Kažkada labai seniai, senovės Spartos karalius Leonidas surinko tris šimtus geriausių vyrų ir patraukė į Termopilų perėją pasitikti milijoninės persų armijos. Spartos berniukai, nuo mažumės buvo auklėjami kariais – sunkiausi išbandymai, nuolatinės treniruotės užgrūdindavo jų sielas ir kūnus, tad visi Leonido atrinkti vyrai buvo profesionalai. Jie stojo prieš milijoninę persų armiją, daugiausia sudarytą iš vergų ir samdinių. Mūšis buvo nuožmus, visi spartiečiai krito, tačiau persai, supratę, kad tolimesnis veržimasis pareikalaus dar daugiau aukų – sustojo. Taigi trys šimtai spartiečių nepabūgo tūkstančius kartų didesnės persų kariuomenės.
Dabar viskas atvirkščiai – trys milijonai su baime laukia trijų šimtų.
kada mūsų bus milijonas?
Lietuviai pirmą kartą buvo paminėti Europos rašytiniuose šaltiniuose, kai mūsų pro-protėvis Brunonas, ąžuoline kuoka trenkė krikščioniui per galvą, už tai, kad anas buvo krikščionis. Dabar lietuviai, patys tapę uoliais katalikais, apie krikščioniškas vertybes išmanome geriau už patį Romos popiežių, o apie musulmonus galvojame lyg viduramžių riteriai susiruošę į kryžiaus žygį.
Mes daugelį amžių aplinkiniams nepavargdami aiškinom, kad mūsų kalba senoviška, išliko nepakitusi nuo pirmųjų indo-europiečių atėjimo, ir jokie atėjūnai nei klasta, nei jėga šios kalbos nesunaikino.
Mes aršiai giname savo identitetą ir kalbą, kad beveik dešimtmetį kariaujame Vilniaus lenkais dėl kelių raidžių, o autobusuose vykstančiuose į oro uostą uždraudžiame parašyti angliškai “Airport”
Tad nejaugi trys šimtai persų mums gali atrodyti tokie grėsmingi?
Kiekvienais metais lietuviai tyčia nužudo apie šimtą žmonių, dar apie du šimtus netyčia autoavarijose, apie šimtą sunkiai sužaloja (nes vyksta karas keliuose, pasienyje ir visur kitur…).
Pas mus per metus apie šimtą moterų išprievartauja, dvidešimti tūkstančių kartų ką nors apvagia, tūkstantį kartų plėšia ir keturis tūkstančius kartų sukčiauja. Tačiau mes nusikaltėliais vadiname čigonus?
Romų nenorime matyti kaimynystėje, bet Taborą reikalaujame nugriauti. Vejame čigoniukus iš mokyklų, bet nepamirštame pasmerkti dėl išsilavinimo stokos. Nepriimame į darbą, tačiau stebimės, jei kurie čigonai užsiima narkotikų prekyba, o dėl to kalti yra visi pagal odos spalva, plaukų tiesumą ar akių siaurumą. Mes tarsi pamiršę, kas skurdo ir nusikalstamumo šaknys yra socialinė atskirtis, išsilavinimo ir darbo galimybių neturėjimas?
Mes dažniau laimime tarptautinius konkursus “Daugiausia gryno alkoholio suvartoja”, nei europos krepšinio čempionatą, todėl mums įtartinai atrodo bet kas kas išvis nevartoja alkoholio.
Mūsų politikai įsitikinę, kad mokėti pašalpas alkoholikams yra prasmingiau, nei padėti įsikurti keletui jaunų ir sveikų atvykėlių iš Sirijos, bei graudina visuomenę, kad pirmiausiai turime duoti daugiau pinigų pensininkams, o tik po to rūpintis kas tuos pinigus uždirbs.
Mūsų pažįstami musulmonai yra geri žmonės, o tie kiti, kurių mes nepažįstame, iš artimųjų rytų yra blogi muslimai, fanatikai ir čiurbanai.
Be abejo “muslimai”, “čiurbanai” – žodis neturi jokios paniekinančios ir neapykantą ir rasizmą atspindinčios reikšmės.
Beveik visi Lietuvos internetiniai portalai surengė apklausas “kas pasiryžę priimti pabėgėlius į savo namus?” Aišku, kad 80procentų apklaustųjų sako “NE”, o kiek iš tų apklaustųjų priimtų į savo namus lietuvį bomžą iš gatvės?
Ponulitikos ažvalga: Prezidentės ir EP rinkimai, referendumas dėl žemės ir konfliktas Ukrainoje
Pasitvirtino hipotezė, kad mūsų politikai yra gana tingūs ir neįdomūs – suaktyvėjimas ir visuomenės susidomėjimas politika padidėja tik keletą mėnesių prieš rinkimus.
Kaip visada vyrauja emocinės temos ir svarbiausiu klausimu tampa kas kaltas: radikalai tvirtina, kad kalta Maxima ir Briuselį paskelbia priešu NR1, skanduodami: “Briuseliui nepasiduosim, žemės neparduosim”. Tuo tarpu liberalai kaltina darbo kodeksą, o Socialdemokratai teisinasi: Darbo kodeksą pakeisti labai ir labai sunku ir, kalta ankstesnė vyriausybė.
Žemdirbiai pareiškia, kad neturi intereso riboti žemės pardavimo užsieniečiams, tačiau žemdirbius viešai palaiko vien spekuliantai. Galiausiai organizatoriai taip suvėlė referendumo klausimus, kad niekas nesuprato dėl ko balsuojama, tad nusprendė išvis neiti į referendumą .
Padaugėjo įsitikinusių, kad gėjai yra baisesnė problema nei skurdas ir socialinė neteisybė. Gėjai savo ruožtu tvirtino, tenorintys kartą per metus surengti paradą ir atsinešti savo vėliavą į katedros aikštę.
Ruošiamės Prezidentės rinkimams – aiškūs kandidatai, taip pat iš anksto aišku, kas laimės. Todėl politinės partijos nusprendžia rinkimuose nedalyvauti – deleguoja vieną kitą atstovą tik tam, kad rinkimai įvyktų – nes pas mus demokratija.
Lietuvos pirmininkavimo ES metais prasideda neramumai Ukrainoje, dėl kurių vieni apkaltina amerikonus. Kita pusė, pagrįstai teigia – amerikonams Europos reikalai mažai rūpi, jiems svarbiau Azija ir artimieji rytai. Konfliktas Ukrainoje vis labiau aštrėja – skelbiama apie snaiperius, kurie šaudo į abi puses. Nuverčiamas Janukovičius – daugeliui labai dėl to gaila – kaip galima nuversti teisėtai išrinktą prezidentą(?), toks privalo dirbti iki kadencijos pabaigos! Šiais teiginiais labiausiai žavisi Pakso šalininkai, ir imasi versti į anglų kalbą knygą “Raudoji Dalia”.
Kyla didžiulis pasipiktinimas rėksminga politika Rusijos atžvilgiu, oponentai siūlo prisiminti istorinę patirtį – ar tylėsi ar rėkausi, vis tiek bus už ką mušti,
Rusija jėga atsiima dovanas iš Ukrainos, tai pat pareiškia, kad jėga panaudota nebuvo, žaliųjų žmogeliukų nepažįsta o dovana, pati pajutusi istorinę neteisybę, panoro sugrįžti atgal.
Jėgos panaudojimas labai išgąsdina Rusijos kaimynus – NATO sąjungininkai iš Danijos atsiunčia mums du Leopardus, kad kariai galėtų pasimokyti nebijoti tankų riaumojimo. JAV atsiunčia savo desantininkų kuopą – pastarieji giriasi, demonstruoja ugnies galią, šarvuočius ir kitą techniką. Mūsiškiai ima tartis su lenkais dėl priešlėktuvinės gynybos sistemos pirkimo, tuo tarpu Latviai perka 500 granatsvaidžių.
Rusai užuot raminę mažuosius kaimynus, kad nesirengia mūsų pulti, nes mes, nieko gero neturime, įpila žibalo į ugnį, pareikšdami, kad turi masinio naikinimo ginklą ir jei norėtų tai Vilnių, Rygą, Taliną ir Varšuvą užimtų per pora dienų. Mūsiškiai ima galvoja kaip čia tuos JAV desantininkus pasilikus ilgiau, ir jei neduok Dieve, kiltų karinio konflikto grėsmė – panaudoti kaip įkaitus ar gyvus skydus.
Numušamas Malaizijos oro linijų lėktuvas – visi svarsto – kas tai padarė? Niekas neprisipažįsta, arba pareiškia, kad paskubėjo prisipažinti dėl pernelyg didelės garbėtroškos.
Aktyvėja propagandinė kova, prasideda žodžių mūšis, susiformuoja savanorių anti-propagandinė brigada – Liežuvio kariai. Pastarieji pasipiktina Viasat nenoriu laikytis Lietuvos įstatymų, skelbia boikotą ir Viasat persigalvoja – žada propagandos daugiau netransliuoti – tai pirma reikšminga Liežuvio karių pergalė.
Su viltimi pradedama žiūrėti į kaimyną Lukašenką, kaip išmintingą valdovą, nes pastarasis įvedė vietinės produkcijos kvotas prekybos centrams, bei uždraudė kelti kainas. Metų pabaigoje patvirtino, kad nejuokauja – uždarė keletą prekybos centrų, kad senukai būtų klusnesni.
Ikanomika: Euro įvedimas, GPM pakeitimai, Alternatyvios investavimo priemonės ir Bobutės paskola
Įsigalioja GPM pakeitimai – nuo šiol pajamos iš dividendų ir prekybos vertybiniais popieriais apmokestinamos vienodai, teoriškai OMXV turėtų brangti dividendinės akcijos.
Ekonomikos perspektyvos išlieka neaiškios – 2008 krizė, kaip ir baigėsi, tačiau geopolitiniai neramumai, nesibaigiančios kiekybinio skatinimo programos verčia abejoti ekonomikos klestėjimo perspektyvomis.
Pagaliau gauname Neilo Kuperis pasirašytą laišką – “Gerbiamas buvęs Snoro akcininke, jūsų turėtų akcijų vertė 0.” Ši žinia nieko nenustebina – ir taip aišku, kad šių akcijų vertė dabar 0, kokia situacija buvo prieš pagrindiniu akcininku tampant valstybei – istorija pernelyg sena, kad vertėtų gilintis.
ECB ir EK leidžia Lietuvai įsivesti Eurą – vieni džiaugiasi, kiti ima gailėtis lito, įsitikinę, kad piniginio ženklo pakeitimas eurais, reikš valstybingumo praradimą, nes vietiniai valdovai nebegalės, kada panorėję spausdinti naujų pinigų: reikės gauti vokiečių leidimą. Pasigirsta raginimų, užuot įsivedus eurą, litą sus sieti su Šveicarijos franku, nes jis brangsta, todėl galėtume prisipirkti daugiau visokio kinietiško šlamšto, ir žibalas būtų pigesnis… 2015 metų pradžioje paaiškėjo, kad Šveicarijos frankas iš tikro brangesnis, nei Šveicarijos CB ilgą laiką vaizdavo.
Verslininkai ir spekuliantai euro įvedimą vertina palankiai – tvarkiečiai, darbiečiai ir tautininkai vertina priešiškai. Pastarųjų teigimu – statistika suklastota, bet to mažinami atlyginimai, taikomas spaudimas nedidinti kainų, todėl euro įsivesti nereikia.
Man kyla filosofinis-fizikinis klausimas ar suspaudus spyruoklę ir po to ją atleidus, pasikeis spyruoklės ilgis? Neabejoju, kad vyks prekių kainų turbulencijos dėl “didelės lėkštės” efekto: jei valgis patiekiamas didelėje lėkšėje, vieniems atrodo, kad maistas sumažėjo, todėl ima valgyti daugiau, kiti pasijunta prancūzais… Tikiuosi analogiško, tačiau atvirkštinio poveikio atlyginimams, nors žinau, kad ne lėkštės dydis čia svarbiausia, bet apetitas.
Siaučia kiaulių maras – spekuliantai susirūpina, kaip tai paveiks LNA ir baiminasi akcijos kainos kritimo.
Feb 2014 – Feb 2015
Negana kiaulių maro – Rusai paskelbia embargą kiaulėms ir obuoliams – Lietuviai mano, kad sankcijos juos paveiks labiausiai. Daugėja norinčių žemai rusams nusilenkti ir gražiai paprašyti mūsų kiaules vėl priimti.
Lietuvoje ima rastis egzotinės investavimo priemonės – Savy sukuria galimybę, bet kam paskolinti ir pasiskolinti – Greitųjų kreditų įmonės rašo skundus Lietuvos Bankui ir reikalauja nutraukti šią veiklą. Centrinis bankas apšalęs – laukia instrukcijų iš politikų, tačiau pastarieji neturi tam laiko nes susižavi technologijomis: – Šiaulių meras perleidžia prestižinį sklypą dangaus kelio bandymų laboratorijai. Labiau patyrę spekuliantai gėdina politikus ir šviečia visuomenę: Junickis turi visus aferisto požymius.
Skyways projektas gėdingai žlunga, tačiau Šiaulių meras gėdos nejaučia. Bobutės Paskola naudojasi sumaištimi ir siūlo pirkti obligacijas žadėdami 14% palūkanas – spekuliantai viešai kritikuoja, tačiau slapta perka.
Kirviu į dugną sminga rublis – įkandin PTR akcijos kaina – visi žino kur PTR akcijos kainos dugnas, tačiau niekas nežino ar dugną turi rublis?
Feb 2014 – Feb 2015
Laukiam atplaukiant laivo Independence – nagrinėjame, kodėl laivas nudažytas spalvomis panašiomis į Rusijos vėliavą – ministras teisinasi, kad tai ne provokacija, bet tradicija.
Chaltūra – socialinėje / kultūrinėje erdvėja įvykių nedaug
Dešrų gamintojas – Samsonas atsisako prekės ženklo Tarybinės – paskelbdamas postsovietinės savimonės eros pabaigą ir naujos eros pradžią, tačiau neaišku kokia ta era bus – vieni ragina atsigręžti į tradicines vertybes, kiti ragina kurti inovacijas.
Neabejotina tradicija – Eurovizijos konkursas: nugali barzdotas vyras, apsivilkęs suknele, tai kažkodėl labai išgąsdina gyvūnų mylėtojus – mėginu pastaruosius raminti, kad baimintis derėtų zoofilų.
gyvuneliu myletojai
Trūkstant kultūrinių renginių, liaudis susigalvoja kitų pramogų – populiariausia – rinkimai – kas šauniausias, drąsiausias ar gražiausias. Ir kaip dažnai pasitaiko rinkimuose – ima rastis koalicijos ir intrigos.
Svarbiausia metų literatūrinė naujiena – Janutienės knyga apie Landsbergį – Dinastija, akstesnė autorės knyga – Raudonoji Dalia veržiasi į tarptautinę rinką dramatiškai romantiniu prekės ženklu – Red Dalia, tikimasi, kad “feme fatale” įvaizdis patrauks išrankiausius Europos skaitytojus.
Aiponas – technologijos ir inovacijos
Lietuviai pagal inovacijų taikymą versle ima vytis estus. Inovacijos ir technologijos veržiasi į tradicines šakas, pavyzdžiui alaus ar vyno gamybą – amerikiečiai siūlo prietaisą, kuris prijungtas prie Aifono vandenį paverčia vynu.
Ieškoma galimybių, kaip technologijas pritaikyti moterims – neužilgo prekyboje turėtų pasirodyti išmanioji kosmetika, tačiau moteris kol kas labiau domina praktiniai klausimai – kas už viską turi mokėti? Akivaizdu, kad negražūs, seni ir stori moka už gražius, jaunus ir lieknus.
Padarom – ekologija ir sveikata
Norinčių už viską mokėti nėra daug, taigi auga susidomėjimas dietomis ir sveika mityba. Įžymybės ir elito atstovai parduoda savo receptus už pinigus, ne-elitas receptus skelbia nemokamai, štai pavyzdžiui Bomžo dieta:
Darbo dienomis: pusryčiams vandens stiklinė, pietums – mėsa su daržovėmis, vakarienei – bet kas kas ne iš miltų ir nesaldus
Sekmadieniais – pusryčiams kiaušiniai, pietums – nieko, vakarienei – mėsa su daržovėmis ir mėgstamu garnyru.
Cili con carne
Pats išbandžiau šią dietą – per keletą mėnesių numečiau beveik 10 kilogramų, išsigandau – taip greitai mesti svorį nesveika – grąžinau į racioną saldainius, pyragus ir šiaip miltinius produktus – 5 kg pavyko susigrąžinti! Taigi teigiamo ir neigiamo testavimo būdu įrodytas bomžo dietos efektyvumas
Taigi tokie tad buvo 2014- arklio metai, o šią apžvalgą norėčiau baigti tokiu pastebėjimu – Lietuvoje mokėti didėlį atlyginimą laikoma nusikaltimu – už tokia veiką, taikoma administracinė atsakomybė – papildomi mokesčiai tarsi akcizas tabakui ir alkoholiui.
Visai neseniai teko skaitinėti į Eurostato gyvenimo kokybės tyrimą: Meassuring quality of life in the EU Pagal šį tyrimą, Lietuvos respondendai įvertino savo bendrą pasitenkinimą gyvenimu 6.7 balais (skalėje nuo 1 iki 10) ir tarp tirtų šalių dalinosi 20 vietą kartu su Rumunija, ir pralenkė tokias šalis, kaip Čekija, Slovakija, Estija, Graikija, Latvija, Vengrija ir Bulgarija, tuo tarpu labiausiai patenkintos gyvenimu šalys buvo – Danija, Suomija, Švedija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Taigi pagalvojau, o kaip Pasitenkinimo gyvenimu vertinimas koreliuoja su kitais rodikliais, minimais Eurostat ataskaitoje?
Štai kokios išvados: Pasitenkinimo Gyvenimu rodiklis labiausiais koreliuoja su Pajamų Mediana, Finansinėmis galimybėmis padengti netikėtas išlaidas bei Tikėtina Gyvenimo trukme. Analogiškai šis rodiklis mažiausiais koreliuoja su Išsilavinimu, Lyčių pajamų skirtumu bei Aukščiausių Pajamų Kvintilės Santykis su Mažiausių Pajamų Kvintile, kitaip tariant žmonės nesijaučiau nelaimingi, dėl to, kad kiti už juos turtingesnis, labiau išsilavinę, ar dėl to, kad moterys mažiau uždirba. Kokios seka išvados iš šios statistikos? Ko reikia siekti, kad žmonės jaustųsi laimingesni? Akivaizdu, kad nereikia stengtis, jog visi būtų labai išsilavinę, taip pat nereikia kad moterys dirbtų ir uždirbtų tiek pat kiek vyrai, bei visiškai nesvarbu, kiek kartų turtingas yra turtingesnis už vargšą, nes pastarieji laimingesni dėl to netaps! Tad norint kad žmonės būtų laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu, turi didėti mažiausiai uždirbančiųjų perkamoji galia. Vadinasi, reikia didinti konkurencingumą prekių ir paslaugų rinkoje, bei konkurencingumą darbo rinkoje taip, kad mažiausiais uždirbantys turėtų galimybę ką nors susitaupyti. Jeigu pavyktų tai padaryti, tai augtų ir tikėtina gyvenimo trukmė, nes tyrimai rodo, kuo žmogus turtingesnis nuo ilgiau gyvena. Atrodo paprasti uždaviniai, bet kodėl nieko nesigauna?
Nė vienas varnas neturi prasmukti! Lankininkai, šaudykite visus, visus varnus, kad nė viena žinia neatskristų iš juodosios pilies – toks buvo vado įsakymas. Ir krito žinią nešantys varnai. Tačiau viena žinia prasmuko – aklas senis, Targarianų šeimos atstovas, iš nakties sargybos, Juodosios pilies atsiuntė žinią: “Septynias karalystes valdys trys valdovai, kurių pavardės prasideda raidėmis BGL”
Tai mįslė, susivokė meisteris, skaitydamas pranešimą, tačiau ką ji reiškia? Visiems aišku, kieno pavardė L – tai Lanisteriai ir klastingasis Taivinas. Tačiau kas yra BG? Gal B – tai Barateonai, tačiau vienintelis dar gyvas pretendentas į sostą – Stanis, sėdi izoliuotas savo saloje, be pinigų, be palaikymo, be armijos, ir be teisės dalyvauti rinkimuose! Nejau G tai Geydžojai? – vargu negali jie pretenduoti į sostą, juk vieniteliam Geydžojų princui, piktasis sadistas, lordo Boltono pavainikis, kai ką nupjovė, o kaip gali būti princas be to kai ko? – tai prieštarauja tradicijoms.
Ne, pagalvojo meisteris, iš visko sprendžiant BG, tai (Bravoso) Bankas Geležinis – taip… jie turi pakankamai pinigų, ir jei Lanisteriai niekada nelieka skolingi, tai Bravoso Geležinis bankas skolų neatleidžia.
Bet tai ne vienintelė mįslė – Daneiris Targarian, net ir nenaudodama savo drakonų pirmauja, ir niekas iš pretendentų į sostą nedrįsta mesti jai iššūkio! Nė viena šeima! Visi tik laukia. Tuo tarpu Daneiris ima vieną miestą po kito ir mokosi valdyti!
Užteks, pagalvojo meisteris, atėjo laikas užsiimti jaunųjų Starkų , auklėjimu – reikės jiems kažkaip paiškinti, kodėl menestrelis, pasidažęs ir apsirengęs kaip moteris yra su barzda! Juk vaikai gali paklausti, kodėl teta su barzda – tada atsakysiu, kad tai ne teta, o dėdė, tik apsirengęs suknelę, nes vaidina moterį. Jei vaikai klaus, kodėl dėde su suknele – sakysiu, kad vyras apsivilkęs suknelę, netampa moterimi, kaip ir moteris apsiavusi kelnes netampa vyru. Tačiau jei vaikai paklaus, kodėl dėdė, vaidinantis moterį, nenusiskuto barzdos – ką tada atsakyti? Gal skustuvo kalvis nepardavė, nes vyksta karas ir visas plienas reikalingas kalavijams kalti? Tačiau kita vertus skustis galima ir kalaviju, jei gerai išgaląstas. Ir apskritai, vaikai jau pakankamai dideli, kad suprastų jog, rūbas nedaro iš vyro moteris, ar iš moters vyro – ar tai vyras ar moteris galima spręsti tik iš to, kaip žmogus siusioja – moterys atsisėdę, o vyrai atsistoję – štai kaip paaiškinsiu – nušvito meisteris, sugalvoję gražų ir suprantamą atsakymą, kas yra vyras, o kas moteris. Laikas skiepyti vaikams vertybes!
Ach kokios gi tos vertybės, pamiršau, susikrimto meisteris – senatvė, daug ką užmirštu pastaruoju metu. Ir niekas aplink nekalba, kokios tos tradicinės vertybės, visi tik čiumpa kalavijo rankeną, piktai košdami žodžius – aš ginu tradicines vertybes, jokie svetimi mums neįbruks savų!
Meisteris sugrįžo į celę, ieškoti vertybių, prisiminė, kad turi būti ne daugiau šešios, nors gali ir septynios. Ach taip radau, galiu pradėti pamoką.
Tai štai, vaikai, klausia Branono ir Rikoko, ar žinote kokia svarbiausia vertybė, apie kurias menestreliai nuo seno dainas kūrė?
Tai šeima sako Branonas – teisingai, atsako meisteris, šeima tai vertybė, ir atmink, tai šeima tai pavardė – aš mirsiu, tu mirsi, o Starkai gyvuos, kaip ir Lanisteriai, ir Barateonai. O pavainikiai nėra šeima, nes jie neturi pavardės, šiaurėje tokie vadinami Snow, Pietuose – Sand. Taigi, jei kilmingas lordas, malonumų namuose, pažins kokia nekilmingą merginą, tai šio pažinimo vaisius nebus šeima, nes neturės pavardės, ir nepaveldės šeimos turtų. O kilmingai damai iš vis negalima turėti nesantuokinių ryšių! Jai pažinsi kilmingą damą, turėsi ją vesti.
Taigi, vaikai, kokia kita vertybė, kurią mūsų protėviai brangino ir puoselėjo? – Namų ramybė ir šiluma – atsako Rikonas. Taip tai svarbu, bet tai tik nusako kokia turi būti šeima, tai nėra savarankiška vertybė. Ką dar žinote apie vertybes?
Garbė – vėl, kelia ranką mažasis Rikonas – taip, mažasis lorde, atsako meisteris, garbė labai svarbu šeimai, tačiau garbė nėra tik brangūs papuošalai, ir vardiniais numeriais pažymėtos karietos; garbė, yra tai, kuo lordas skiriasi nuo vargetos, nekilmingo.
Didinga istorija, mūsų žemė, ir gamta – štai kas vertybė! Mes daug kovojome, niekam nenusileidome, nuo pat pirmųjų žmonių – porina Branonas. Meisteris atsako, taip sutinku – iš istorijos mes galim semtis stiprybės, mūsų žemė brangi ir gamta graži – tačiau vertybės yra tai, kuom nes vadovaujamės, kas padeda mums nuspręsti kaip pasielgti – ar didinga istorija, žemė ir gamta yra tavo nuopelnas? Ar tavo tėvų ir prosenių, ar Dievo, kodėl jų nuopelnus nori prisiimti sau?
Darbštumas, ir dar Kuklumas – vėl sako Branonas, teisingai, atsako meisteris, darbštumu viską pasieksi, o kuklumas, žmogų puošia tai, svarbios vertybės, reikalingos kiekvienam lordui, kad galėtų teisingai valdyti valstiečius.
Religija, dievai – štai vertybė, nedrasiai ištaria Rikonas. Kurie dievai – perklausia meisteris – senieji – šventieji medžiai, ar didysis Septynetas, o gal Raudonosios moters garbinamas Ugnies Lordas?
Laisvė – vėl sako Branonas. Taip laisvės svarbu, tačiau, kas tai yra laisvė – paklausia meisteris – laisvė daryti ką noriu, pramogai tyčiotis iš silpnesniųjų, ar čia tavo laisvė?
Ateina žiema, net visom septynioms karalystėms kartu bus sunku atsilaikyti, kai pasirodys Baltieji Klajūnai, o po vieną mes neturim jokių šansų.
Taip, vaikai, pavargęs, sako meisteris, vienos vertybės iš jūsų taip ir neišgirdau – Gerumas, būkite geri, gerumo jums labiausiais trūksta. Ir tai tradicinė vertybė, kurią pamiršta žmonės laikantys ranką ant kalavijo. Žmonės pikti tada kai bijo, kai nesupranta – tad mokykitės, tada šviesa ir tiesa lydės jūsų kelius.
Liežuvio karys nesivadovauja emocijomis. Jis siekia emocijas pažinti, suprasti ir valdyti.
Liežuvio karys pirmas stoja į mūšį. Konvenciniai kariai, kartais nė nežino, kad prasidėjo karas, nors jame jau dalyvauja Liežuvio karių brigados. Konvenciniai kariai niekina liežuvio kovotojus, tačiau dažnai, sėkmingi liežuvio karių veiksmai saugo konvecinio kario gyvybę.
Liežuvio kario kova visada asimetriška – prieš baimę jis pasitelkia godumą, prieš prievartą meilę. Meilė vienas galingiausių ginklų liežuvio kario arsenale, tačiau ji lėtai veikia
Pagrindinis liežuvio kario ginklas nėra liežuvis, bet pirmiausia akys, ausys, protas ir širdis. Dievas davė žmogui dvi ausis ir vieną burną tam, kad naudotume šios įrankius proporcingai. Liežuvio karys tai supranta.
Liežuvio karys nesupranta kaip veikia informacinės technologijos, tačiau geba jas naudoti efektyviau ir tikslingiau, nei tie kurie tas technologijas kūrė.
Liežuvio karys nesiekia sunaikinti priešo technikos, ar tos technikos operatorių, bet siekia sutrikdyti palaikymą, užvaldydamas žmonių protus, nors pagrindinis jo tikslas yra užvaldyti sielą.
Liežuvio karys nuolat stebi priešą siekdamas surasti jo silpnybes, bet retai atakuoja tiesiogiai, nes liežuvio karys puola ten, kur priešas nesitiki.
Liežuvio kario veiksmai gražūs ir greiti – puolimas dažnai užmaskuotas kaip gynyba, tam kad sutrikdytų priešą.
Liežuvio kariai niekina tuos, kurie už savo kovos veiksmus ima pinigus, nes tikras liežuvio karys visada kovoja dėl tikėjimo.
Liežuvio kariui niekada nesibaigia amunicija, nepaisant to žodžius jis taupo.
Liežuvio karys nuolat studijuoja kovos metodus, tam kad suprastų taisyklės, po to jas sulaužytų ir sukurtų naujas
Kartą susitikę su senu draugu, prie alaus bokalo, kalbėjomės apie gyvenimą. Pasakojau, kaip man sekasi, ką veikiu ką darau, kol draugas mane pertraukė – esi sėkmės kūdikis, tau sekasi! Tada pajuokavau, taip, pagal kiniečių horoskopą esu katinas, o tiems visada sekasi, tačiau iš tikrųjų sėkmė čia nieko dėta, tiksliau, sėkmę reikia pasigaminti darbu. Tačiau savaitės tema, ne apie sėkmę, ir apskritai, sėkmė yra tokia kalė, apie kurią kalbant ar tuo labiau giriantis – ji nusisuka. Tad geriau nerizikuosiu, bet pakalbėsiu apie meilę. Tiksliau meilės vadybą, nes mano profesija – populiariausia lietuvoje – vadybininkas, tad, galvoju, kažkuom vertingu tikriausiai galiu pasidalyti. Turiu omenyje ne meilės nuotykius, manau, kad vyrui nedera apie tai kalbėti, tuo labiau viešai, kad ir kaip publikai būtų tai įdomu, nors ir pačiam smagu prisiminti dramas, kurios jaudino, kaip buvau šiek tiek jaunesnis.
Be abejo jaudina ir dabar – turiu mylimą moterį ir tai labai branginu, nes tai kas svarbu reikia branginti, saugoti ir tausoti. Tuo labiau įpusėjus gyvenimą ciklą, aktualu ir strateginiai klausimai – kaip prižiūrės mano kapelį, kai ten atgulsiu?
Taigi meilės vadybos sistema remiasi vieno šveicaro konsultanto pasidalintu lyderystės modeliu, kurį sudaro septyni komponentai: Požiūris (angl. attidute) -> Įgūdžiai (anlg. skills)->Motyvacija->Elgesys->Santykiai (angl. relations)->Aplinka->Rezultas
Viskas prasideda nuo Požiūrio. Požiūris tai vertybių sistema, teigiamas nusiteikimas – ieškojimas sprendimų, bet ne problemų. Tai pats svarbiausias komponentas, tarsi pamatas kitiems, kurį labai sunku modifikuoti vadybos priemonėmis. Jis susiformuoja vaikystėje ir paauglystėje, vėliau galimos tik nežymios korekcijos, padiktuotos gyvenimo patirties. Reikia pažinti save, suprasti kas tau svarbu ir kodėl, nes tik tai supratęs galėsi suprasti, koks yra tavo vertės pasiūlymas (value proposition) ir kokią kainą esi pasiruošęs už tai sumokėti (price). Kaip sakė žymus investuotojas – Warrent Buffet – vertė yra tai ką tu gauni, o kaina yra tai ką tu moki. Bet abejo vertė tau turi būti didesnė už kainą, kitaip mainų tranzakcia neįvyks. Taigi ar žinai, kas tau vertinga? Ar žinai kokią kainą esi pasiruošę sumokėti, už vertę, kurią tikiesi gauti iš savo partnerio? Nes santykiai tai tranzakcijos, kurių visuma sudaro kontraktą partnerystei, nesvarbu kokia forma tą kontraktą įforminsite – žodiniu susitarimu, bažnyčioje ar civilinės metrikacijos biure. “Substance over form” – vienas iš pagrindinių apskaitos principų, kurį dažnai mūsų įstatymų kūrėjai pamiršta, ir tai be abejo suprantama, nes jiems svarbiausia vertybė – valdžia, ir nėra didesnės valdžios, nei dviejų žmonių santykių reguliavimas.
Įgūdžiai – bet kuris meistras jums pasakys, kad svarbiausia meistriškumas, o ne įtankis (tai kad įrankio dydis svarbu tėra mitas, nebent jūs propaguojate poligamiją, ar norite ką nors pagasdinti). Minimum teorijos, maksimum praktikos. Svarbu nuolat mokytis, iš savo ir svetimų klaidų, nes jei netobulėsi, konkurentai tave aplenks, kad ir koks tobulas bebūtum, ir tada būsi išstumtas iš rinkos.
Motyvaciją nulemia požiūris ir įgūdžiai, bei gebėjimai. Motyvacijos pagrindą savo ruožtu sudaro trys komponentai: tikslas, priklausymas (angl. sence of bellonging) ir tobulėjimas (angl. sense of progress). Todėl turi kuo aiškiau įsivaizduoti savo tikslą, nusipiešti kuo detalesnį paveikslą, kaip viskas atrodys, kaip pasieksi savo tikslą – tada žinosi ką reikia daryti, kodėl, ir kaip sekasi.
Priklausymas tai tavo socialinis sluoksnis, žmonės aplink tave ir taisyklės, kurios lemia, tai kad nenori išsiskirti iš kitų, bet nori būti panašūs į aplinkinius. Visada geriausia rinktis partnerį iš savo socialinio sluoksnio, nes kitaip turėsi surasti, kaip kompensuoti skirtumus, kad sukurtum savo vertės pasiūlymą (value proposition), kuris atitiktų partnerio lūkesčius. Pavyzdžiui, biologiškai svarbu išvaizda, nes ji rodo sveikatą, tad jei esi nelabai išvaizdus, turėsi rasti, kuo tai kompensuoti, tarkim neišvaizdaus vyriškio patrauklumo problema, labai lengvai sprendžiama pinigais. Verta nepamiršti, kad šiuolaikinė medicina ir socialinis progresas daro išvaizdos patrauklumo faktorių nebe tokiu svarbiu, kaip buvo ansksčiau. Taip pat visada yra galimybė pagudrauti – makijažas, kosmetika (dabar madinga ekologiškas). Fotošopas arba profesonalaus fotografo paslaugos, pradžiai, irgi tinka, nors pigiau pasieškoti partnerio, kuris nešioja akinius – padarysi įspūdį, tada kai reikės akinius nusiimti.
Elgesį savo ruožtu nulemia motyvacija ir įgūdžiai bei išsilavinimas. Dažnai netgi patį geriausią vertės pasiūlymą galime sugadinti netinkamu elgesiu, tai reiškia turėsi mažinti kainą, kas yra nenaudinga, nebent sugalvojai pravesti reklaminę akciją: 60% nuolaida – išpardavimas! – tam, kad padidintumėte potencialių (prospects) klientų srautą – gal kas ir užsikabins, tačiau dauguma iš kart pagalvos: Praėjęs sezonas? Brokas?
Santykius kuria elgesys – nori koreguoti santykius, koreguok elgesį, savo ir partnerio, bet jokiu budu ne partnerį! Elgesio koregavimas tai procesas, kurio pagrindinis principas – skatinti ir girti pageidaujamas elgsenas, reikšti savo nusivylimą, nepageidaujamos elgsenos ateju. Tai svarbu daryti iš kart ir konkrečiai! Nes kitaip liksi nesuprastas, arba apkaltintas sutarties laužymu, kas sudaro sąlygas partneriui nutraukti kontraktą.
Aplinką kuria santykiai tarp žmonių. O tai lemia kaip esi patenkintas gyvenimu, kas yra be galo svarbu, nes gyveni tik vieną kartą ir “save/restart” opcijos nėra! Tokiu budu gali susikurti laimę, per santykius. Ar tu nori būti laimingas? – kurk ne pinigus, ne turtus, bet santykius ir ryšius su kitais, nes tavo vertė ten kur širdis!
Palankioje aplinkoje norimo Rezultato pasiekimas yra neišvengiamas. Jei viską padarei teisingai: požiūris-> įgūdžiai-> motyvacija-> elgesys-> santykiai-> aplinka -> įsivaizduotas rezultatas taps realybe, kurią galima pamatyti, paliesti, įvertinti ir pamatuoti.
Ar atsimeni kokį įsivaizdavai norimą rezultatą? Pirmyn! Jei nepasisekė vieną kartą – prisimink Demingo ciklą – Planuok, Daryk, Tikrink, Koreguok (angl. PDCA – plan, do, check, act).
Aš nedalyvavau eitynėse – norėjau sudalyvauti, bet pabijojau – pabijojau gauti į snukį. Taip pat tingėjau – toli važiuoti į Vilnių. Ne, aš ne esu gėjus, niekada nebuvau ir niekada nebūsiu – gali daryti kokią nori propagandą, rodyti reklamą per Panoramą – tai nėra svarbu.
Kažkada atsitiktinai perjungdamas kanalus, mačiau filmą, kuriame vaidino Leonardo Di Kaprio, vadino gėjų ir buvo rodoma homoseksualių santykių scena – pasišlykštėjau, išjungiau televizorių ir nuo to laiko nežiūriu jokio filmo kuriame vaidina Di Kaprio – nes man šlykštu.
Tačiau neperjungiu kanalo, ir nesišlykščiu, jei atsitiktinai pamatau televizijoje scenas su moterimis – nes man tai nėra šlykštu, ypač jei moterys švariai nusiskutę, lieknos ir patrauklios. Turbūt aš pusiau tolerastas, bet žinau, kad gėjų yra – jie mažuma ir yra kitokie, tačiau jų yra ir jie taip pat žmonės – kalba žmonių kalba, valgo, dirba. Neesu nė vieno matęs – kartais kyla įtarimas – tačiau paklausti tabu – tai nėra mano reikalas, nors smalsu vis tik. Kartais žinoti yra gerai – kai žinai – supranti – kai supranti – žinai kaip elgtis, pavyzdžiui, žinau, kad vyrams dovanoti gėlių negalima – jie jų nevertina, o ar galima dovanoti gėles vyrui, kuris yra homoseksualus? Ko tokiam palinkėti per gimimo dieną, jei jis vienišas, ar vieniša? Neturiu supratimo, o tai yra blogai. Dar pavyzdys: geri su draugais alų ir kalbi apie moteris, ar jų kūnų dalis, o aš niekada nekalbu apie tai su niekuo – gal kiti vyrai laiko mane gėjum?
Pamenu, turėjau draugą – ji musulmonas – negeria, nerūko. Kartą jo paklausiau – kodėl vediesi savo mažametę dukrą, kur renkasi suaugę, geria ir blevyzgoja – gi, žinai, yra visokių – įgis mergaitė pasitikėjimą suaugusiais žmonėmis, o jei pasitaikys koks pedofilas? Jis man atsakė – yra ne taip – ji žinos kaip su tokiais elgtis, nepasimes ir nepuls į paniką, ir galės pasipriešinti. Jis yra labai protingas žmogus, gaila, pamečiau jo kontaktus.
Dar pamenu, mūsų rajone gyveno vaikinas, sergantis cerebraliniu paralyžiumi – ji rytais eidavo gatve, krypuodamas, vilkdamas vieną koją -žmonės jo šalinosi. Per Jonines mačiau jį koncerte – mėgino šokti, kalbinti kitus – tačiau visi šalinosi, traukėsi šalin – kalbino ir mane, tačiau aš nesupratau, ką jis sako – tad tiesiog nutaisęs kvailą išraišką, apsimečiau, kad jo nematau. Labai dėl to gėda – bet, teisinu save, manęs niekas nemokė, kaip elgtis tokiais atvejais, kaip nebijoti.
Baisu gyventi visuomenėje, kur tavęs bijo, niekina, atšlija ir apsimeta, kad tavęs nemato – čia mūsų susvetimėjimas, per ilgą laiką į sąmonę įkaltas vergiškas nepatiklumas, viskam kas svetima, ko mes nesuprantam. Taip negali būti. Mes esame per mažai tauta, kad atstume kitus, kalbančius ta pačia kalba, tiesiog dėl to, kad jie atrodo kitaip ar elgiasi kitaip. Galvoju, kad ir homoseksualūs žmonės nori nebijoti pristatyti savo draugą ar draugę tėvams, ar atsivesti į korporatyvinę šventę – nes visi nori būti savimi ir nori būti suprasti, bei priimti tokie, kokie yra.
Kažkada seniai gyveno toks Chairamas Maksimas – ilgą laiką bandęs sukurti elektros lemputę – ir jam pavyko, tačiau Edisonas pirmiau ją užpatentavo. Maksimas paliko Ameriką ir išvažiavo į Europą, kur vis mėgino kažką išrasti, kol vienas jo draugas, tikriausiai toks pat protingas, kaip ir mano draugas – patarė – sukurk europiečiams, ką nors kuom jie galėtų vienas kitą išžudyti – taip atsirado Maksimo kulkosvaidis, kuris per pirmą pasaulinį karą, ir netrukus sekusį kitą, modernizuotas, padėjo atimti milijonus gyvybių – milijonų žmonių kančios, ašaros, badas holokaustas ir nekaltųjų priešmirtinis klyksmas – siaubingi dalykai, kuriuos jau baigiame pamiršti.
Tas negali pasikartoti – atsirado žmonių, kurie panoro suvienyti Europą, padaryti taip, kad nenorėtume žudyti, niekinti ir nekinti, kitų, kurie kitaip apsirengę, kitaip kalba, elgiasi – taip atsirado viena iš pamatinių Europos vertybių – tolerancija.
O mūsų tautoje tolerancijos niekada nebuvo – vos tik pirmasis krikščionis įžengė į Lietuvos miškus – iš kart gavo kuoka per galvą – tad tolerancijos mokė valdovai per prievartą – patys kirto ąžuolus ir statė bažnyčias, tačiau ne dėl tolerancijos, o dėl kryžiuočių. Taip elgiasi ir dabartiniai valdovai – nors ne visi, kartais parankiau eiti paskui minią – nieko nepadarysi – valdovams interesai ir politinės realijos visada labiau rūpėjo, nei šventieji miškai ar pastatai.
Dabar sunkūs laikai – ekonominė krizė, darbo mažai, jei yra tai mažai moka. Žmonės mato aplink daug neteisybės – vieniems užkraunami didžiuliai mokesčiai, kiti nieko nemoka – natūralu, kad esame nepatenkinti ir turime teisę netoleruoti, tačiau netoleruoti, galima tik neteisybės, godumo, piktnaudžiavimo ir vogimo. Nepasiduokime kvietimams savanaudžių, kurie naudojasi suirute, ir valdovų silpnumu, kad patys galėtų užimti jų vietą ir daryti viską tą patį tik savaip. Turim išmokti atpažinti, kas yra tikroji vertybė, kas yra tikrasis sąžiningumas, ir kas yra tikrasis gerumas. Žmogus, kuris spjauna į policininką, nuolat ir sistemingai viršija greitį, slepia mokesčius yra apsimetėlis, jis negali būti pavyzdys niekam, tik lengvatikiams.
Ar tu nori būti visų mulkinamas lengvatikis, ar žmogus, kuris supranta?
Šiaip ar taip turime pasirinkimą tik vieną iš dviejų: arba mes su Europa, arba su… Nėra trečio kelio.
Gyvas yra tas kas turi Troškimus. Troškimams reikalinga Viltis. Vilčiai reikalingas Tikėjimas. Tikėjimui reikalingas Dievas. Dievui reikalingas Stebuklas. Stebuklui reikalinga Meilė. Meilei reikalingas Grožis, o Grožis kuria Troškimą – taip sukasi gyvenimo ratas. Kuo daugiau grožio tuo daugiau meilės, kuo daugiau meilės tuo daugiau stebuklo, kuo daugiau stebuklo tuo daugiau Dievo, tuo daugiau Tik…ėjimo ir Vilties. Ir atvirkščiai, kuo mažiau vilties, tuo daugiau baimės. Baimė sukausto protą, meilę keičia neapykanta, tikėjimą keičia išskaičiavimas ir kontrolė, taip gimsta prievarta ir numiršta Laisvė. Kai numiršta Laisvė, tada išnyksta įvairovė, taip vampyrai nebeturi ko niekint, chimeros – nekęst, o bomžai bijot, todėl visi pradeda niekint, nekęst ir bijot paties savęs, o tai veda į susinaikinimą. Todėl neverta stengtis sumažinti Dievo, Tikėjimo, Meilės ar Grožio, nes taip mes sumažinsime savęs.
Štai svarstom vėl įstatymus naujus, kaip žemės užsieniečiams už jokius pinigus neatiduot. Nepaisant to, kad Sąjungoj Europos, nėra savų ir svetimų, mes straipsnių ieškom tobulų, kaip Hansui, Ole, Jacekui, Ivanui neleisti žemės įsigyt.
Prieš daugel metų, kunigaikštis didis – Gediminas – rašė laiškus ir kvietė užsieniečius prie Vilniaus įsikurt. Amatininkų ir pirklių jis laukė rankom išskėstom, žadėjo privilegijų, nuo mokesčių atleist…
O dar vėliau, kai baudžiavą čia panaikino, valstiečiams žemės nedavė jokios, bet leido išsipirkt, už kainą daug didesnę, nei ponams ji kainavo.
Vėliau Smetona Lietuvoj į karą kvietė savanorius, ir už karinius nuopelnus visiems – po sklypą žemės dovanojo; kaip Gediminas kažkada, senais laikais, didikams.
Bet Leninas paskui, sumąstė kurti komunizmą, ir paskelbė, kad žemė turi būt valstiečių – tų kas dirba, ir fabrikai visokie turi būti darbininkų… Nors nepatiko šios idėjos ponams tų laikų, juos greit visus nutildė, ir atėmė jų turtus ir sau pasidalino.
Po to jau Stalinas nuožmus, susitarė su Hitleriu, ir Lietuvą su Lenkija pasidalino. O tuos kur buvo kiek turtingesni, ir savanorius, ir šviesuolius – juos visus – suvarė į vagonus gyvulinius ir išvežė į Sibiro miškus. Ten teko jiems šalčius didžius iškęst, ir malkas kirst, ar dar kitaip vergaut. Dar kolūkius įkūrė, kur pirmininkai, šimtus hektarų valdė ir lažą vertė eit už šimtą rublių.
Valdžia pasikeitė ir vėl, už nuopelnus didžius po sklypą žemės signatarams padalino, o vargšams paprastiems, kur kolūkiuos ilgai plušėjo, paskyrė po hektarus tris, kad karvę, kiaulę sau galėtų užauginti, ir bulvių, morkų su svogūnais galėtų pasisėt. Reforma žemės prasidėjo – grąžino žemę vaikaičiams tremtinių… ir išvadas grąžino… ir leido tuos sklypus mainyt…
Tuo tarpu kolūkių pirmininkai, iš jų už butelį degtinės, vis mainė pajus ir kitus popieriukus, kol tapo jie naujaisiais dvarininkais ir ūkininkais save pasivadino.
Ir vėl iš naujo argumentai jų, kad žemė – tiems kas dirba – turi atitekt, nes maža vis, nes ūkiai stambūs turi būt. O iš tikrųjų, mąsto jie: mums gaila pinigų, kad žemę pirkt, ir anūkams tų, kur sugrįžo iš Sibiro miškų – nėr reikalo brangiau mokėti mokėt, ir taip už dyką gavo… Tiksliau mokėti sutinka, bet nedaug, simboliškai, jie sako – pailginkim draudimą užsieniečiams žemę pirkt, kad žemė dar nebrangtų, gal spėsim prisidurti dar prie savo keleto šimtų hektarų dar dešimtį, gal kitą…
Taip laukia jau visi ilgai – vieni vis nesulaukia kainos padorios, kiti vis laukia kol pirmiesiems nusibos, pasens ir atiduos sklypus už butelius kelis…
Valstybė mūsų neturtinga, skolų didžiausią kuprą velka, nors valdo žemės plotus ji didžius, kuriuos draugai kostiumais pasipuošę, ir pirštais taukinais vairus suspaudę džipų, jau gviešias pusdykiai paimt, ir to dar negana – palaukim sako dar, neįsileiskim svetimų…
O liaudžiai paprastai, kurių senų seneliai – baudžiauninkais dar buvo, ir ponams lažą vilko, giesmes graudžias per radiją ir televiziją vis suokia: neatiduokim žemės už pinigus jokius mes svetimiems… Tik pamiršta, kad už juos nerasi svetimesnio žmogui paprastam. Nei Hansas, anei Jacekas nebus jau svetimesnis.
1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
