose propagandinėse laidelėse nuolat kartojama, kad jei norėtų, Rusija užimtų Baltijos šalis per dvi-tris dienas. Savaime suprantama tai netiesa – rusų batalionio taktinė grupė per dieną juda apie keturiasdešimt kilometrų, tais atvejais jei nesutinka pasipriešinimo, esant pasipriešinimui – dešimt kilometrų per dieną. Maža to grobiant svetimos šalies teritoriją tokias tempais, neįmanoma išvalyti miestų, kur likę gynėjai turėtų tiek galimybių rengti pasalas, kad priešo lavonai gulėtų tiesiog gatvėse, nes nebūtų kam jų sudėti į maišus ir išvežti.
Taigi šiuo atveju rusai meluoja, ir iš to seka klausimas – kam rusams įtikinėti savo visuomenę, kad karas su Baltijos šalimis būtų greitas, nebrangus ir pergalingas?

Jeigu rusai iš ties taip mano, mūsų saugumui ir atrasymo politkai, tai labai rimta problema, kurią reikia spręsti nedelsiant. Tai reiškia dar labiau didinti gynybinius pajėgumus ir plėsti NATO sąjunginkų buvimą šalyje.
Trečias esminis klausimas – Rusijos prie savo vakarinių sienų laikomas karinis kontingentas kelis kartus viršija NATO ir baltijos šalių pajėgas – akivaizdu, kad esant tokiam jėgų santykiui, toks pajėgumas, kaip gynybinis yra perteklinis. Taigi kodėl rusai laiko prie Baltijos valstybių sienų puolamuosius pajėgumus? Ar tiesiog dėl bendros konfrontacinės politikos, kaip sakoma įtampai palaikyti, ar taip Rusija bando spręsti Kaliningrado srities neapginamumo problemą?
Be abejo, neteisinga būtų visus, kurie mano, kad išlaidos gynybai didinamos per greitai, kaltinti prorusiškumu – demokratinėje visuomenėje, diskusijos apie biudžetao panaudojimo prioritetus yra labai svarbios ir reikalingos, tačiau akivaizdu, kad politikai, kurie atstovauja tą visuomenės dalį, kuri nori stiprinti Lietuvos gynybinę galią, turi labai svarių argumentų.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate

3 milijonai prieš 300

Kažkada labai seniai, senovės Spartos karalius Leonidas surinko tris šimtus geriausių vyrų ir patraukė į Termopilų perėją pasitikti milijoninės persų armijos. Spartos berniukai, nuo mažumės buvo auklėjami kariais – sunkiausi išbandymai, nuolatinės treniruotės užgrūdindavo jų sielas ir kūnus, tad visi Leonido atrinkti vyrai buvo profesionalai. Jie stojo prieš milijoninę persų armiją, daugiausia sudarytą iš vergų ir samdinių. Mūšis buvo nuožmus, visi spartiečiai krito, tačiau persai, supratę, kad tolimesnis veržimasis pareikalaus dar daugiau aukų – sustojo. Taigi trys šimtai spartiečių nepabūgo tūkstančius kartų didesnės persų kariuomenės.

Dabar viskas atvirkščiai – trys milijonai su baime laukia trijų šimtų.

 kada mūsų bus milijonas?
kada mūsų bus milijonas?

 

Lietuviai pirmą kartą buvo paminėti Europos rašytiniuose šaltiniuose, kai mūsų pro-protėvis Brunonas, ąžuoline kuoka trenkė krikščioniui per galvą, už tai, kad anas buvo krikščionis. Dabar lietuviai, patys tapę uoliais katalikais, apie krikščioniškas vertybes išmanome geriau už patį Romos popiežių, o apie musulmonus galvojame lyg viduramžių riteriai susiruošę į kryžiaus žygį.

Mes daugelį amžių aplinkiniams nepavargdami aiškinom, kad mūsų kalba senoviška, išliko nepakitusi nuo pirmųjų indo-europiečių atėjimo, ir jokie atėjūnai nei klasta, nei jėga šios kalbos nesunaikino.

Mes aršiai giname savo identitetą ir kalbą, kad beveik dešimtmetį kariaujame Vilniaus lenkais dėl kelių raidžių, o autobusuose vykstančiuose į oro uostą uždraudžiame parašyti angliškai “Airport”

Tad nejaugi trys šimtai persų mums gali atrodyti tokie grėsmingi?

 

Kiekvienais metais lietuviai tyčia nužudo apie šimtą žmonių, dar apie du šimtus netyčia autoavarijose, apie šimtą  sunkiai sužaloja (nes vyksta karas keliuose, pasienyje ir visur kitur…).

Pas mus per metus  apie šimtą moterų išprievartauja, dvidešimti tūkstančių kartų ką nors apvagia, tūkstantį kartų plėšia ir keturis tūkstančius kartų sukčiauja. Tačiau mes nusikaltėliais vadiname čigonus?

Romų nenorime matyti kaimynystėje, bet Taborą reikalaujame nugriauti. Vejame čigoniukus iš mokyklų, bet nepamirštame pasmerkti dėl išsilavinimo stokos. Nepriimame į darbą, tačiau stebimės, jei kurie čigonai užsiima narkotikų prekyba, o dėl to kalti yra visi pagal odos spalva, plaukų tiesumą ar akių siaurumą. Mes tarsi pamiršę, kas skurdo ir nusikalstamumo šaknys yra socialinė atskirtis, išsilavinimo ir darbo galimybių neturėjimas?

Mes dažniau laimime tarptautinius konkursus “Daugiausia gryno alkoholio suvartoja”, nei europos krepšinio čempionatą, todėl mums įtartinai atrodo bet kas kas išvis nevartoja alkoholio.

Mūsų politikai įsitikinę, kad mokėti pašalpas alkoholikams yra prasmingiau, nei padėti įsikurti keletui jaunų ir sveikų atvykėlių iš Sirijos, bei graudina visuomenę, kad pirmiausiai turime duoti daugiau pinigų pensininkams, o tik po to rūpintis kas tuos pinigus uždirbs.

Mūsų pažįstami musulmonai yra geri žmonės, o tie kiti, kurių mes nepažįstame, iš artimųjų rytų yra blogi muslimai, fanatikai ir čiurbanai.

Be abejo “muslimai”, “čiurbanai” – žodis neturi jokios paniekinančios ir neapykantą ir rasizmą atspindinčios reikšmės.

Beveik visi Lietuvos internetiniai portalai surengė apklausas “kas pasiryžę priimti pabėgėlius į savo namus?” Aišku, kad 80procentų apklaustųjų sako “NE”, o kiek iš tų apklaustųjų priimtų į savo namus lietuvį bomžą iš gatvės?

 

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Grexit – kodėl tai naudinga

Praėjusį sekmadienį graikai balsavo prieš tarptautinių kreditorių sąlygas ir pradelsė mokėjimo terminą Tarptautiniam valiutos fondui. Paprastai tokiais atvejais šalis skelbiama nemokia, tačiau šį kartą taip padaryta nebuvo. Graikams netgi buvo pasiūlytas naujas terminas, parengti ekonomikos reformų planą naujam pagalbos paketui gauti.

Lietuvos ministras pirmininkas, galimą Graikijos pasitraukimą iš Eurozonos apibūdina, kaip katastrofą, tuo tarpu Graikijos ministras pirmininkas atvyksta į Europos parlamentą su reformų sąrašu – tuščiu viešbučiuose dalinamu bloknotu, anot A. Guogos. Tačiau prancūzai ir Ispanijos socialistai pareiškia, kad Graikijos reformos yra daug žadančios ir tinkamos suteikti naują eilinę pagalbos pinigų bangą.

Visa tai atrodo keista. Visiškai nesuprantama, kodėl Grexit laikoma eurozonai žalingu reiškiniu – juk Eurozona nėra kalėjimas, kur silpnos šalies pasitraukimas prilygtų kalinių pabėgimui. Jei silpnosios pietų periferijos ekonomikos pasitrauktų, likusioms šalims nebereikėtų tiek daug eurų joms gelbėti ir pinigus būtų galima skirti kitoms reikmėms, pavyzdžiui likusių šalių ekonomikoms auginti.

Taip pat atrodo nesuprantama, kaip graikai šešerius metus nesugebėję iš esmės reformuoti savo ekonomikų, dabar galėtų pateikti stebuklingą reformų planą.

Taigi kyla klausimas ar Grexit yra toks jau neįmanomas ir sudėtingas reiškinys, kad Europos sąjungos vadovai, nežinodami, kad daryti ir toliau siųstų pinigus Graikams, kad šie galėtų juos sumokėti Prancūzijos, Portugalijos ir Vokietijos bankams?

Grexit – kodėl tai naudinga?

Anot “Leaving the Euro: The practical Guide” – 150 puslapių mokslinio dokumento, kurio parengimui vadovavo Roger Bottle:

“Europos periferinių šalių skolos yra pernelyg didelės, kad būtų tvarios, jų ekonomika yra nekonkurencinga, dėl pernelyg aukštų kainų ir atlyginimų, atitinkamai per maža bendroji paklausa, kuri lemia aukštą nedarbo lygį. Tolesnis biudžeto deficito mažinimas, toliau mažina bendrąją paklausą.”

Daugumos žymių ekonomistų pasisakymų vienbalsiai tvirtinama, kad reikalavimas mažinti biudžeto deficitą yra pagrindinė kliūtis, tačiau nėra vieningos nuomonės, kad Graikijos skola būtų nepakeliama. Antai The Daily Telegraph straipsnyje

Three myths about Greece’s enormous debt mountain

teigiama, kad kitų periferinių šalių skolos aptarnavimo kaštai yra dar didesni

Greece Interest payments are les than other states
Graikijos skolos aptarnavimo kaštai mažesni, nei kitų šalių

Visgi akivaizdu, kad šešis metus taikytos priemonės neveikia ir reikalingi nauji veiksmai šalies konkurencingumui atstatyti.

Remiantis klasikine ekonomikos teorija, kad bendroji (eksportas ir vidaus) paklausa priklauso nuo kainos, rodos, vienintelis būdas padidinti bendrąją paklausą, ir atitinkamai sumažinti bedarbystę, bei paskatinti ekonomikos augimą yra defliacija (vidinė – mažinamos kainos ir atlyginimai nominalia išraiška, arba išorinė – valiutos devalvacija)

Greece is in zone D
Graikija yra zonoje D

 

 

 

 

 

 

 

Grexit – Teisiniai aspektai

Teisiniu požiūriu, šalis negali palikti Eurozonos ir likti Europos Sąjungoje, jei kitos šalys tam nepritaria (Europos sąjungos sutartyse numatyta prievolė įsivesti eurą, neatšaukiamas keitimo kursas, ir konversijos proceso negrįžtamumas)

Tarptautinės teisės požiūriu, šalis gali atsisakyti tarptautinėse sutartyse numatytų įsipareigojimų, jei pasikeičia esminės aplinkybės, kurioms esant sutartys buvo sudarytos – graikai gali pasinaudoti argumentu, kad likimo eurozonoje kaštai yra nepakeliami Graikijos ekonomikai.

Lisabonos sutartis leidžia šaliai pasitraukti iš Europos sąjungos, jei tam pritariu kvalifikuota kitų ES šalių dauguma

Atitinkamai išlieka opcija ES sutartyse sutarti pakeitimą, leidžiantį šaliai pasilikti ES, bet nebūti Eurozonos nare (panaši išimtis yra UK ir Danijai)

Nėra teisinio būdų šalį išmesti iš Europos sąjungos kitų šalių iniciatyva, tačiau teisiškai įmanoma laikinai sustabdyti narystę.

Apskritai R.Bootle darbe yra nerekomenduojama graikams išstoti iš ES, nes išstojimas iš Eurozonos ir taip būtų didelis sukrėtimas ir nėra poreikio jį dar labiau sustiprinti

Kaip atrodytų šalies pasitraukimas iš Eurozonos

Pasitraukimą iš eurozonos reikia koordinuoti su kitomis šalimis, aptariant skolos nurašymo ir restruktūrizavimo galimybes.

Eurozoną palikti reikia kuo greičiau, atsisakant vis naujų ir naujų gelbėjimo planų – kuo ilgiau tai tęsima, tuo labiau kitos šalys pavargsta nuolat pumpuoti pinigus ir labiau nori, kad šalis pasitrauktų.

Naują valiutą geriausiais įvesti santykiu 1 prie 1.

Naujos valiutos spausdinimas ir monetų gamyba gali užtrukti iki 6 mėnesių – šios veiklos negalima organizuoti slapta, todėl, iškarto po šalies pasitraukimo iš Eurozonos reikia leisti smulkius atsiskaitymus eurais, visos kitos operacijos turi būti atliekamos negrynaisiais.

Naujos valiutos devalvacija

Devalvacija reikalinga norint atstatyti šalies konkurencingumą, tačiau ji neturėtų būti per didelė, nes ekonomikai pasiekus savo pajėgumo ribą, prekyba toliau nebeauga – šalis tiesiog nepajėgi pagaminti ir parduoti daugiau.

Anot “Exiting Euro: The practial Guide” Graikija ir Portugalija turėtų devalvuoti savo valiutą apie 40%, Ispanija ir Italija apie 30%, Airija 15%

Devalvuojant valiutą labai svarbu suvaldyti infliaciją.  Automatinis atlyginimų indeksavimas pagal infliaciją turi būti uždraustas.

Firms with automatic wages indexations
Įmonių skaičius su automatiniu atlyginimo indeksavimo mechanizmu

 

 

 

 

 

 

 

Rekomenduojama išleisti su infliacija susietas valstybės obligacijas, kurių palūkanos didėja augant infliacijai, taip vyriausybė gauna motyvaciją stabdyti infliaciją.

Reikia panaikinti rinkos reguliavimą, ribojantį konkurenciją

Market regulation indices
Rinkos reguliavimo indeksas Graikijoje labai aukštas

 

 

 

 

 

 

 

Devalvacijos poveikio švelninimas

Anot Leaving Euro: The practical guide” naujos valiutos devalvacijos poveikis turėtų būti švelninamas, naudojant šias priemones:

  • visos namų ūkio skolos šalies bankams turėtų būti denominuotos nauja valiuta, t.y. paskolos paimtos eurais  būtų denominuotos į drachmas
  • Taip pat valstybės skolos turi būti denominuota nauja valiuta (juridiniu požiūriu – bankrotas) – užsienio skolos konvertavimas į vietinę valiutą ir jos nuvertinimas būtų pakankamas sutvarkyti Ispanijos ekonomikai, tačiau Graikijos ar Italijos atveju reikėtų taip pat nurašyti dalį skolos. Graikų skolos lygis turi būti sumažintas apie 80% iki 60% BVP lygio
Mounting greek debt
Graikijos skolos augimas po gelbėjimo programų

 

 

 

 

 

 

 

 

  • Graikija turėtų paskelbti skolos aptarnavimo sustabdymą iki bus susitarta dėl skolos nurašymo ir restruktūrizavimo.
  • Graikijos įmonių užsienio skolos neturi būti denominuotos.
  • Graikų, laikančių pinigus užsienio bankuose turtas turėtų būti apmokestintas, nes jų neįmanoma denominuoti į drachmas

Graikijos pasitraukimo poveikis kitoms šalims

Graikijos pasitraukimas reikštų euro stiprėjimą ir pasiliekančių šalių ekonomikos konkurencingumo mažėjimą.

Gali atsirasti poreikis spartinti fiskalinį ir politinį Europos sąjungos konsolidavimą.

Graikijos pasitraukimas kelia grėsmę bankams, tų šalių, kurios yra daug paskolinę Graikijai. Daugiausia Portugalijos, Prancūzijos, taip pat Vokietijos bankams – šių šalių vyriausybės turi būti pasirengę savo bankų gelbėjimui – re-kapitalizavimui bei likvidumo injekcijoms, įskaitant ir bankų nacionalizavimą.

Išvados

Graikijos pasitraukimas iš Eurozonos techniškai įmanomas ir gali būti naudingas pasiliekančioms šalims, bei sudaryti reikšmingas prielaidas silpnų eurozonos ekonomikų atsigavimui.

Parengta pagal Leaving the Eurozone:  Practical guide

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

ES matuoja gyvenimo kokybę

Visai neseniai teko skaitinėti į Eurostato gyvenimo kokybės tyrimą: Meassuring quality of life in the EU Pagal šį tyrimą, Lietuvos respondendai įvertino savo bendrą pasitenkinimą gyvenimu 6.7 balais (skalėje nuo 1 iki 10) ir tarp tirtų šalių dalinosi 20 vietą kartu su Rumunija, ir pralenkė tokias šalis, kaip Čekija, Slovakija, Estija, Graikija, Latvija, Vengrija ir Bulgarija, tuo tarpu labiausiai patenkintos gyvenimu šalys buvo – Danija, Suomija, Švedija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Taigi pagalvojau, o kaip Pasitenkinimo gyvenimu vertinimas koreliuoja su kitais rodikliais, minimais Eurostat ataskaitoje?

Eurostat matuoja gyvenimo kokybe

Štai kokios išvados: Pasitenkinimo Gyvenimu rodiklis labiausiais koreliuoja su Pajamų Mediana, Finansinėmis galimybėmis padengti netikėtas išlaidas bei Tikėtina Gyvenimo trukme. Analogiškai šis rodiklis mažiausiais koreliuoja su Išsilavinimu, Lyčių pajamų skirtumu bei Aukščiausių Pajamų Kvintilės Santykis su Mažiausių Pajamų Kvintile, kitaip tariant žmonės nesijaučiau nelaimingi, dėl to, kad kiti už juos turtingesnis, labiau išsilavinę, ar dėl to, kad moterys mažiau uždirba. Kokios seka išvados iš šios statistikos? Ko reikia siekti, kad žmonės jaustųsi laimingesni? Akivaizdu, kad nereikia stengtis, jog visi būtų labai išsilavinę, taip pat nereikia kad moterys dirbtų ir uždirbtų tiek pat kiek vyrai, bei visiškai nesvarbu, kiek kartų turtingas yra turtingesnis už vargšą, nes pastarieji laimingesni dėl to netaps! Tad norint kad žmonės būtų laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu, turi didėti mažiausiai uždirbančiųjų perkamoji galia. Vadinasi, reikia didinti konkurencingumą prekių ir paslaugų rinkoje, bei konkurencingumą darbo rinkoje taip, kad mažiausiais uždirbantys turėtų galimybę ką nors susitaupyti. Jeigu pavyktų tai padaryti, tai augtų ir tikėtina gyvenimo trukmė, nes tyrimai rodo, kuo žmogus turtingesnis nuo ilgiau gyvena. Atrodo paprasti uždaviniai, bet kodėl nieko nesigauna?

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate

Sostų Karai: mįslių diena

Etiudas, pjesei, Bomžų ir Vampyrų giesmė, JJR Martino šedevro interpretacija.

 

Nė vienas varnas neturi prasmukti! Lankininkai, šaudykite visus, visus varnus, kad nė viena žinia neatskristų iš juodosios pilies – toks buvo vado įsakymas. Ir krito žinią nešantys varnai. Tačiau viena žinia prasmuko – aklas senis, Targarianų šeimos atstovas, iš nakties sargybos, Juodosios pilies atsiuntė žinią: “Septynias karalystes valdys trys valdovai, kurių pavardės prasideda raidėmis BGL

Tai mįslė, susivokė meisteris, skaitydamas pranešimą, tačiau ką ji reiškia? Visiems aišku, kieno pavardė L – tai Lanisteriai ir klastingasis Taivinas. Tačiau kas yra BG? Gal B – tai Barateonai, tačiau vienintelis dar gyvas pretendentas į sostą – Stanis, sėdi izoliuotas savo saloje, be pinigų, be palaikymo, be armijos, ir be teisės dalyvauti rinkimuose! Nejau G tai Geydžojai? – vargu negali jie pretenduoti į sostą, juk vieniteliam Geydžojų princui, piktasis sadistas, lordo Boltono pavainikis, kai ką nupjovė, o kaip gali būti princas be to kai ko? – tai prieštarauja tradicijoms.

Ne, pagalvojo meisteris, iš visko sprendžiant BG, tai (Bravoso) Bankas Geležinis – taip… jie turi pakankamai pinigų, ir jei Lanisteriai niekada nelieka skolingi, tai Bravoso Geležinis bankas skolų neatleidžia.

Bet tai ne vienintelė mįslė – Daneiris Targarian, net ir nenaudodama savo drakonų pirmauja, ir niekas iš pretendentų į sostą nedrįsta mesti jai iššūkio! Nė viena šeima! Visi tik laukia. Tuo tarpu Daneiris ima vieną miestą po kito ir mokosi valdyti!

Užteks, pagalvojo meisteris, atėjo laikas užsiimti jaunųjų Starkų , auklėjimu – reikės jiems kažkaip paiškinti, kodėl menestrelis, pasidažęs ir apsirengęs kaip moteris yra su barzda! Juk vaikai gali paklausti, kodėl teta su barzda – tada atsakysiu, kad tai ne teta, o dėdė, tik apsirengęs suknelę, nes vaidina moterį. Jei vaikai klaus, kodėl dėde su suknele – sakysiu, kad vyras apsivilkęs suknelę, netampa moterimi, kaip ir moteris apsiavusi kelnes netampa vyru. Tačiau jei vaikai paklaus, kodėl dėdė, vaidinantis moterį, nenusiskuto barzdos – ką tada atsakyti? Gal skustuvo kalvis nepardavė, nes vyksta karas ir visas plienas reikalingas kalavijams kalti? Tačiau kita vertus skustis galima ir kalaviju, jei gerai išgaląstas. Ir apskritai, vaikai jau pakankamai dideli, kad suprastų jog, rūbas nedaro iš vyro moteris, ar iš moters vyro – ar tai vyras ar moteris galima spręsti tik iš to, kaip žmogus siusioja – moterys atsisėdę, o vyrai atsistoję – štai kaip paaiškinsiu – nušvito meisteris, sugalvoję gražų ir suprantamą atsakymą, kas yra vyras, o kas moteris. Laikas skiepyti vaikams vertybes!

Ach kokios gi tos vertybės, pamiršau, susikrimto meisteris – senatvė, daug ką užmirštu pastaruoju metu. Ir niekas aplink nekalba, kokios tos tradicinės vertybės, visi tik čiumpa kalavijo rankeną, piktai košdami žodžius – aš ginu tradicines vertybes, jokie svetimi mums neįbruks savų!

Meisteris sugrįžo į celę, ieškoti vertybių, prisiminė, kad turi būti ne daugiau šešios, nors gali ir septynios. Ach taip radau, galiu pradėti pamoką.

Tai štai, vaikai, klausia Branono ir Rikoko, ar žinote kokia svarbiausia vertybė, apie kurias menestreliai nuo seno dainas kūrė?

Tai šeima sako Branonas – teisingai, atsako meisteris, šeima tai vertybė, ir atmink, tai šeima tai pavardė – aš mirsiu, tu mirsi, o Starkai gyvuos, kaip ir Lanisteriai, ir Barateonai. O pavainikiai nėra šeima, nes jie neturi pavardės, šiaurėje tokie vadinami Snow, Pietuose – Sand. Taigi, jei kilmingas lordas, malonumų namuose, pažins kokia nekilmingą merginą, tai šio pažinimo vaisius nebus šeima, nes neturės pavardės, ir nepaveldės šeimos turtų. O kilmingai damai iš vis negalima turėti nesantuokinių ryšių! Jai pažinsi kilmingą damą, turėsi ją vesti.

Taigi, vaikai, kokia kita vertybė, kurią mūsų protėviai brangino ir puoselėjo? – Namų ramybė ir šiluma – atsako Rikonas. Taip tai svarbu, bet tai tik nusako kokia turi būti šeima, tai nėra savarankiška vertybė. Ką dar žinote apie vertybes?

Garbė – vėl, kelia ranką mažasis Rikonas – taip, mažasis lorde, atsako meisteris, garbė labai svarbu šeimai, tačiau garbė nėra tik brangūs papuošalai, ir vardiniais numeriais pažymėtos karietos; garbė, yra tai, kuo lordas skiriasi nuo vargetos, nekilmingo.

Didinga istorija, mūsų žemė, ir gamta – štai kas vertybė! Mes daug kovojome, niekam nenusileidome, nuo pat pirmųjų žmonių – porina Branonas. Meisteris atsako, taip sutinku – iš istorijos mes galim semtis stiprybės, mūsų žemė brangi ir gamta graži – tačiau vertybės yra tai, kuom nes vadovaujamės, kas padeda mums nuspręsti kaip pasielgti – ar didinga istorija, žemė ir gamta yra tavo nuopelnas? Ar tavo tėvų ir prosenių, ar Dievo, kodėl jų nuopelnus nori prisiimti sau?

Darbštumas, ir dar Kuklumas – vėl sako Branonas, teisingai, atsako meisteris, darbštumu viską pasieksi, o kuklumas, žmogų puošia tai, svarbios vertybės, reikalingos kiekvienam lordui, kad galėtų teisingai valdyti valstiečius.

Religija, dievai – štai vertybė, nedrasiai ištaria Rikonas. Kurie dievai – perklausia meisteris – senieji – šventieji medžiai, ar didysis Septynetas, o gal Raudonosios moters garbinamas Ugnies Lordas?

Laisvė – vėl sako Branonas. Taip laisvės svarbu, tačiau, kas tai yra laisvė – paklausia meisteris – laisvė daryti ką noriu, pramogai tyčiotis iš silpnesniųjų, ar čia tavo laisvė?

Ateina žiema, net visom septynioms karalystėms kartu bus sunku atsilaikyti, kai pasirodys Baltieji Klajūnai, o po vieną mes neturim jokių šansų.

Taip, vaikai, pavargęs, sako meisteris, vienos vertybės iš jūsų taip ir neišgirdau – Gerumas, būkite geri, gerumo jums labiausiais trūksta. Ir tai tradicinė vertybė, kurią pamiršta žmonės laikantys ranką ant kalavijo. Žmonės pikti tada kai bijo, kai nesupranta – tad mokykitės, tada šviesa ir tiesa lydės jūsų kelius.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Kokio stiliaus prezidentą rinksime?

Prieš keletą dienų atsitiktinai užkliuvo akis už Eqleaders.inc publikacijos “Six Leadership Styles: Selecting the Right Leader” (Autorius: Dana C. Ackley, Ph.D., is founder and CEO of EQ Leader, Inc), kuri remiasi Hay group atliktu tyrimu “Styles and Climate”. Tyrimas teigia, kad organizacijos lyderis turi nemažą įtaką rezultatams, nes organizacijoje lyderis tiesiogiai įtakoja vidinį klimatą,  o klimato kokybė lemia apie trečdalį organizacijos rezultato.

 Klimatas (aplinka) nėra šiaip terminas, lozungas ar šūkis, jis apibrėžia šešis organizacijos vidaus darbo aspektus:

  • Laisvė spręsti problemas – koks savarankiškumo laipsnis suteikiamas organizacijos nariams
  • Atsakomybės pojūtis – kiek  asmeninės atsakomybės prisiima organizacijos nariai
  • Darbo standartai – kaip organizacijoje atliekamas darbas
  • Skatinimo / atlygio sistemos efektyvumas – kaip ir kokia elgsena skatinama organizacijoje
  • Misija ir vertybės – kaip organizacijos nariais juos supranta
  • Įsipareigojimas bendram tikslui

Priverstinis stilius (angl. coercive leader) – toks vadovas remiasi baime – “daryk kaip sakau, arba eik lauk”. Šis lyderis imasi atsakomybės, ir jam nereikalinga kitokia nuomonės. Šis lyderystės stilius labiausiais niokoja organizacijos klimatą: augant baimei, klimatas organizacijoje blogėja. Tačiau negalima sakyti, kad tokie lyderiai nereikalingi – jie yra pakankamai efektyvūs esant krizinei situacijai. Jeigu organizacija turi rimtų bėdų, priverstinio stiliaus vadovas gali būti tinkamas kandidatas. Tačiau pravartu atsiminti, kai tik krizė pasibaigia, tokio lyderis naudojama prievarta, sukuria naujas krizes.

Autoritetinis stilius (angl. authoritative leader).  Šis vadovas geba aiškiai, suprantamai ir patraukliai nusakyti misiją, ir taip sukelti žmonių entuziazmą. Jis savo sekėjams nurodo aiškų kelią, eliminuodamas painiavą ir kitus neaiškumus, būdingus daugeliui organizacijų. Tokio lyderio sekėjai stipriai įsipareigoja bendram tikslui, todėl organizacijoje nėra antklodės tampymo į save. Šis lyderystės stilius labiausiais koreliuoja su organizacijos rezultatais. Autoritetu paremtos elgsenos gerina klimatą. Vizionieriaus stilius ypač praverčia ir yra reikalingiausias, jei organizacijai reikia naujos vizijos ar vienijančio tikslo.

Bendradarbiaujantis stilius  (angl. affiliative leader) – pozityvių santykių meistras. Kadangi sekėjams toks lyderis patinka, jie yra lojalūs, dalinasi informacija, ir juo pasitiki, tai padeda visiems nenukrypti nuo bendro kurso.

Šis stilius taip pat labai neblogai koreliuoja su geru klimatu. Tokį lyderį verta pasirinkti, jei organizacijai labiausiai reikia vidinės harmonijos, stiprios moralės, geros nuotaikos, ypač jei prieš tai buvę įvykiai lėmė nepasitikėjimo atmosferos įsigalėjimą.

Šio stiliaus trūkumas – nepakankamai gerai atliekamas darbas yra toleruojamas, vardan lojalumo.

Demokratinis stilius (angl. democratic leader) – šio lyderio stiprioji pusė – jis siekia sprendimus priimti konsensuso būdu. Pasiekus – bendrą visų sutarimą, atsiranda labai stiprus įsipareigojimas bendriems tikslams, strategijoms ir taktikoms. Aukštas pasitikėjimo lygis taip pat šio lyderio privalumas. Šis lyderystės stilius gerai koreliuoja su rezultatais, ir labiausiai tinka tais atvejais kai vadovas iš tikro nelabai žino, ką reikia daryti ir kaip elgtis, tačiau turi talentingų darbuotojų, kurių gebėjimus galima efektyviai panaudoti. Taigi renkantis tokį lyderį svarbu įvertinti, kiek talentingi ir gabūs yra pavaldiniai. Jeigu jiems suteikiama pakankamai laiko tobulėti, ir gerai bendradarbiauti kaip komanda, toks lyderis yra geras pasirinkimas. Šios stiliaus trūkumas – netinka esant krizinei situacijai, ir jei reikia veikti greitai.

Pavyzdinis stilius (angl. Pacesetter – tempo nustatytojas) – visiems nustato labai aukštus veiklos standartus, įskaitant ir patį save.

Toks vadovas daro tai ką sako, jam būdinga žodžių ir veiksmų vienovė. Tai skamba  patraukliai ir daugelis mano, kad tai labai efektyvu. Deja, tyrimai rodo, kad šis stilius neigiamai koreliuoja su klimatu. Kodėl? Todėl, kad tempo nustatytojas nepasitiki savo sekėjais. Jų savęs suvokimo ir vertinimo pagrindas – jie yra protingesni, greitesni, ir gali pasiekti geresnį rezultatą nei bet kas kitas. Tokiu būdu jie patys to nenorėdami kenkia savo sekėjų moralei! Tačiau negalima tokio kandidato iškart atmesti – jei komanda jau dabar turi aukštą motyvacijos lygį, techninius įgūdžius ir kompetencijas, tempo nustatytojas gali būti pakankamai efektyvus, nes jo stilius ir lūkesčiai atitinka tai ko reikia organizacijai.

