All posts by Ai Ponas

Aiponas yra Liežuvio kovos instruktorius. Jis yra iš užsienio, neįsivaizduojamai tolimos šalies, jo misija - jungtines bomžų, chimerų ir vampyrų pajėgas išmokyti Lietžuvio kovos meno paslapčių

minus 10 kg per pora mėnesių

Prieš keletą mėnesių pastebėjau, kad krinta svoris – nuo vasaros rudens iki Kalėdų netekau apie 10kg – nei sportavau, nei badavau. Ir štai koks receptas:

Pusryčiai

darbo dienomis – vandens stiklinė, šeštadieniais – sumuštiniai, sekmadieniais – kiaušiniai

Pietūs

Darbo dienomis – mėsa su daržovėmis (jei labai alkanas – galima kartais vietoj daržovių makaronų, bulvių ar ryžių) – Šeštadieniais ir sekmadieniais – nieko

Vakarienė

Darbo dienomis – kas tik patinka, išskyrus patiekalus turinčius cukraus, Šeštadieniais – žuvis, sekmadieniais – prašmatnus mėsos patiekalas su mėgstamu garnyru ir salotomis,

Per šventes – galima ką nors saldaus suvalgyti, po valgio.

Dietos efektyvumas pratestuotas – po švenčių – kurį laiką mėgavausi saldumynais ir kepiniais – svoris ėmė nenumaldomai augti.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate

Daniel Burrus: Kaip išlikti reikalingu darbo rinkoje

Dėkoju brangiems skaitytojams už komentarus tema Daniel Burrus: Technologijos, kurios transformuos darbo rinką – šis pasisakymas pagal aktualumą ir komentarų skaičių, jau beveik pralenkė ankstesnį pranešimą, apie planus apriboti žemės įsigijimą užsieniečiams (ir lietuviams…) – pasirodo, labai svarbi tema dantų gydymo verslas. Iš ties, medicina – prieinamumas ir paslaugų kokybė rimta aktualija mūsų šalyje, tačiau šiame dienoraštyje norėjau pažvelgti kitu kampu, kodėl svarbu suprasti naujas technologijas. Traders.lt portale, įvairiose temose, nuolat žmėžuoja pasisakymai apie didėjantį darbo našumą, bet nepakankamai didėjančius atlyginimus, taip pat būkštavimai, paremti įvairiais tyrimais, kad technologinis progresas daugiau darbo vietų sunaikina, nei sukuria, tad norėjosi pažiūrėti, kokie galima šios situacijos sprendimai. Viena iš hipotezių: žmonės nespėja taip greitai įgyti naujų įgūdžių, kaip naujos technologijų naikina turimų įgūdžių svarbą. Todėl reikia išmokti greitai mokytis, ir pradėti mokytis pirmiau už kitus, o norint tai padaryti, svarbu nustatyti, ko reikia mokytis. Pavyzdžiui, James Bessen , Harward Business Review straipsnyje: http://blogs.hbr.org/2014/09/workers-dont-have-the-skills-they-need-and-they-know-it/ teigia, kad 33% darbuotojų jaučia techninių žinių trūkumą, o 24 procentams trūksta vadybos žinių. Taip pat straipsnyje minima, kad žinios ir įgūdžiai, kurie įgijami mokymo įstaigose, skiriasi nuo to, ko realiai reikia darbe. Analogiškame straipsnyje Josh Bersin, publikuotame portale Linkedin: https://www.linkedin.com/today/post/article/20140913163925-131079-are-you-ready-to-become-obsolete-what-i-ve-learned-about-continuous-reinvention Pažymima, kad didelė dalis darbuotojų yra susirūpinę, kad jų turimos žinios ir gebėjimai, gali greitai tapti nebereikalingi ir tik 50% tiki, kad tai ką jie moka, bus reikalinga artimiausių trijų metų perspektyvoje, todėl labai svarbu mokytis, tobulėti ir įgyti tuos įgūdžius, kurie bus reikalingi ateityje. Daniel Burrus mėgina identifikuoti tas žinias ir įgūdžius, kurie bus reikalingi, naudodamas sąvokas – Hard Trend ir Soft Trend. Hard Trend – neabejotina tentencija, kuri tikrai realizuosis, o Soft Trend – nėra aiškumo, ar tikrai pasiteisins, ir pakeis, taip kaip veikia organizacijos ir verslas. Taigi Daniel Burrus indentifikavo 12 Hard Trends – 12 tendencijų, kurias reikia suprasti, ir išmokti jomis naudotis, norint neprarasti savo darbo vietos ar verslo. Savo teiginiams iliustruoti autorius pateikia Šildymo ir Ventiliacijos techniko, bei Finansų vadovo profesijas. Pavyzdžiui ventiliacijos ir vėdinimo sistemos priežiūros technikas ateityje naudos planšetę arba išmanųjį telefoną, vietoj popierinio aptarnavimo užsakymo. Naudodamas 3D internetą technikas galės pademonstruoti klientui vėdinimo sistemą, bet kuriuo aspektu. Prisijungęs prie aptarnavimo sistemos ataskaitų debesyje, galės iškart pateikti visas smulkmenas, kainas ir sąskaitas, ir esant reikalui galės iškarto atsispausdinti sugedusią detalę. O ją pakeitęs, prijungs daviklius, kurie leis prižiūrėti sistemą realiu laiku, taupiau ir efektyviau. Taigi kuo geriau vėdinimo ir šildymo sistemų technikas išmanys šias technologijas, tuo jis bus reikalingesnis savo darbdaviui. Kitas pavyzdys galėtų būti įmonės vyriausias finansininkas – vis daugiau įmonės sistemų bus prieinamos naudojant planšetę ar išmanųjį telefoną. Tiesą sakant, CFO (Chief Financial Officer) galės prisijungti prie įmonės servisų debesyje ir gaus prieigą prie realaus laiko analitinių duomenų bei Big Data analitiką iš visų veiklų. CFO naudos 3D internetą visiems įmonės veiklos aspektams vizualizuoti ir siūlomiems pakeitimams analizuoti bei modeliuoti. CFO taip pat turės suprasti kaip veikia ir kiek kainuoja pažangiosios Robotikos ir Automatikos technologijos ir kokį konkurencinį pranašumą jos gali suteikti. Taigi šios tendencijos (Hard Trends), tampa pagrindiniais kriterijais padedančiais įvertinti universitetų siūlomas programas ir kvalifikacijas – ar šios mokymo įstaigos ruošia specialistus ateities tikrovei, ar tikrovei kuri greit nustos egzistavusi. Taigi ar tu pasiruošęs tapti ateities dalim? Parengta pagal Daniel Burrus straipsnį: https://www.linkedin.com/today/post/article/20140808140156-48342529-become-indispensible-12-certainties-that-will-impact-your-career-now-and-in-the-future?trk=object-title

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate

Daniel Burrus: Technologijos, transformuosiančios darbo rinką

Mes esame įpratę manyti, kad naujų technologijų atsiradimas didina darbo našumą ir kartu kuria naujas darbo vietas. Tačiau pastaruoju metu daugėja manančių kad situacija pasikeitė – dabar matome tendencija, kad darbo našumas didėja sparčiau nei sukuriama naujų darbo vietų.

Plačiau apie tai Techrepublic publikacijoje:

http://www.techrepublic.com/article/ai-is-destroying-more-jobs-than-it-creates-what-it-means-and-how-we-can-stop-it/

Viena iš pagrindinių priežasčių – technologijos tobulėja ir vystosi sparčiau, nei darbuotojai sugeba jas perprasti ir įvaldyti:

http://blogs.hbr.org/2014/09/workers-dont-have-the-skills-they-need-and-they-know-it/

Taigi ką daryti, kad jūsų darbo vietos nesunaikintų nauja technologija? Kitaip tariant kaip elgtis, kad išliktume svarbūs ir reišmingi darbo rinkoje?

Vieną iš būdų siūlo Daniel Burrus, jo idėjos esmė – reikia atpažinti tas technologijas, kurias neišvengiamai paveiks industriją ir jas perprasti. Šias technologijas Daniel Burrus įvardija kaip Hard Trends. Taigi kokios technologijos, anot Daniel Burrus, turės didžiausią įtaką darbo vietoms – jos nulems kaip mes pardavinėjame prekes ir paslaugas, kaip jas reklamuojame, kaip bendraujame ir bendradarbiaujame, mokomės ir mokome – jos nulems kokios profesijos išnyks ir kokios atsiras:

1. Mobilūs išmanieji įrenginiai, programinė įranga ir paslaugos toliau vystysis ir kurs naujas karjeros galimybes, nes išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai vis labiau išstums tradicinius nešiojamuosius kompiuterius ir šis naujas mobilumo lygis leis bet kokio dydžio verslui transformuoti savo pardavimus, bendravimą su klientais, bej inovacijų diegimą.

2. Nuotolinė vaizdo komunikacija – bus pagrindinis įrankis verslo ryšiams megzti, nes darbuotojai vis plačiau naudos išmaniuosius įrenginius, kurie bus integruoti su videokonferencijų įranga, skirta bendrauti su klientais, tiekėjais, verslo partneriais ir darbuotojais.

3. Verslo socialiniai tinklai taip sparčiai vystysis, kad verslo organizacijos pereis nuo “informavimo principo” prie bendravimo ir įsipareigojimo. Kartu su socialinių aplikacijų sklaida atsiras ir naujos profesijos, kurių tikslas pagerinti santykius, bendadarbiavimą ir ryšių kūrimą (atsiras netgi organizacijos, kuriuos tuo užsiima pavyzdžiui Liežuvio kariai). Socialinė paieška kurs vis daugiau karjeros galimybių, nes rinkodarininkai, tinkos tyrėjai ir netgi biržos makleriai naudosis servisasi, skirtais apdoroti duomenis iš Facebook ir kitų socialinių tinklų ir tokius būdu rinks realaus laiko informaciją apie vartotojus.

4. Elektrininis saugumas ir duomenų apsauga – vis didės žmonių išmanančių šią sritį paklausa, nes mes tapsime vis labiau priklausomi nuo kompiuterinių sistemų ir mašinų, kurios naudos išmaniuosius daviklius ir įrenginius. Dėl to reikės vis daugiau kibernetinių kriminalistų.

5. 3D spausdinimas taip pat sukurs vis daugiau naujų darbo vietų, nes ši technologija leidžia bet kokio dydžio įmonėms gaminti greitai, vietoje ir nedideliais kaštais.

6. Mokymosis Žaidžiant (gamification) tai pat sukurs naujų galimybių, nes korporacijos ir mokymo įstaigos stengsis pagreitinti mokymosi procesą naudojant simuliacijas, įgūdžiais pagrįstas mokymo sistemas, kurios pačios galės nustatyti mokymo poreikį, bus interaktyvios ir panašios į žaidimus, kurie suteikia galimybę varžytis. Visų šių sistemų pagrindis principas bus suteikti vartotojui, kuo realesnius potyrius,  panaudojaunt fotorealistišką vartotojo sąsają.

7. Debesų kompiuterija ir virtualizacija iš esmės pakeis kaip įmonės perka ir prižiūri kompiuterius, serverius ir programinę įrangą

8. Dideli duomenys ir realaus laiko analitika – technologija leižianti registruoti ir analizuoti eksponentiškai augantį duomenų srautą, padidinti šių duomenų prieinamumą ir suprantamumą. Naujas duomenų integravimo ir analizės lygis, taip pat pareikalaus naujų įgūdžių ir žinių

9. Išmanūs elektroniniai asistentai, naudojantys įprastinę kalbą, taps mobiliais patarėjais išmaniajame telefone ar planšetėje. Ši technologija vystysis ir greitai visi klientus aptarnaujantys darbuotojai, nuo pardavėjo iki priežiūros techniko turės asmeninius padėjėjus, tokius kaip SIRI. Ši sritis, taip pat sukurs naujų karjeros galimybių.

10. 3D internetas transformuos tai, kaip mes dabar naudojame internetą, kuris dabar yra panašus į ant popieriaus atspausdintą tekstą su keletu paveiksliukų ir hyperlinkų.

3D internetas pdarys naršymą internete panašų į video žaidimą, kuris leis virtualiai apžiūrėti parduodamą automobilį.

11. Tinklu sujungti išmanieji įrenginiai – įvairūs sensoriai, mikroschemos sujungti į tinklą laidiniu ar bevieliu ryšiu sukurs Daiktų internetą, kuris leis realiu laiku kestis duomenimis, atlikti diagnostiką ir nuotolinį remontą. Nauji darbai atsiras kartu su išmaniaisias tiltais, keliais, pastatais ir namais. Yra prognazuojama, kad iki 2020 metų bus daugiau nei miliardas mašinų bendraujančių viena su kita ir žmonėms visa tai reikės instaliuoti ir prižiūrėti.

12. Pažangioji robotika ir automatizacija padarys milžinišką proveržį, dėka Daiktų Interneto, Dirbtinio Intelekto ir balso aptažinimo programų, panašių į Siri. Šis proveržis leis eliminuoti dar daugiau nuobodžių ir pasikartojančių darbų. O tai savo ruoštu sukurs naujas karjeros galymybes dizaino, programavimo, instaliavimo paslaugų ir aptarnavimo srityse.

Kaip tu manai, ar tavo darbo vietos perspektyvą pakeis šios technologijos? Kurios labiausiai? Ar reikia jas perprasti, nes tai briedis girioje, o gal užteks žvirblio rankoje?

 

 

 

 

 

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate

ES matuoja gyvenimo kokybę

Visai neseniai teko skaitinėti į Eurostato gyvenimo kokybės tyrimą: Meassuring quality of life in the EU Pagal šį tyrimą, Lietuvos respondendai įvertino savo bendrą pasitenkinimą gyvenimu 6.7 balais (skalėje nuo 1 iki 10) ir tarp tirtų šalių dalinosi 20 vietą kartu su Rumunija, ir pralenkė tokias šalis, kaip Čekija, Slovakija, Estija, Graikija, Latvija, Vengrija ir Bulgarija, tuo tarpu labiausiai patenkintos gyvenimu šalys buvo – Danija, Suomija, Švedija, Liuksemburgas ir Nyderlandai. Taigi pagalvojau, o kaip Pasitenkinimo gyvenimu vertinimas koreliuoja su kitais rodikliais, minimais Eurostat ataskaitoje?

Eurostat matuoja gyvenimo kokybe

Štai kokios išvados: Pasitenkinimo Gyvenimu rodiklis labiausiais koreliuoja su Pajamų Mediana, Finansinėmis galimybėmis padengti netikėtas išlaidas bei Tikėtina Gyvenimo trukme. Analogiškai šis rodiklis mažiausiais koreliuoja su Išsilavinimu, Lyčių pajamų skirtumu bei Aukščiausių Pajamų Kvintilės Santykis su Mažiausių Pajamų Kvintile, kitaip tariant žmonės nesijaučiau nelaimingi, dėl to, kad kiti už juos turtingesnis, labiau išsilavinę, ar dėl to, kad moterys mažiau uždirba. Kokios seka išvados iš šios statistikos? Ko reikia siekti, kad žmonės jaustųsi laimingesni? Akivaizdu, kad nereikia stengtis, jog visi būtų labai išsilavinę, taip pat nereikia kad moterys dirbtų ir uždirbtų tiek pat kiek vyrai, bei visiškai nesvarbu, kiek kartų turtingas yra turtingesnis už vargšą, nes pastarieji laimingesni dėl to netaps! Tad norint kad žmonės būtų laimingesni ir labiau patenkinti gyvenimu, turi didėti mažiausiai uždirbančiųjų perkamoji galia. Vadinasi, reikia didinti konkurencingumą prekių ir paslaugų rinkoje, bei konkurencingumą darbo rinkoje taip, kad mažiausiais uždirbantys turėtų galimybę ką nors susitaupyti. Jeigu pavyktų tai padaryti, tai augtų ir tikėtina gyvenimo trukmė, nes tyrimai rodo, kuo žmogus turtingesnis nuo ilgiau gyvena. Atrodo paprasti uždaviniai, bet kodėl nieko nesigauna?

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate

David Brownstein – holistinis požiūris į vėžio prevenciją

Nesusirk_001Prieš kurį laiką interneto tyruose aptikau JAV holistinės medicinos propaguotojo D.Brownstein video apie vėžį ir jo gydymą. Man jis pasirodė pakankamai įtikinamas, tad nusprendžiau dalį teksto išversti į lietuvių kalbą.

Anglų kalba pasižiūrėti ir pasiskaityti apie D.Brownstein siūlomą vėžio prevencijos metodiką galima čia:

https://w3.newsmax.com/newsletters/brownstein/video_cancer.cfm

Ne esu gydytojas, tad negaliu spręsti, kiek tokie metodai efektyvūs, tačiau manau, kad šios žinios žalos nepadarys.

D.Brownstein teigia, kad visų be išimties žmonių organizme nuolat atsiranda vėžinės ląstelės, tačiau sveiko žmogaus, imuninė sistema su jomis susidoroja, ar iki to kol šios ląstelės sukelia ligą.

D.Brownstein tvirtina, kad nepaisant visų farmacijos pasiekimų ir naujų vėžio gydymo metodų atsiradimo, žmonija pralaimi kovą su vėžiu. Jis pateikia statistinius duomenis, kad bendras mirtingumo nuo vėžio lygis nepasikeitė, per paskutinius 80 metų.

Pagrindinis šio gydytojo teiginys – kad kova su vėžiu turi būti paremta optimaliu imuninės sistemos funkcionavimu, taip pat jis kaltina vaistų industriją, kad užuot ieškojus vėžio prevencijos priemonių, didžiulės lėšos metamos vaistų kūrimai, kurie mažai efektyvūs.

Taigi šio gydytojo teigimu yra tokie pagrindiniai vėžio rizikos faktoriai:

  1. Nepakankama,      nesubalansuota mityba ir sutrikusi hormonų pusiausvyra
  2. Nutukimas ar viršsvoris
  3. Rūkymas
  4. Per didelis cukraus ar      krakmolo turinčių produktų vartojimas
  5. Toksinai vandenyje, ore,      maiste ar vaistuose

Jis siūlo šiuos pagrindinius vėžio prevencijos būdus:

Mesti rūkyti – Rūkymas yra pagrindinė plaučių vėžio priežastis, taip pat sukelia kitas sveikatos problemas: širdies ligas ir infarktus, bei insultus, kitas plaučių ligas, bei gerklės ir skrandžio vėžį. B.Brownsteinas taip pat pabrėžia, kad išgyvenimo statistika susirgus plaučių vėžiu yra labai žema.

Vartoti pakankamai jodo – šio gydytojo teigimu, jodas ypač svarbus reguliuojant kūno metabolizmą – netgi vartojant jodo prisotintą druską, jodo gali būti nepakankamai. Autorius taip pat tvirtina, kad JAV problemos prasidėjo, kai maisto pramonė pradėjo naudoti miltus su bromu, vietoj jodo. Anot gydytojo bromas trukdo organizmui įsisavinti jodą. Taip pat jodo trūkumą laiko pagrindine skydliaukės ir prostatos vėžio priežastimi, bei teigia kad jodo trūkumas didina krūties vėžio riziką.

Todėl jis siūlo išsitirti ar jūsų organizmui pakanka jodo ir esant reikalui vartotojo jodo turinčius maisto papildus.

Nevalgyti sintetinių cheminių medžiagų ir genetiškai modifikuotų organizmų. D.Brownstein teigia, kad nepaisant to, kad žmonės nelabai nori tokius chemikalus vartoti maistui, dažnai jie tai daro patys nė nežinodami, nes fermose gyvuliai yra šeriami sintetiniais hormonais, antibiotikais ir genetiškai modifikuotasi pašarais, todėl rekomenduoja maistui vartoti tik ekologiškai augintus gyvūnus (angl. terminas organic food). Jis taip pat tvirtina, kad klaidingas požiūris laikyti raudoną mėsą kenksminga, nes kenkia ne pati mėsa o joje esantys chemikalai.

Taip pat blogai, kad mes vartojame vaisius, kurie yra purškiami pesticidais ir cheminėmis trąšomis. Ypač kenksmingi yra dirbtiniai saldikliai.

Vengti cukraus, druskų, miltų ir aliejų.  D.Brownstein’o teigimu cukrus yra pagrindinis vėžio kuras, kuris taip pat blokuoja imuninę sistemą, tad mėgstantiems pasisaldinti gyvenimą, šis gydytojas rekomenduoja fruktozę. Anot D.Bronsteino balta duona, makaronai, balti ryžiai, bulvės, pyragėliai ir kiti saldumynai organizme virsta cukrumi, kuris maitina vėžį. Taip pat nemažai kritikos sulaukia ir aliejai: margarinas, kukurūzų, rapsų ir sojos aliejus, nes šių vartojimas slopina imuninę sistemą ir vietoj jų patariama vartoti ekologinį sviestą, kokoso ar alyvuogių aliejų.

Taip pat patariama vengti balintos druskos ir vietoj jos naudoti jūros druską. Kliūva ir maisto produktams pagamintiems iš sojos – D.Brownsteino teigimo, vienintelė nepavojinga sojos forma yra fermentuota soja, visi kiti sojos produktai įskaitant sojos pieną yra kenksmingi.

Vengti ir šalinti iš organizmo toksinius metalus. Kenksmingiausi iš jų yra gyvsidabris, švinas, kadmis, arsenas ir nikelis – visi šie metalai, anot autoriaus blokuoja imuninę sistemą, o susilpnėjusi imuninė sistema lemia dažną peršalimą, alergijas, infekcijas, taip pat gali iššaukti autoimunines ligas, bei didinti vėžio riziką. Taigi autoriaus rekomenduoja išsitirti sunkiuosius metalus organizme ir juos šalinti.

Vengti radiacijos. Šiuolaikinėje medicinoje daroma nemažai tyrimų, kurie apšvitina organizmą – rentgenas, pozitronų emisijos tyrimai ir kompiuterinės tomografijos. Autorius siūlo prisiminti, kad tokių tyrimų neigiamas efektas kaupiasi.

Pasitikrinti ar organizmui netrūksta vitaminų ir mineralų. Tradicinė medicina skiria nepakankamai dėmesio prevencijai. Anot D.Brownstein’o dažniausiai stebimas jodo, vitamino b12, magnio, vitamų C ir vitamino B1 trūkumas. Taip pat dažnai trūksta vitamino D, sieros, cinko, chromo ir kalio. Įprastinė amerikiečių dieta lemia, kad daug žmonių skundžiasi refliukso liga, kuri gydoma vaistais – protonų inhibitoriais, tačiau šie vaistai, organizmui trukdo įsisavinti vitaminą B12, kuris yra labai svarbus virškinimui, energijos gamybai, protinėms funkcijoms ir imuninei sistemai.

Išversta pagal:

From <https://w3.newsmax.com/LP/Health/DRB/Brownstein-Cancer-Video-LP?dkt_nbr=PROD>

Nuoroda į David Brownstain interneto puslapį

Nežinau, ar pas mus yra pripažįstama holistinė medicina, tačiau manau, tiesos B.Bronwsteino teiginiuose yra.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate

Dėmesio! Liežuvio kariai!

  1. Liežuvio karys nesivadovauja emocijomis. Jis siekia emocijas pažinti, suprasti ir valdyti.
  2. Liežuvio karys pirmas stoja į mūšį. Konvenciniai kariai, kartais nė nežino, kad prasidėjo karas,  nors jame jau dalyvauja Liežuvio karių brigados. Konvenciniai kariai niekina liežuvio kovotojus, tačiau dažnai, sėkmingi liežuvio karių veiksmai saugo      konvecinio kario gyvybę.
  3. Liežuvio kario kova visada asimetriška – prieš baimę jis pasitelkia godumą, prieš prievartą meilę. Meilė vienas galingiausių ginklų liežuvio kario arsenale, tačiau ji lėtai veikia
  4. Pagrindinis liežuvio kario ginklas nėra liežuvis, bet pirmiausia akys, ausys, protas ir širdis. Dievas davė žmogui dvi ausis ir vieną burną tam, kad naudotume šios įrankius proporcingai. Liežuvio karys tai supranta.
  5. Liežuvio karys nesupranta kaip veikia informacinės technologijos, tačiau geba jas naudoti efektyviau ir tikslingiau, nei tie kurie tas technologijas kūrė.
  6. Liežuvio karys nesiekia sunaikinti priešo technikos, ar tos technikos operatorių, bet siekia sutrikdyti palaikymą, užvaldydamas žmonių protus, nors pagrindinis jo tikslas yra užvaldyti sielą.
  7. Liežuvio karys nuolat stebi priešą siekdamas surasti jo silpnybes, bet retai atakuoja tiesiogiai, nes liežuvio karys puola ten, kur priešas nesitiki.
  8. Liežuvio kario veiksmai gražūs ir greiti – puolimas dažnai užmaskuotas kaip gynyba, tam kad sutrikdytų priešą.
  9.  Liežuvio kariai niekina tuos, kurie už savo kovos veiksmus ima pinigus, nes tikras liežuvio karys visada kovoja dėl tikėjimo.
  10. Liežuvio kariui niekada      nesibaigia amunicija, nepaisant to žodžius jis taupo.
  11. Liežuvio karys nuolat studijuoja kovos metodus, tam kad suprastų taisyklės, po to jas sulaužytų ir sukurtų naujas

photo credit: <a href=”http://www.flickr.com/photos/nycarthur/206413799/”>NYCArthur</a> via <a href=”http://photopin.com”>photopin</a> <a href=”http://creativecommons.org/licenses/by-nc-sa/2.0/”>cc</a>

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate