3 milijonai prieš 300

Kažkada labai seniai, senovės Spartos karalius Leonidas surinko tris šimtus geriausių vyrų ir patraukė į Termopilų perėją pasitikti milijoninės persų armijos. Spartos berniukai, nuo mažumės buvo auklėjami kariais – sunkiausi išbandymai, nuolatinės treniruotės užgrūdindavo jų sielas ir kūnus, tad visi Leonido atrinkti vyrai buvo profesionalai. Jie stojo prieš milijoninę persų armiją, daugiausia sudarytą iš vergų ir samdinių. Mūšis buvo nuožmus, visi spartiečiai krito, tačiau persai, supratę, kad tolimesnis veržimasis pareikalaus dar daugiau aukų – sustojo. Taigi trys šimtai spartiečių nepabūgo tūkstančius kartų didesnės persų kariuomenės.

Dabar viskas atvirkščiai – trys milijonai su baime laukia trijų šimtų.

 kada mūsų bus milijonas?
kada mūsų bus milijonas?

 

Lietuviai pirmą kartą buvo paminėti Europos rašytiniuose šaltiniuose, kai mūsų pro-protėvis Brunonas, ąžuoline kuoka trenkė krikščioniui per galvą, už tai, kad anas buvo krikščionis. Dabar lietuviai, patys tapę uoliais katalikais, apie krikščioniškas vertybes išmanome geriau už patį Romos popiežių, o apie musulmonus galvojame lyg viduramžių riteriai susiruošę į kryžiaus žygį.

Mes daugelį amžių aplinkiniams nepavargdami aiškinom, kad mūsų kalba senoviška, išliko nepakitusi nuo pirmųjų indo-europiečių atėjimo, ir jokie atėjūnai nei klasta, nei jėga šios kalbos nesunaikino.

Mes aršiai giname savo identitetą ir kalbą, kad beveik dešimtmetį kariaujame Vilniaus lenkais dėl kelių raidžių, o autobusuose vykstančiuose į oro uostą uždraudžiame parašyti angliškai “Airport”

Tad nejaugi trys šimtai persų mums gali atrodyti tokie grėsmingi?

 

Kiekvienais metais lietuviai tyčia nužudo apie šimtą žmonių, dar apie du šimtus netyčia autoavarijose, apie šimtą  sunkiai sužaloja (nes vyksta karas keliuose, pasienyje ir visur kitur…).

Pas mus per metus  apie šimtą moterų išprievartauja, dvidešimti tūkstančių kartų ką nors apvagia, tūkstantį kartų plėšia ir keturis tūkstančius kartų sukčiauja. Tačiau mes nusikaltėliais vadiname čigonus?

Romų nenorime matyti kaimynystėje, bet Taborą reikalaujame nugriauti. Vejame čigoniukus iš mokyklų, bet nepamirštame pasmerkti dėl išsilavinimo stokos. Nepriimame į darbą, tačiau stebimės, jei kurie čigonai užsiima narkotikų prekyba, o dėl to kalti yra visi pagal odos spalva, plaukų tiesumą ar akių siaurumą. Mes tarsi pamiršę, kas skurdo ir nusikalstamumo šaknys yra socialinė atskirtis, išsilavinimo ir darbo galimybių neturėjimas?

Mes dažniau laimime tarptautinius konkursus “Daugiausia gryno alkoholio suvartoja”, nei europos krepšinio čempionatą, todėl mums įtartinai atrodo bet kas kas išvis nevartoja alkoholio.

Mūsų politikai įsitikinę, kad mokėti pašalpas alkoholikams yra prasmingiau, nei padėti įsikurti keletui jaunų ir sveikų atvykėlių iš Sirijos, bei graudina visuomenę, kad pirmiausiai turime duoti daugiau pinigų pensininkams, o tik po to rūpintis kas tuos pinigus uždirbs.

Mūsų pažįstami musulmonai yra geri žmonės, o tie kiti, kurių mes nepažįstame, iš artimųjų rytų yra blogi muslimai, fanatikai ir čiurbanai.

Be abejo “muslimai”, “čiurbanai” – žodis neturi jokios paniekinančios ir neapykantą ir rasizmą atspindinčios reikšmės.

Beveik visi Lietuvos internetiniai portalai surengė apklausas “kas pasiryžę priimti pabėgėlius į savo namus?” Aišku, kad 80procentų apklaustųjų sako “NE”, o kiek iš tų apklaustųjų priimtų į savo namus lietuvį bomžą iš gatvės?

 

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Grexit – kodėl tai naudinga

Praėjusį sekmadienį graikai balsavo prieš tarptautinių kreditorių sąlygas ir pradelsė mokėjimo terminą Tarptautiniam valiutos fondui. Paprastai tokiais atvejais šalis skelbiama nemokia, tačiau šį kartą taip padaryta nebuvo. Graikams netgi buvo pasiūlytas naujas terminas, parengti ekonomikos reformų planą naujam pagalbos paketui gauti.

Lietuvos ministras pirmininkas, galimą Graikijos pasitraukimą iš Eurozonos apibūdina, kaip katastrofą, tuo tarpu Graikijos ministras pirmininkas atvyksta į Europos parlamentą su reformų sąrašu – tuščiu viešbučiuose dalinamu bloknotu, anot A. Guogos. Tačiau prancūzai ir Ispanijos socialistai pareiškia, kad Graikijos reformos yra daug žadančios ir tinkamos suteikti naują eilinę pagalbos pinigų bangą.

Visa tai atrodo keista. Visiškai nesuprantama, kodėl Grexit laikoma eurozonai žalingu reiškiniu – juk Eurozona nėra kalėjimas, kur silpnos šalies pasitraukimas prilygtų kalinių pabėgimui. Jei silpnosios pietų periferijos ekonomikos pasitrauktų, likusioms šalims nebereikėtų tiek daug eurų joms gelbėti ir pinigus būtų galima skirti kitoms reikmėms, pavyzdžiui likusių šalių ekonomikoms auginti.

Taip pat atrodo nesuprantama, kaip graikai šešerius metus nesugebėję iš esmės reformuoti savo ekonomikų, dabar galėtų pateikti stebuklingą reformų planą.

Taigi kyla klausimas ar Grexit yra toks jau neįmanomas ir sudėtingas reiškinys, kad Europos sąjungos vadovai, nežinodami, kad daryti ir toliau siųstų pinigus Graikams, kad šie galėtų juos sumokėti Prancūzijos, Portugalijos ir Vokietijos bankams?

Grexit – kodėl tai naudinga?

Anot “Leaving the Euro: The practical Guide” – 150 puslapių mokslinio dokumento, kurio parengimui vadovavo Roger Bottle:

“Europos periferinių šalių skolos yra pernelyg didelės, kad būtų tvarios, jų ekonomika yra nekonkurencinga, dėl pernelyg aukštų kainų ir atlyginimų, atitinkamai per maža bendroji paklausa, kuri lemia aukštą nedarbo lygį. Tolesnis biudžeto deficito mažinimas, toliau mažina bendrąją paklausą.”

Daugumos žymių ekonomistų pasisakymų vienbalsiai tvirtinama, kad reikalavimas mažinti biudžeto deficitą yra pagrindinė kliūtis, tačiau nėra vieningos nuomonės, kad Graikijos skola būtų nepakeliama. Antai The Daily Telegraph straipsnyje

Three myths about Greece’s enormous debt mountain

teigiama, kad kitų periferinių šalių skolos aptarnavimo kaštai yra dar didesni

Greece Interest payments are les than other states
Graikijos skolos aptarnavimo kaštai mažesni, nei kitų šalių

Visgi akivaizdu, kad šešis metus taikytos priemonės neveikia ir reikalingi nauji veiksmai šalies konkurencingumui atstatyti.

Remiantis klasikine ekonomikos teorija, kad bendroji (eksportas ir vidaus) paklausa priklauso nuo kainos, rodos, vienintelis būdas padidinti bendrąją paklausą, ir atitinkamai sumažinti bedarbystę, bei paskatinti ekonomikos augimą yra defliacija (vidinė – mažinamos kainos ir atlyginimai nominalia išraiška, arba išorinė – valiutos devalvacija)

Greece is in zone D
Graikija yra zonoje D

 

 

 

 

 

 

 

Grexit – Teisiniai aspektai

Teisiniu požiūriu, šalis negali palikti Eurozonos ir likti Europos Sąjungoje, jei kitos šalys tam nepritaria (Europos sąjungos sutartyse numatyta prievolė įsivesti eurą, neatšaukiamas keitimo kursas, ir konversijos proceso negrįžtamumas)

Tarptautinės teisės požiūriu, šalis gali atsisakyti tarptautinėse sutartyse numatytų įsipareigojimų, jei pasikeičia esminės aplinkybės, kurioms esant sutartys buvo sudarytos – graikai gali pasinaudoti argumentu, kad likimo eurozonoje kaštai yra nepakeliami Graikijos ekonomikai.

Lisabonos sutartis leidžia šaliai pasitraukti iš Europos sąjungos, jei tam pritariu kvalifikuota kitų ES šalių dauguma

Atitinkamai išlieka opcija ES sutartyse sutarti pakeitimą, leidžiantį šaliai pasilikti ES, bet nebūti Eurozonos nare (panaši išimtis yra UK ir Danijai)

Nėra teisinio būdų šalį išmesti iš Europos sąjungos kitų šalių iniciatyva, tačiau teisiškai įmanoma laikinai sustabdyti narystę.

Apskritai R.Bootle darbe yra nerekomenduojama graikams išstoti iš ES, nes išstojimas iš Eurozonos ir taip būtų didelis sukrėtimas ir nėra poreikio jį dar labiau sustiprinti

Kaip atrodytų šalies pasitraukimas iš Eurozonos

Pasitraukimą iš eurozonos reikia koordinuoti su kitomis šalimis, aptariant skolos nurašymo ir restruktūrizavimo galimybes.

Eurozoną palikti reikia kuo greičiau, atsisakant vis naujų ir naujų gelbėjimo planų – kuo ilgiau tai tęsima, tuo labiau kitos šalys pavargsta nuolat pumpuoti pinigus ir labiau nori, kad šalis pasitrauktų.

Naują valiutą geriausiais įvesti santykiu 1 prie 1.

Naujos valiutos spausdinimas ir monetų gamyba gali užtrukti iki 6 mėnesių – šios veiklos negalima organizuoti slapta, todėl, iškarto po šalies pasitraukimo iš Eurozonos reikia leisti smulkius atsiskaitymus eurais, visos kitos operacijos turi būti atliekamos negrynaisiais.

Naujos valiutos devalvacija

Devalvacija reikalinga norint atstatyti šalies konkurencingumą, tačiau ji neturėtų būti per didelė, nes ekonomikai pasiekus savo pajėgumo ribą, prekyba toliau nebeauga – šalis tiesiog nepajėgi pagaminti ir parduoti daugiau.

Anot “Exiting Euro: The practial Guide” Graikija ir Portugalija turėtų devalvuoti savo valiutą apie 40%, Ispanija ir Italija apie 30%, Airija 15%

Devalvuojant valiutą labai svarbu suvaldyti infliaciją.  Automatinis atlyginimų indeksavimas pagal infliaciją turi būti uždraustas.

Firms with automatic wages indexations
Įmonių skaičius su automatiniu atlyginimo indeksavimo mechanizmu

 

 

 

 

 

 

 

Rekomenduojama išleisti su infliacija susietas valstybės obligacijas, kurių palūkanos didėja augant infliacijai, taip vyriausybė gauna motyvaciją stabdyti infliaciją.

Reikia panaikinti rinkos reguliavimą, ribojantį konkurenciją

Market regulation indices
Rinkos reguliavimo indeksas Graikijoje labai aukštas

 

 

 

 

 

 

 

Devalvacijos poveikio švelninimas

Anot Leaving Euro: The practical guide” naujos valiutos devalvacijos poveikis turėtų būti švelninamas, naudojant šias priemones:

  • visos namų ūkio skolos šalies bankams turėtų būti denominuotos nauja valiuta, t.y. paskolos paimtos eurais  būtų denominuotos į drachmas
  • Taip pat valstybės skolos turi būti denominuota nauja valiuta (juridiniu požiūriu – bankrotas) – užsienio skolos konvertavimas į vietinę valiutą ir jos nuvertinimas būtų pakankamas sutvarkyti Ispanijos ekonomikai, tačiau Graikijos ar Italijos atveju reikėtų taip pat nurašyti dalį skolos. Graikų skolos lygis turi būti sumažintas apie 80% iki 60% BVP lygio
Mounting greek debt
Graikijos skolos augimas po gelbėjimo programų

 

 

 

 

 

 

 

 

  • Graikija turėtų paskelbti skolos aptarnavimo sustabdymą iki bus susitarta dėl skolos nurašymo ir restruktūrizavimo.
  • Graikijos įmonių užsienio skolos neturi būti denominuotos.
  • Graikų, laikančių pinigus užsienio bankuose turtas turėtų būti apmokestintas, nes jų neįmanoma denominuoti į drachmas

Graikijos pasitraukimo poveikis kitoms šalims

Graikijos pasitraukimas reikštų euro stiprėjimą ir pasiliekančių šalių ekonomikos konkurencingumo mažėjimą.

Gali atsirasti poreikis spartinti fiskalinį ir politinį Europos sąjungos konsolidavimą.

Graikijos pasitraukimas kelia grėsmę bankams, tų šalių, kurios yra daug paskolinę Graikijai. Daugiausia Portugalijos, Prancūzijos, taip pat Vokietijos bankams – šių šalių vyriausybės turi būti pasirengę savo bankų gelbėjimui – re-kapitalizavimui bei likvidumo injekcijoms, įskaitant ir bankų nacionalizavimą.

Išvados

Graikijos pasitraukimas iš Eurozonos techniškai įmanomas ir gali būti naudingas pasiliekančioms šalims, bei sudaryti reikšmingas prielaidas silpnų eurozonos ekonomikų atsigavimui.

Parengta pagal Leaving the Eurozone:  Practical guide

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Ar verta pirkti Bitcoin?

Investavimo idėjų beieškant

Šiais laikais indėlių palūkanos yra tokios mažos, kad atsižvelgiant į bankinius mokesčius, bankuose laikomo pinigai mažėja.

Akcijų kainos pasiekė tokias aukštumas iš kurių kristi gali būti labai skaudu.

source: Yahoo Finance
source: Yahoo Finance

Vyriausybės obligacijų pajamingumas taip pat žemas, ir nežada grąžos viršijančios infliaciją.

Vienu žodžiu tradicinės investavimo priemonės neatrodo labai patraukliai, ir mano dėmesį patraukė BTC.

Kas yra Bitcoin?

Anot didžiųjų investuotojų W.Buffet ir B.Graham, negalima investuoti į tai ko nesupranti, todėl skyriau šiek tiek laiko informacijai apie BTC surinkti:

  • Bitcoin yra populiariausia kriptovaliuta pasaulyje, kuri visuomenei pirmą kartą pristatyta 2008 metais.
  • Bitcoin kūrėju įvardijamas Satoshi Nakamoto, nors niekas nežino ar toks žmogus iš vis egzistuoja
  • BTC sistemoje numatyta, kad bus išliesta 21 milijonas BTC
  • Mažiausia BTC dalis yra Satoshis lygi 1/1000,000 BTC.
  • BTC privalumas yra ta, kad viso tranzakcijos yra anonimiškos, pavedimas įvykdomas labai greitai ir kainuoja pigiau nei bankinis pavedimas
  • BTC minusais įvardijama tai, kad nėra jokios institucijos, kuri kontroliuotų šią valiutą, tad jei įvyktų kokia nors nelaimė, pavyzdžiui kas nors įsilaužtų į jūsų piniginę ir pavogtų BTC – nebūtų ko kaltinti ir kam skųstis.
  • BTC veikia naudojant Peer to Peer tinklą  – sistemos elementai, vadinami kasėjais suteikia savo skaičiavimo pajėgumus tinklui, tikėdamiesi atlygio – “iškasti BTC”, jie taip pat pasirašo BTC transakcijas ir gauna komisinius.
  • Kuo daugiau kasėjų, tuo sunkiau kasti – tokiu būdu sistema pati save reguliuoja, ir bendras kompiuterių tinklas tampa itin atsparus piktavalių atakoms.

Kiek BTC vertas?

Daugumos Traders.lt ekspertų nuomone, investuoti į BTC technologiją plėtojančias įmones perspektyviau, nei pirkti BTC vienetus, tačiau, pinigus aš suprantu santykinai geriau nei technologijas, tad nusprendžiau įsigyti BTC. (Žinoma, juokauju – tiesiog nusipirkti viena kita BTC žymiai paprasčiau, nei investuoti į BTC inovaciją kuriantį verslą)

Pagrindinė BTC savybė viliojanti spekuliantus ir investuotojus yra tai, kad BTC kaina labai smarkiai kinta – valiutos sukūrimo metu visi norintys galėjo įsigyti BTC beveik nemokamai, o 2013 metų pabaigoje pasiekė 800 EUR. Vėliau po MT.Gox skandalo smarkiai krito, kol 2015 metais ėmė svyruoti apie 200 Eur.

BTC price history
Data source: bitcoincharts.com

Bitcoincharts.com

Anot 2014 Gartners Emerging Technology Hype Cycle ataskaitos, kuri buvo publikuota rugpjūčio mėnesį, kripto-valiutos, kaip technlogija neseniai pasiekė topą (Peak of Inflated expectations), ir dabar keliauja dugno link (Through of dissiulisioment). Gartners analitikų vertinimu, kripto-valiutoms prireiks nuo  penkių iki dešimt metų kol pasieks produktyvumo viršūnę.

Nepaisant to didieji verslo inovatoriai ir kiti autoritetai noriai investuoja į kriptovaliutų technologiją, kadangi BTC protokolas ir blockchain atveria daugybę kitų panaudojimo galimybių.

Kodėl aš įsigijau BTC

Pagal Gartners Technology Hype ciklą, naujos technologijos lūkesčiams pasiekus piką, ima rasti neigiami pasisakymai media ir technologijos burbulas subliūkšta (MT.Gox skandalas), tačiau technologija toliau tobulinama, kol pasiekia panaudojimo piką ir atitinkamai maksimalią investicinę vertę. Taigi iš esmės, jei vadovautis Gartners analitikų vertinimų, reikėtų dar palaukti, tačiau aš nusprendžiau netidelį kiekį BTC įsigyti jau dabar, nes paprastai investicinė vertė išauga anksčiau, nei verslo vertė.

Lietuviškame internete BTC įgijimas aprašomas kaip sudėtingas procesas, tačiau man taip nepasirodė – pakankamai nesudėtinga procedūra, įskaitant piniginės susikūrimą.

Ilgą laiką pagrindinė kliūtis apsispręsti dėl BTC, buvo baimė, kad atsiras BTC konkurentas – pranašesnė kriptovaliuta, tačiau nuesprendžiau, kad rizika minimali, nes:

  • BTC populiariausia kritovaliuta pasaulyje, o lyderiaujančią poziciją paprasčiau išlaikyti nei atimti rinkos dalį iš ten įsitvirtinusio konkurento
  • Kritptovaliutos vertė didėja kuo didesni tinklas ją naudoja

Nors daugelis tvirtina, kad vertingesnė blockchain technoogija ir jos panaudojimo perspektyvos, tačiau, mano supratimu visos tos technologinės galimybės savo potencialą galės atskleisti tik BTC “kasėjų” dėka, o BTC kasėjų veikla tiesiogiai priklauso nuo BTC kaip valiutos vertės. Taigi vienas iš būdų įvertinti kuo padengtas BTC, galėtų būti bendra BTC kasimo, tranzakcijų tvirtinimo tinklo įrangos vertė.

Ar geras sprendimas pirkti BTC?

Taigi apibendrinant BTC perspektyvos man atrodo pakankamai geros, blokchain technologija demokratizuos bankinystę, bei daugelį kitų ypač aukšto pelningumo verslų, kuriuose prekiaujama pasitikėjimu.  Kaip žinia pasitikėjimas yra vienas rečiausių resursų žemėje, todėl nepaprastai vertingas.

Tačiau pati technologija dar turi daug erdvės tobulėjimui ir masiniam vartojimai dar nėra parengta, todėl BTC pirkimas spekuliaciniais tikslais yra labai rizikingas.

Nuorodos / referrences

http://www.ore.lt/2013/04/dvi-bitcoin-puses

http://www.laikasverslui.lt/index.php?aid=856

https://m-d.lt/straipsniai/bitcoin-decentralizuota-valiuta-internete/

http://įdebesis.lt/idomus-faktai-apie-virtualiaja-valiuta-bitcoin

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-32477/straipsnis/Bitcoin-milijonieriai-kas-jie

http://www.pwc.com/lt/lt/press-rm/articles/straipsnis-14-01-08.jhtml

http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&q=1945&d=6000

https://bitcoin.org/bitcoin.pdf

Reid Hofman: Why I invested in Blocstreem

 

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Ir vėl nedavė?… Duos piniginė.lt

Štai ir praėjo didžiausias metų kultūros renginys, į kurį tauta sudėjo galybę vilčių užkariauti Europą… Viskas veltui – nors mūsų atlikėjai laimėjo grožio konkursą, atliko ilgiausią dvigubą bučinį dainos metu (sutikite, tai itin orginalus ir niekur nematytas sprendimas) netgi daugiausia gėlių į suknelę sudėjo, tačiau ir vėl liko be medalių. Vėl sudužo mūsų vilys ir svajonės, ir gilus liūdesys ir nusivylimas apėmė liaudį.

Tačiau ne mes labiausiai verkėme, labiausiai verkė rusai, nors jų antra vieta tai pergalė tikra, tačiau jie labai nusiminė – nes mes jiems nedavėm balų.

Ir vėl nedavė

Ir vėl nedavėm, kaip ir praėjusiais metais. O jie taip norėjo, kad mes duotume – duotume nors vieną tašką, juk visada ankščiau duodavome dvylika. Jie stebėjosi, kas gi nutiko – tankai juk neišvažiavo, žemės mūsų negrobė, ir netgi nebombordavo. Kodėl lietuviai nedavė, kai milijonai davė?

Neverkite mielieji kaimynai – jei lietuviai nedavė, tai duos piniginė.lt.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

minus 10 kg per pora mėnesių

Prieš keletą mėnesių pastebėjau, kad krinta svoris – nuo vasaros rudens iki Kalėdų netekau apie 10kg – nei sportavau, nei badavau. Ir štai koks receptas:

Pusryčiai

darbo dienomis – vandens stiklinė, šeštadieniais – sumuštiniai, sekmadieniais – kiaušiniai

Pietūs

Darbo dienomis – mėsa su daržovėmis (jei labai alkanas – galima kartais vietoj daržovių makaronų, bulvių ar ryžių) – Šeštadieniais ir sekmadieniais – nieko

Vakarienė

Darbo dienomis – kas tik patinka, išskyrus patiekalus turinčius cukraus, Šeštadieniais – žuvis, sekmadieniais – prašmatnus mėsos patiekalas su mėgstamu garnyru ir salotomis,

Per šventes – galima ką nors saldaus suvalgyti, po valgio.

Dietos efektyvumas pratestuotas – po švenčių – kurį laiką mėgavausi saldumynais ir kepiniais – svoris ėmė nenumaldomai augti.

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate

2014 Chronikos – svarbiausi įvykiai smulkaus spekulianto akimis

Ponulitikos ažvalga: Prezidentės ir EP rinkimai, referendumas dėl žemės ir konfliktas Ukrainoje

Pasitvirtino hipotezė, kad mūsų politikai yra gana tingūs ir neįdomūs – suaktyvėjimas ir visuomenės susidomėjimas politika padidėja tik keletą mėnesių prieš rinkimus.

Kaip visada vyrauja emocinės temos ir svarbiausiu klausimu tampa kas kaltas: radikalai tvirtina, kad kalta Maxima ir Briuselį paskelbia priešu NR1, skanduodami: “Briuseliui nepasiduosim, žemės neparduosim”. Tuo tarpu liberalai kaltina darbo kodeksą, o Socialdemokratai teisinasi: Darbo kodeksą pakeisti labai ir labai sunku ir, kalta ankstesnė vyriausybė.

Žemdirbiai pareiškia, kad neturi intereso riboti žemės pardavimo užsieniečiams, tačiau žemdirbius viešai palaiko vien spekuliantai. Galiausiai organizatoriai taip suvėlė referendumo klausimus, kad niekas nesuprato dėl ko balsuojama, tad nusprendė išvis neiti į referendumą .

Padaugėjo įsitikinusių, kad gėjai yra baisesnė problema nei skurdas ir socialinė neteisybė. Gėjai savo ruožtu tvirtino, tenorintys kartą per metus surengti paradą ir atsinešti savo vėliavą į katedros aikštę.

Ruošiamės Prezidentės rinkimams – aiškūs kandidatai, taip pat iš anksto aišku, kas laimės. Todėl politinės partijos nusprendžia rinkimuose nedalyvauti – deleguoja vieną kitą atstovą tik tam, kad rinkimai įvyktų – nes pas mus demokratija.

Lietuvos pirmininkavimo ES metais prasideda neramumai Ukrainoje, dėl kurių vieni apkaltina amerikonus. Kita pusė, pagrįstai teigia – amerikonams Europos reikalai mažai rūpi, jiems svarbiau Azija ir artimieji rytai. Konfliktas Ukrainoje vis labiau aštrėja – skelbiama apie snaiperius, kurie šaudo į abi puses. Nuverčiamas Janukovičius – daugeliui labai dėl to gaila – kaip galima nuversti teisėtai išrinktą prezidentą(?), toks privalo dirbti iki kadencijos pabaigos! Šiais teiginiais labiausiai žavisi Pakso šalininkai, ir imasi versti į anglų kalbą knygą “Raudoji Dalia”.

Kyla didžiulis pasipiktinimas rėksminga politika Rusijos atžvilgiu, oponentai siūlo prisiminti istorinę patirtį – ar tylėsi ar rėkausi, vis tiek bus už ką mušti,

Rusija jėga atsiima dovanas iš Ukrainos, tai pat pareiškia, kad jėga panaudota nebuvo, žaliųjų žmogeliukų nepažįsta o dovana, pati pajutusi istorinę neteisybę, panoro sugrįžti atgal.

Jėgos panaudojimas labai išgąsdina Rusijos kaimynus – NATO sąjungininkai iš Danijos atsiunčia mums du Leopardus, kad kariai galėtų pasimokyti nebijoti tankų riaumojimo. JAV atsiunčia savo desantininkų kuopą – pastarieji giriasi, demonstruoja ugnies galią, šarvuočius ir kitą techniką. Mūsiškiai ima tartis su lenkais dėl priešlėktuvinės gynybos sistemos pirkimo, tuo tarpu Latviai perka 500 granatsvaidžių.

Rusai užuot raminę mažuosius kaimynus, kad nesirengia mūsų pulti, nes mes, nieko gero neturime, įpila žibalo į ugnį, pareikšdami, kad turi masinio naikinimo ginklą ir jei norėtų tai Vilnių, Rygą, Taliną ir Varšuvą užimtų per pora dienų. Mūsiškiai ima galvoja kaip čia tuos JAV desantininkus pasilikus ilgiau, ir jei neduok Dieve, kiltų karinio konflikto grėsmė – panaudoti kaip įkaitus ar gyvus skydus.

Numušamas Malaizijos oro linijų lėktuvas – visi svarsto – kas tai padarė? Niekas neprisipažįsta, arba pareiškia, kad  paskubėjo prisipažinti dėl pernelyg didelės garbėtroškos.

Aktyvėja propagandinė kova, prasideda žodžių mūšis, susiformuoja savanorių anti-propagandinė brigada – Liežuvio kariai. Pastarieji pasipiktina Viasat nenoriu laikytis Lietuvos įstatymų, skelbia boikotą ir Viasat persigalvoja – žada propagandos daugiau netransliuoti – tai pirma reikšminga Liežuvio karių pergalė.

Su viltimi pradedama žiūrėti į kaimyną Lukašenką, kaip išmintingą valdovą, nes pastarasis įvedė vietinės produkcijos kvotas prekybos centrams, bei uždraudė kelti kainas. Metų pabaigoje patvirtino, kad nejuokauja – uždarė keletą prekybos centrų, kad senukai būtų klusnesni.

Ikanomika: Euro įvedimas, GPM pakeitimai,  Alternatyvios investavimo priemonės ir Bobutės paskola

Įsigalioja GPM pakeitimai – nuo šiol pajamos iš dividendų ir prekybos vertybiniais popieriais apmokestinamos vienodai, teoriškai OMXV turėtų brangti dividendinės akcijos.

Ekonomikos perspektyvos išlieka neaiškios – 2008 krizė, kaip ir baigėsi, tačiau geopolitiniai neramumai, nesibaigiančios kiekybinio skatinimo programos verčia abejoti ekonomikos klestėjimo perspektyvomis.

Pagaliau gauname Neilo Kuperis pasirašytą laišką – “Gerbiamas buvęs Snoro akcininke, jūsų turėtų akcijų vertė 0.” Ši žinia nieko nenustebina – ir taip aišku, kad šių akcijų vertė dabar 0, kokia situacija buvo prieš pagrindiniu akcininku tampant valstybei – istorija pernelyg sena, kad vertėtų gilintis.

Danske Euro Kalendorius

ECB ir EK leidžia Lietuvai įsivesti Eurą – vieni džiaugiasi, kiti ima gailėtis lito, įsitikinę, kad piniginio ženklo pakeitimas eurais, reikš valstybingumo praradimą, nes vietiniai valdovai nebegalės, kada panorėję spausdinti naujų pinigų: reikės gauti vokiečių leidimą. Pasigirsta raginimų, užuot įsivedus eurą, litą sus sieti su Šveicarijos franku, nes jis brangsta, todėl galėtume prisipirkti daugiau visokio kinietiško šlamšto, ir žibalas būtų pigesnis… 2015 metų pradžioje paaiškėjo, kad Šveicarijos frankas iš tikro brangesnis, nei Šveicarijos CB ilgą laiką vaizdavo.

Verslininkai ir spekuliantai euro įvedimą vertina palankiai – tvarkiečiai, darbiečiai ir tautininkai vertina priešiškai. Pastarųjų teigimu – statistika suklastota, bet to mažinami atlyginimai, taikomas spaudimas nedidinti kainų, todėl euro įsivesti nereikia.

Man kyla filosofinis-fizikinis klausimas ar suspaudus spyruoklę ir po to ją atleidus, pasikeis spyruoklės ilgis? Neabejoju, kad vyks prekių kainų turbulencijos dėl “didelės lėkštės” efekto: jei valgis patiekiamas didelėje lėkšėje, vieniems atrodo, kad maistas sumažėjo, todėl ima valgyti daugiau, kiti pasijunta prancūzais… Tikiuosi analogiško, tačiau atvirkštinio poveikio atlyginimams, nors žinau, kad ne lėkštės dydis čia svarbiausia, bet apetitas.

Siaučia kiaulių maras – spekuliantai susirūpina, kaip tai paveiks LNA ir baiminasi akcijos kainos kritimo.

Feb 2014 - Feb 2015
Feb 2014 – Feb 2015

Negana kiaulių maro – Rusai paskelbia embargą kiaulėms ir obuoliams – Lietuviai mano, kad sankcijos juos paveiks labiausiai. Daugėja norinčių žemai rusams nusilenkti ir gražiai paprašyti mūsų kiaules vėl priimti.

Lietuvoje ima rastis egzotinės investavimo priemonės – Savy sukuria galimybę, bet kam paskolinti ir pasiskolinti – Greitųjų kreditų įmonės rašo skundus Lietuvos Bankui ir reikalauja nutraukti šią veiklą. Centrinis bankas apšalęs – laukia instrukcijų iš politikų, tačiau pastarieji neturi tam laiko nes susižavi technologijomis: – Šiaulių meras perleidžia prestižinį sklypą dangaus kelio bandymų laboratorijai. Labiau patyrę spekuliantai gėdina politikus ir šviečia visuomenę: Junickis turi visus aferisto požymius.

Skyways projektas gėdingai žlunga, tačiau Šiaulių meras gėdos nejaučia. Bobutės Paskola naudojasi sumaištimi ir siūlo pirkti obligacijas žadėdami 14% palūkanas – spekuliantai viešai kritikuoja, tačiau slapta perka.

Kirviu į dugną sminga rublis – įkandin PTR akcijos kaina – visi žino kur PTR akcijos kainos dugnas, tačiau niekas nežino ar dugną turi rublis?

Feb 2014 - Feb 2015
Feb 2014 – Feb 2015

Laukiam atplaukiant laivo Independence – nagrinėjame, kodėl laivas nudažytas spalvomis panašiomis į Rusijos vėliavą – ministras teisinasi, kad tai ne provokacija, bet tradicija.

Chaltūra – socialinėje / kultūrinėje erdvėja įvykių nedaug

Dešrų gamintojas – Samsonas atsisako prekės ženklo Tarybinės – paskelbdamas postsovietinės savimonės eros pabaigą ir naujos eros pradžią, tačiau neaišku kokia ta era bus – vieni ragina atsigręžti į tradicines vertybes, kiti ragina kurti inovacijas.

Neabejotina tradicija – Eurovizijos konkursas: nugali barzdotas vyras, apsivilkęs suknele, tai kažkodėl labai išgąsdina gyvūnų mylėtojus – mėginu pastaruosius raminti, kad baimintis derėtų zoofilų.

gyvuneliu myletojai
gyvuneliu myletojai

Trūkstant kultūrinių renginių, liaudis susigalvoja kitų pramogų – populiariausia – rinkimai – kas šauniausias, drąsiausias ar gražiausias. Ir kaip dažnai pasitaiko rinkimuose – ima rastis koalicijos ir intrigos.

Svarbiausia metų literatūrinė naujiena – Janutienės knyga apie Landsbergį – Dinastija, akstesnė autorės knyga – Raudonoji Dalia veržiasi į tarptautinę rinką dramatiškai romantiniu prekės ženklu – Red Dalia, tikimasi, kad “feme fatale” įvaizdis patrauks išrankiausius Europos skaitytojus.

Aiponas – technologijos ir inovacijos

Lietuviai pagal inovacijų taikymą versle ima vytis estus. Inovacijos ir technologijos veržiasi į tradicines šakas, pavyzdžiui alaus ar vyno gamybą – amerikiečiai siūlo prietaisą, kuris prijungtas prie Aifono vandenį paverčia vynu.

Ieškoma galimybių, kaip technologijas pritaikyti moterims – neužilgo prekyboje turėtų pasirodyti išmanioji kosmetika, tačiau moteris kol kas labiau domina praktiniai klausimai – kas už viską turi mokėti? Akivaizdu, kad negražūs, seni ir stori moka už gražius, jaunus ir lieknus.

Padarom – ekologija ir sveikata

Norinčių už viską mokėti nėra daug, taigi auga susidomėjimas dietomis ir sveika mityba. Įžymybės ir elito atstovai parduoda savo receptus už pinigus, ne-elitas receptus skelbia nemokamai, štai pavyzdžiui Bomžo dieta:

Darbo dienomis: pusryčiams vandens stiklinė, pietums – mėsa su daržovėmis, vakarienei – bet kas kas ne iš miltų ir nesaldus

Šeštadieniais – pusryčiams sumuštiniais, pietums – nieko, vakarienei žuvis

Sekmadieniais – pusryčiams kiaušiniai, pietums – nieko, vakarienei – mėsa su daržovėmis ir mėgstamu garnyru.

Cili con carne
Cili con carne

Pats išbandžiau šią dietą – per keletą mėnesių numečiau beveik 10 kilogramų, išsigandau – taip greitai mesti svorį nesveika – grąžinau į racioną saldainius, pyragus ir šiaip miltinius produktus – 5 kg pavyko susigrąžinti! Taigi teigiamo ir neigiamo testavimo būdu įrodytas bomžo dietos efektyvumas

Taigi tokie tad buvo 2014- arklio metai, o šią apžvalgą norėčiau baigti tokiu pastebėjimu – Lietuvoje mokėti didėlį atlyginimą laikoma nusikaltimu – už tokia veiką, taikoma administracinė atsakomybė – papildomi mokesčiai tarsi akcizas tabakui ir alkoholiui.

Įdomu ką naujo atneš 2015 – ožkos metai?

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Vietoj Kalėdinio palinkėjimo – nesielk toksiškai

Per Kalėdas dažnai linkime vienas kitam ko nors gero, nes Kalėdos gerumo metas, tačiau man nepatinka sakyti linkėjimus – keistai jaučiuosi linkėdamas, nes netikiu, kad linkėjimas kaip nors lemtų linkimo dalyko išsipildymą. Todėl šį kartą vietoj Kalėdinio palinkėjimo, noriu pasidalinti Ketės Kaprino (Kathy Caprino, Career Success Coach, Speaker, Leadership Trainer & Writer) pamąstymais apie 6 labiausiai toksiškas žmonių elgsenas, kurios gadina gyvenimą jiems paties ir aplinkiniams.

Tikiuosi, kad šių bjaurių elgsenų įvardijimas padės jas atpažinti, o atpažinęs galėsi kontroliuoti – tai pasaulis taps kažkiek geresniu, nes Kalėdos – gerumo metas.

Viską priimti asmeniškai

Kai kurie mano, kad viskas kas nutinka yra nukreipta prieš juos ar kaip nors su jais susiję. Tačiau realybė yra kitokia – tai ką žmonės daro ar sako iš tikro yra labiau susiję su jais, nei su tais apie ką kalbama.

Nesvarbu ar žmonės tavim žavisi, ar smerkia – realiai tai jų problemos, ne tavo. Tai nereiškia, kad reikia elgtis narciziškai ar ignoruoti kitų atsiliepimus. Tai reiškia kad mes per dažnai esame įskaudinami, nusivylę ar liūdni, nes pernelyg asmeniškai priimame kitų nuomonę. Yra žymiau produktyviau ir sveikiau nekreipti per daug dėmesio į kitų nuomonę, bet elgtis taip pačiam atrodo teisinga, remiantis savo protu ir intuicija. Taigi nieko nepriimkite pernelyg asmeniškai.

 Negatyvių minčių apsėdimas

Labai sunku bendrauti su žmonėmis, kurie į viską žiūri negatyviai. Tokie, tarsi, pamišę jie nuolat kalba apie siaubingus dalykus, kurie gali nutikti arba nutiko, apie įžeidimus kuriuos iškentėjo, ir apskritai koks neteisingas gyvenimas.

Šie žmonės užsispyrę, ir atsisako matyti teigiamus dalykus.

Būti pesimistu yra viena, tačiau būti nuolat užrakintam negatyvių minčių zonoje yra kita.

Viską priimti negatyviai ir manyti, kad visi aplinkiniai nusiteikę priešiškai yra iškreiptas mąstymo ir gyvenimo būdas, kurį reikia nedelsiant keisti.

 Save laikyti auka

Manymas kad esi aplinkybių auka ir kad neturi jokių galių ką nors pakeisti savo gyvenime yra toksinė būsena, kuri trukdo tau augti ir vystytis.

Iš tikro mes turime žymiai daugiau jėgos ir galios valdyti savo gyvenimą, nei daugelis manome. Nustojus verkšlenti ir laikyti save bejėge likimo auka paaiškėja, kad žmogus turi žymiai daugiau galios ką nors pakeisti, nei iš pradžių įsivaizdavo

Atjautos trūkumas ir nesugebėjimas atsidurti kito kailyje.

Viena iš labiausiais toksiškų ir kenksmingų elgsenų yra žiaurumas, kylantis iš empatijos, rūpestingumo ir atjautos trūkumo. Kiekvieną dieną mes matome taip besielgiant, vien dėl to, kad galima, ypač internete, bailiai pasilėpus po anonimiškumo skraiste.

Jei save pagauni, klastingai kenkiant kitam – sustok, susimastyk ir pasistenk atjausti, nes mes visi vienodi.

Perdėtos reakcijos

Nesugebėjimas valdyti emocijas yra nuodingas visiems aplinkiniams. Mes visi pažystame tokių žmonių, kurie panaudoja net mažiausią nesekmę ar problemą, tam kad apšauktų pardavėją, pavaldinį ar savo vaiką. Jei pastebite, kad perdėtai reaguojate į įvairius dalykus, jums reikia pagalbos išmokstant kontroliuoti savo emocijas ir suprantant kas jas sukelia.

Nuolatinio patvirtinimo reikalavimas

Žmonės, kuriems nuolat reikia savivertės patvirtinimo, kurie nuolat matuojasi išorinius sėkmės atributus – vargina aplinkinius. Jie nuolat nori patvirtinti kad yra kažko verti, kasdien konkuruoja su kolegomis ir kitais aplinkiniais.

“Aš geresnis, mano didesnis” – tokie provokuoja ginčams ir dažnai supyksta supyksta, kai kas nors matydamas šią ydą tiesiog vengia su tokiais veltis į kalbas.

Pernelyg didelis prisirišimas prie daiktų, išvaizdos ir pernelyg aklas tikslo siekimas, užuot gyvenus laisviau ir linksmiau išvargina žmogų ir aplinkinius. Gyvenime yra svarbesnių dalykų, nei tai kokį rezultatą pasiekėme šiandien. Daug svarbiau žengti per gyvenimą mokantis ir pritaikant tai ką išmokai, bei tai, kaip padedi kitiems augti ir tobulėti.

Taigi, pasistenkime savo elgesio būti mažiau toksiški:

  • Nepriimk visko asmeniškai
  • Negatyvą vyk šalin
  • Nesielk kaip auka
  • Būk jautresnis ir atidesnis kitiems
  • Adekvačiai reaguok į tikrovę
  • Nesistenk uždribti visų pinigų ar pamylėti visų moterų
Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
Donate

Daniel Burrus: Kaip išlikti reikalingu darbo rinkoje

Dėkoju brangiems skaitytojams už komentarus tema Daniel Burrus: Technologijos, kurios transformuos darbo rinką – šis pasisakymas pagal aktualumą ir komentarų skaičių, jau beveik pralenkė ankstesnį pranešimą, apie planus apriboti žemės įsigijimą užsieniečiams (ir lietuviams…) – pasirodo, labai svarbi tema dantų gydymo verslas. Iš ties, medicina – prieinamumas ir paslaugų kokybė rimta aktualija mūsų šalyje, tačiau šiame dienoraštyje norėjau pažvelgti kitu kampu, kodėl svarbu suprasti naujas technologijas. Traders.lt portale, įvairiose temose, nuolat žmėžuoja pasisakymai apie didėjantį darbo našumą, bet nepakankamai didėjančius atlyginimus, taip pat būkštavimai, paremti įvairiais tyrimais, kad technologinis progresas daugiau darbo vietų sunaikina, nei sukuria, tad norėjosi pažiūrėti, kokie galima šios situacijos sprendimai. Viena iš hipotezių: žmonės nespėja taip greitai įgyti naujų įgūdžių, kaip naujos technologijų naikina turimų įgūdžių svarbą. Todėl reikia išmokti greitai mokytis, ir pradėti mokytis pirmiau už kitus, o norint tai padaryti, svarbu nustatyti, ko reikia mokytis. Pavyzdžiui, James Bessen , Harward Business Review straipsnyje: http://blogs.hbr.org/2014/09/workers-dont-have-the-skills-they-need-and-they-know-it/ teigia, kad 33% darbuotojų jaučia techninių žinių trūkumą, o 24 procentams trūksta vadybos žinių. Taip pat straipsnyje minima, kad žinios ir įgūdžiai, kurie įgijami mokymo įstaigose, skiriasi nuo to, ko realiai reikia darbe. Analogiškame straipsnyje Josh Bersin, publikuotame portale Linkedin: https://www.linkedin.com/today/post/article/20140913163925-131079-are-you-ready-to-become-obsolete-what-i-ve-learned-about-continuous-reinvention Pažymima, kad didelė dalis darbuotojų yra susirūpinę, kad jų turimos žinios ir gebėjimai, gali greitai tapti nebereikalingi ir tik 50% tiki, kad tai ką jie moka, bus reikalinga artimiausių trijų metų perspektyvoje, todėl labai svarbu mokytis, tobulėti ir įgyti tuos įgūdžius, kurie bus reikalingi ateityje. Daniel Burrus mėgina identifikuoti tas žinias ir įgūdžius, kurie bus reikalingi, naudodamas sąvokas – Hard Trend ir Soft Trend. Hard Trend – neabejotina tentencija, kuri tikrai realizuosis, o Soft Trend – nėra aiškumo, ar tikrai pasiteisins, ir pakeis, taip kaip veikia organizacijos ir verslas. Taigi Daniel Burrus indentifikavo 12 Hard Trends – 12 tendencijų, kurias reikia suprasti, ir išmokti jomis naudotis, norint neprarasti savo darbo vietos ar verslo. Savo teiginiams iliustruoti autorius pateikia Šildymo ir Ventiliacijos techniko, bei Finansų vadovo profesijas. Pavyzdžiui ventiliacijos ir vėdinimo sistemos priežiūros technikas ateityje naudos planšetę arba išmanųjį telefoną, vietoj popierinio aptarnavimo užsakymo. Naudodamas 3D internetą technikas galės pademonstruoti klientui vėdinimo sistemą, bet kuriuo aspektu. Prisijungęs prie aptarnavimo sistemos ataskaitų debesyje, galės iškart pateikti visas smulkmenas, kainas ir sąskaitas, ir esant reikalui galės iškarto atsispausdinti sugedusią detalę. O ją pakeitęs, prijungs daviklius, kurie leis prižiūrėti sistemą realiu laiku, taupiau ir efektyviau. Taigi kuo geriau vėdinimo ir šildymo sistemų technikas išmanys šias technologijas, tuo jis bus reikalingesnis savo darbdaviui. Kitas pavyzdys galėtų būti įmonės vyriausias finansininkas – vis daugiau įmonės sistemų bus prieinamos naudojant planšetę ar išmanųjį telefoną. Tiesą sakant, CFO (Chief Financial Officer) galės prisijungti prie įmonės servisų debesyje ir gaus prieigą prie realaus laiko analitinių duomenų bei Big Data analitiką iš visų veiklų. CFO naudos 3D internetą visiems įmonės veiklos aspektams vizualizuoti ir siūlomiems pakeitimams analizuoti bei modeliuoti. CFO taip pat turės suprasti kaip veikia ir kiek kainuoja pažangiosios Robotikos ir Automatikos technologijos ir kokį konkurencinį pranašumą jos gali suteikti. Taigi šios tendencijos (Hard Trends), tampa pagrindiniais kriterijais padedančiais įvertinti universitetų siūlomas programas ir kvalifikacijas – ar šios mokymo įstaigos ruošia specialistus ateities tikrovei, ar tikrovei kuri greit nustos egzistavusi. Taigi ar tu pasiruošęs tapti ateities dalim? Parengta pagal Daniel Burrus straipsnį: https://www.linkedin.com/today/post/article/20140808140156-48342529-become-indispensible-12-certainties-that-will-impact-your-career-now-and-in-the-future?trk=object-title

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate

Daniel Burrus: Technologijos, transformuosiančios darbo rinką

Mes esame įpratę manyti, kad naujų technologijų atsiradimas didina darbo našumą ir kartu kuria naujas darbo vietas. Tačiau pastaruoju metu daugėja manančių kad situacija pasikeitė – dabar matome tendencija, kad darbo našumas didėja sparčiau nei sukuriama naujų darbo vietų.

Plačiau apie tai Techrepublic publikacijoje:

http://www.techrepublic.com/article/ai-is-destroying-more-jobs-than-it-creates-what-it-means-and-how-we-can-stop-it/

Viena iš pagrindinių priežasčių – technologijos tobulėja ir vystosi sparčiau, nei darbuotojai sugeba jas perprasti ir įvaldyti:

http://blogs.hbr.org/2014/09/workers-dont-have-the-skills-they-need-and-they-know-it/

Taigi ką daryti, kad jūsų darbo vietos nesunaikintų nauja technologija? Kitaip tariant kaip elgtis, kad išliktume svarbūs ir reišmingi darbo rinkoje?

Vieną iš būdų siūlo Daniel Burrus, jo idėjos esmė – reikia atpažinti tas technologijas, kurias neišvengiamai paveiks industriją ir jas perprasti. Šias technologijas Daniel Burrus įvardija kaip Hard Trends. Taigi kokios technologijos, anot Daniel Burrus, turės didžiausią įtaką darbo vietoms – jos nulems kaip mes pardavinėjame prekes ir paslaugas, kaip jas reklamuojame, kaip bendraujame ir bendradarbiaujame, mokomės ir mokome – jos nulems kokios profesijos išnyks ir kokios atsiras:

1. Mobilūs išmanieji įrenginiai, programinė įranga ir paslaugos toliau vystysis ir kurs naujas karjeros galimybes, nes išmanieji telefonai ir planšetiniai kompiuteriai vis labiau išstums tradicinius nešiojamuosius kompiuterius ir šis naujas mobilumo lygis leis bet kokio dydžio verslui transformuoti savo pardavimus, bendravimą su klientais, bej inovacijų diegimą.

2. Nuotolinė vaizdo komunikacija – bus pagrindinis įrankis verslo ryšiams megzti, nes darbuotojai vis plačiau naudos išmaniuosius įrenginius, kurie bus integruoti su videokonferencijų įranga, skirta bendrauti su klientais, tiekėjais, verslo partneriais ir darbuotojais.

3. Verslo socialiniai tinklai taip sparčiai vystysis, kad verslo organizacijos pereis nuo “informavimo principo” prie bendravimo ir įsipareigojimo. Kartu su socialinių aplikacijų sklaida atsiras ir naujos profesijos, kurių tikslas pagerinti santykius, bendadarbiavimą ir ryšių kūrimą (atsiras netgi organizacijos, kuriuos tuo užsiima pavyzdžiui Liežuvio kariai). Socialinė paieška kurs vis daugiau karjeros galimybių, nes rinkodarininkai, tinkos tyrėjai ir netgi biržos makleriai naudosis servisasi, skirtais apdoroti duomenis iš Facebook ir kitų socialinių tinklų ir tokius būdu rinks realaus laiko informaciją apie vartotojus.

4. Elektrininis saugumas ir duomenų apsauga – vis didės žmonių išmanančių šią sritį paklausa, nes mes tapsime vis labiau priklausomi nuo kompiuterinių sistemų ir mašinų, kurios naudos išmaniuosius daviklius ir įrenginius. Dėl to reikės vis daugiau kibernetinių kriminalistų.

5. 3D spausdinimas taip pat sukurs vis daugiau naujų darbo vietų, nes ši technologija leidžia bet kokio dydžio įmonėms gaminti greitai, vietoje ir nedideliais kaštais.

6. Mokymosis Žaidžiant (gamification) tai pat sukurs naujų galimybių, nes korporacijos ir mokymo įstaigos stengsis pagreitinti mokymosi procesą naudojant simuliacijas, įgūdžiais pagrįstas mokymo sistemas, kurios pačios galės nustatyti mokymo poreikį, bus interaktyvios ir panašios į žaidimus, kurie suteikia galimybę varžytis. Visų šių sistemų pagrindis principas bus suteikti vartotojui, kuo realesnius potyrius,  panaudojaunt fotorealistišką vartotojo sąsają.

7. Debesų kompiuterija ir virtualizacija iš esmės pakeis kaip įmonės perka ir prižiūri kompiuterius, serverius ir programinę įrangą

8. Dideli duomenys ir realaus laiko analitika – technologija leižianti registruoti ir analizuoti eksponentiškai augantį duomenų srautą, padidinti šių duomenų prieinamumą ir suprantamumą. Naujas duomenų integravimo ir analizės lygis, taip pat pareikalaus naujų įgūdžių ir žinių

9. Išmanūs elektroniniai asistentai, naudojantys įprastinę kalbą, taps mobiliais patarėjais išmaniajame telefone ar planšetėje. Ši technologija vystysis ir greitai visi klientus aptarnaujantys darbuotojai, nuo pardavėjo iki priežiūros techniko turės asmeninius padėjėjus, tokius kaip SIRI. Ši sritis, taip pat sukurs naujų karjeros galimybių.

10. 3D internetas transformuos tai, kaip mes dabar naudojame internetą, kuris dabar yra panašus į ant popieriaus atspausdintą tekstą su keletu paveiksliukų ir hyperlinkų.

3D internetas pdarys naršymą internete panašų į video žaidimą, kuris leis virtualiai apžiūrėti parduodamą automobilį.

11. Tinklu sujungti išmanieji įrenginiai – įvairūs sensoriai, mikroschemos sujungti į tinklą laidiniu ar bevieliu ryšiu sukurs Daiktų internetą, kuris leis realiu laiku kestis duomenimis, atlikti diagnostiką ir nuotolinį remontą. Nauji darbai atsiras kartu su išmaniaisias tiltais, keliais, pastatais ir namais. Yra prognazuojama, kad iki 2020 metų bus daugiau nei miliardas mašinų bendraujančių viena su kita ir žmonėms visa tai reikės instaliuoti ir prižiūrėti.

12. Pažangioji robotika ir automatizacija padarys milžinišką proveržį, dėka Daiktų Interneto, Dirbtinio Intelekto ir balso aptažinimo programų, panašių į Siri. Šis proveržis leis eliminuoti dar daugiau nuobodžių ir pasikartojančių darbų. O tai savo ruoštu sukurs naujas karjeros galymybes dizaino, programavimo, instaliavimo paslaugų ir aptarnavimo srityse.

Kaip tu manai, ar tavo darbo vietos perspektyvą pakeis šios technologijos? Kurios labiausiai? Ar reikia jas perprasti, nes tai briedis girioje, o gal užteks žvirblio rankoje?

 

 

 

 

 

Scan to Donate Bitcoin
Like this? Donate Bitcoin to at:
Bitcoin 1HsZLMCYMPQ6HyTNrKNR3GLaep5QhAYbYX
Donate