Ugdantysis stilius (Coach) – šis lyderis ugdo žmones, jis geba atpažinti talentą ir gerai žino kaip jį vystyti. Jis moka kurti tobulinimo programas, duoti žmonės tinkamas užduotis ir iššūkius, kurie lemia naujų įgūdžių ir gebėjimų atsiradimą. Toks lyderis nuspėja ateitį ir leidžia savo sekėjams maksimaliai panaudoti savo gebėjimus. Šis lyderystės stilius neblogai koreliuoja su rezultatais ir geriausiais tinka, jei sekėjai nori ir gali tobulėti. Tačiau jei jūsų organizacijoje dauguma tiesiog laukia pensijos, ugdantysis vadovas netinka. Jeigu žmonės žavisi mokymusi – tai geras pasirinkimas, tačiau reikia pripažinti, kad ugdymas užima labai daug laiko, tad toks lyderis skirs mažiau dėmesio kitoms svarbioms sritims.

 Taigi reikia atsižvelgti į tai koks vadovavimo stilius geriausiais tinka organizacijai, pagal jos charakteristikas ir esamą situaciją. Dar svarbiau suprasti, kad realiam gyvenime viskas keičiasi, todėl svarbu lankstumas ir patys geriausi kandidatai, yra tie kurie yra išmokę adaptuoti savo stilių pagal poreikius.

Šie lyderystės stilių klasifikacija gali padėti organizacijoms nuspręsti ir pasirinkti tinkamiausią vadovą. Iš esmės valstybė taip pat yra didėlė organizaciją ir greitai mes turėsime galimybę rinktis naują vadovą.

Taigi ko mums reikia – ar krizė jau praėjo? Ar tarptautinių įvykių kontekste jau turime naują krizę? Tada tiktų Priverstinis stilius.

O gal valstybei dabar reikia vienijančio tikslo, kurti kažką naujo? – geriausias pasirinkimas būtų Autoritetinis vadovas.

O gal mums trūksta geros nuotaikos, vidinės harmonijos, stiprios moralės, tada verta rinktis Bendradarbiaujantį vadovą.

O gal mūsų valstybės tarnautojai yra talentingi ir gabūs (be sarkazmo tik!), jokios krizės nėra ir per artimiausius keturis metus nebus?, tad geriausias pasirinkimas būtų Demokratinis lyderis.

O gal mums labiausiai reikia tinkamo pavyzdžio, nes ta pati valdininkija motyvuota, turi tinkamus techninius įgūdžius ir kompetencijas? Tai būtų Pavyzdinis stilius – tempo nustatytojas, pats bėgtų ir viską darytų už kitus?

Taip pat labai tikėtina (irgi be sarkazmo), kad mūsų valstybės tarnautojai dega noru dirbti valstybės labui, visi yra labai jauni ir tiesiog veržiasi tobulėti? Rinkime Ugdantįjį vadovą.

 Ką manote, kurie iš šių pretendentų atitinka konkretų vadovavimo stilių? O gal kuris įvaldęs visus ir geba lanksčiai prisitaikyti ir keistis pagal situaciją:

Dalia Grybauskaitė – geležinės ledi, plieno magnolija – man rodos jos vadovavimo stilius labiau priverstinis ar pavyzdinis (manyčiau, kad Artūras Paulauskas taip pat atstovauja priverstinį, baimės stilių)

Vladas Lašas – žinomas verslininkas iš Kauno išgarsėjęs inovacijų taikymu ir pripažintas vizionierius, ko gero jis įkūnija autoritetinį stilių.

Savo piešiamomis vizijomis taip pat išgarsėjęs Artūras ZuokasAiski Vizija

Bronis Ropė – nuolatinis Ignalinos meras, turintis didelį vietos gyventojų pasitikėjimą, kuriam labiausiais rūpi gyventojų gerovė – panašu jo stilius bendradarbiaujantis.

Zigmas Balčytis – ekonomistas, matematikas, socialdemokratas, kurie garsėja savo nuolatiniu  nuomonės keitimu (nežino ką daryti!) ir visur siekia konsensuso – ko gero jis atstovauja demokratinį stilių.

O gal Naglis Puteikis – istorikas, paveldosaugininkas,Nuskendes laivas nuolat visus kritikuojantis, tad ko gero jo stilius pavyzdinis, paremtas įsitikinimu, kad kiti kvailesni ir tingesni?

Deja tarp pretendentų nerandu Ugdančiojo stiliaus lyderio – gal tai ir gerai, nes nėra laiko dabar visus lavinti, reikia rezultato.

Taigi ką pasirinksite – kol kas ne visi pretendentai surinko reikiamą kiekį parašų, tad raginu piliečius patiems susikurti galimybę rinktis iš įvairių stilių, tai galima padaryti ir elektroniškai.

Vampyrų Šešėlyje remia ir palaiko pretendentą Vadą Lašą.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Ponulitikos keliai ir klystkeliai

photo credit: Zoriah via photopin cc
photo credit: Zoriah via photopin cc

Besniegės žiemos tradicinis vakaras, tradicinės šeimos galva, tradiciškai, po sunkios darbo dienos žiūri televizorių (rodo filmą Desantininkai), ir laukia savo mėgstamiausio epizodo, kur karys pila dyzeliną į išmatų statinę, išmaišo ir padega… Šeimos galva, tradiciškiai patogiai įsitaisęs ant sofos, gurkšnoja mėgstamiausią savo paties sugalvotą kokteilį, ir susimasto…

Keistai, kažkaip filosofiškai atrodo ta šūdo maišymo ir deginimo tema, bet kažkodėl ji svarbi daugeliui, o gal tik jam.

Tuo pat metu kitame tradicinio buto, gipskartoniu aptaisytame kambaryje, tradicinės šeimos mama, tradiciškai migdo mažuosius – iš pradžių lopšinė, paskui pasaka, vėliau – jei nemiegosi ateis baubas… Baubas labai baisus, baubas tikras ir piktas, pamatysi jei nemiegosi.

Tradicinė šeima, tradicinis laiko praleidimo būdas, ir tradiciniai baubai.

Baubai – kas tai? Pasirodo jų yra šeši, o šeši velnio skaičius, geriau būtų septyni, o dar geriau visi dešimt, kad niekas nepagalvotų, kad fantazijos trūksta.

Baubas Svetimas, kur nori nusipirkti žemelę Lietuvos – jis baisus, jis Atėjūnas – iš burnos jam srūva seilės – nuodinga rūgštis, pradeginanti bet kokį metalą, jo aštrūs nagai, jo kieti šarvai, jis be galo stiprus ir piktas, jis minta žmonėmis ir naudoja juos savo lervoms maitinti. Tačiau ne nagai ir nuodinga rūgštis pati baisiausia, o jo klastingas noras nupirkti Lietuvos žemę – visą! Kad žmonėms neliktų, nes jam įstatymai negalioja, jis pats kuria savo įstatymus, ir kuo daugiau žemės jis nupirks iš išdavikų spekuliantų, tuo bus blogiau. Todėl jis Atėjūnas Perėjūnas Svetimas pats baisiausias. Ir to jam negana!

Svetimas Atėjūnas net tik trokšta supirkti žemę, jis siekia apsigyventi tarp mūsų! Tada niekas nebus saugus, nes gims mutantai, kurie bus panašūs į žmones, bet ne žmonės – su didelėm galvom, kietais kaulais, stora oda ir spjaudys rūgštimi ant šaligatvio, nuo kurios batuose atsiras skylės.

Baubas Euras, ne toks baisus, kaip Svetimas, bet irgi pavojingas, nes jis padidins kainas ir sumažins atlyginimus. O skurs ir vargs tada žmogeliai, jau geriau jis neateitų, nors ir dabar jie skursta, bet bus dar blogiau. Tačiau ne kainos, ir ne atlyginimai baisiausia, dar baisiau, kad Baubas Euras sunaikins Finansų sistemą – įsivaizduojate -buvo finansų sistema, buvo, buvo ir bac – nėra finansų sistemos! Kaip, kaip mums be finansų sistemos gyvent tada? – marš miegot, kad baubas euras neateitų (gerai, kad tradicinės šeimos tradicinė mama nieko nėra girdėjusi apie BitCoin – nes būtų šokas kai kuriems mažiems ir dideliems)

O trečias Baubas Gėjus, šiaip nebūtų toks baisus, jei nežygiuotų gatvėmis ir nepropaguotų savo orientacijos, jo būtų galima ir nebijot. Štai pražygiuos tas baubas Gedimino prospektu ir pavers… kas trečią gėjum, o kas penktą lesbiete – kaip reikės tada gyvent? Kaip į darželį vaikus reikės vesti? Neisi gi tuo pačiu kinietišku granitu, kur gėjus savo koją statė – užsikrėst gėjiškumu baisu ar liga kokia kita! O jei netyčia raištelį batų prireiks užsirišt!

Ir gėjų propaganda dar – va pasakys koks dėdė per televiziją tos propagandos sakinį ar du, ir žiū, sūnus vienatinis  dieną kokią, parves namolei draugą ir pareikš – mes norim kurti šeimą Netradicinę! – reikės tada sūnaus išsižadėt – o kas senatvėje rogutes į mišką temps tada?

Baubas Gėjus, beje, dažniausiai ateina ne vienas, o kartu su Juveline Justicija, čia ragana tokia, ne baubė, ragana jinai!  Ji paims likusius vaikus tavus, kurių  nespėjai dar išsižadėt.  Paims, nes ji galinga – bet kokiu pagrindu gali paimti vaikus, net iš geriausio tėčio, ir mamos geriausios! O kaipgi, tai aš esu geriausias tėtis, o mano kaimynė geriausia mama – vaikai mano nuosavybė, ne valstybės! Tačiau raganai Juvenalinei Justicijai tai nė motais – panorės ir paims ir atiduos, savo draugeliui Gėjui. Ai geriau nesimylėt, susilaikyt, kad vaikai negimtų ir Juvelinė Justicija jų neatimtų.

O siaube, kaip čia taip susilaikyt – neištversiu – kankinimas gi tai žiaurus, net išprotėti galima!

O kur, jūs pasakysite dar du baubai? – kodėl čia jie nepaminėti? Atsakysiu: ir taip vardus jų žinote, tai kam minėt – išėjo jie į pensiją, gal laikinai, gal amžinai, kas žino… Ne mums žmogeliams paprastiems suprast kur veda ponulitikos keliai ir klystkeliai.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate