Jei klausia ką tai reiškia, šiandien jau galiu atsakyti. Kad būt normaliai reikalingi trys dalykai:
a) Normaliai pavalgyt (termiškai apdorota mėsa su padažu, angliavandeniai ir lasteliena. Maistas turi formą, spalvą, malonų kvapą ir yra šiltas)
b) Normaliai nusipraust (šiltu vandeniu ir kiek tik nori minučių)
c) Normaliai pamiegot (tikroje lovoje su švaria patalyne ir daugiau nei keturias valandas).
Jei turi visus tris – reiškai gyveni normaliai, jei daugiau – tau šiandien pasisekė!
Yra šalis, kur eurai teka
Linksmai butelkose per kišenes
Ir gailiai tarpu savęs šneka
Beretės apie striukes vatines
Kaip prakaitas aplieja žmones
Prie vasaros darbų sunkių
Nes vatinukas ir kojinės vilnonės
Apdengia sąnarius visų.
Čia buvo lyrinė įžanga. Tiems kas nežino – beretės – taip vatnikai vadina žmones, kurie mano esą Lietuvos patriotai, kurie jaudinasi dėl Rusijos agresyvumo ir karinės grėsmės. Beretės dažniausiai yra dešiniųjų politinių pažiūrų (tai yra palaiko konservatorius, arba propaguoja liberalias idėjas)
Vatninkai (kartais dar vadinami Kremlinais) yra žmonės, kurie bjaurisi Europos Sąjunga ir Nato, bet jaučia nostalgiją Sovietiniam laikmečiui. Pagrindinė Vatniko mentaliteto ypatybė – jie smarkiai pervertina Rusijos karinę galią (krasnaya armya vsex silney) ir mano kad pataikavimas, meilikavimas bei nuolankumas gali juos išgelbėti. Jie dažnai socialiniuose tinkluose ir kitose liaudies medijose dalinasi rusų propogandine medžiaga, kurioje kritikuoja išlaidų gynybai didinimą, bei Nato šalių ir ypač JAV dalyvavimą, bendrose su Lietuvos kariuomene, pratybose, sakydami, kad taip Lietuva tiesiog pataikauja JAV.
Šai neseniai vienas pažįstamas vatnikas, portale wwww.traders.lt išplatino propagandinių Rusijos pirmojo kanalo laidų seriją “Laikas parodys”. Deja tas kolega, spekuliantas, nepasižymi išlavintais protiniais gebėjimais, todėl negali atskirti faktų nuo prasimanymų ir, besivadovaudamas emocijomis, nemato dalyko esmės.
Jo platinamos medžiagos pagrindinis motyvas – rusai stebisi, kodėl Lietuva didina gynybos pajėgumus ir gerina bendradarbiavimą su Nato partneriais.
Laidoje tvirtinama, kad to nereikia nes “rusai nenori užpulti Pabaltijo šalių”. Deja mes nežinome ar rusai sako tiesą. Iš istorinės patirties: 1940 metų ultimatumas Lietuvai, karas su Gruzija, Krymo užgrobimas, Donbaso avantiūra, įsitraukimas į karą Sirijoje – galime daryti vienintelę logišką išvadą – surasti priežastį užsienio politiką vykdyti naudijant karinę jėgą, rusam nėra problema.
Maža to tose propagandinėse laidelėse nuolat kartojama, kad jei norėtų, Rusija užimtų Baltijos šalis per dvi-tris dienas. Savaime suprantama tai netiesa – rusų batalionio taktinė grupė per dieną juda apie keturiasdešimt kilometrų, tais atvejais jei nesutinka pasipriešinimo, esant pasipriešinimui – dešimt kilometrų per dieną. Maža to grobiant svetimos šalies teritoriją tokias tempais, neįmanoma išvalyti miestų, kur likę gynėjai turėtų tiek galimybių rengti pasalas, kad priešo lavonai gulėtų tiesiog gatvėse, nes nebūtų kam jų sudėti į maišus ir išvežti.
Taigi šiuo atveju rusai meluoja, ir iš to seka klausimas – kam rusams įtikinėti savo visuomenę, kad karas su Baltijos šalimis būtų greitas, nebrangus ir pergalingas?
Jeigu rusai iš ties taip mano, mūsų saugumui ir atrasymo politkai, tai labai rimta problema, kurią reikia spręsti nedelsiant. Tai reiškia dar labiau didinti gynybinius pajėgumus ir plėsti NATO sąjunginkų buvimą šalyje.
Trečias esminis klausimas – Rusijos prie savo vakarinių sienų laikomas karinis kontingentas kelis kartus viršija NATO ir baltijos šalių pajėgas – akivaizdu, kad esant tokiam jėgų santykiui, toks pajėgumas, kaip gynybinis yra perteklinis. Taigi kodėl rusai laiko prie Baltijos valstybių sienų puolamuosius pajėgumus? Ar tiesiog dėl bendros konfrontacinės politikos, kaip sakoma įtampai palaikyti, ar taip Rusija bando spręsti Kaliningrado srities neapginamumo problemą?
Be abejo, neteisinga būtų visus, kurie mano, kad išlaidos gynybai didinamos per greitai, kaltinti prorusiškumu – demokratinėje visuomenėje, diskusijos apie biudžetao panaudojimo prioritetus yra labai svarbios ir reikalingos, tačiau akivaizdu, kad politikai, kurie atstovauja tą visuomenės dalį, kuri nori stiprinti Lietuvos gynybinę galią, turi labai svarių argumentų.
Investuotojų ir spekuliantų bendruomenėje šiuo metu popoliariausia tema – kriptovaliutos. Nors pasigirsta nemažai perspėjimų, apie burbulą, vis daugiau žmonių jomis domisi ir įsigija. Atitinkamai, paklausai patenkinti kuriamos naujos kriptovaliutos ar kiti sprendimai pagrįsti blokchain technologija.
Nuo pat pirmųjų dienų, kai susidomėjau prekyba finansiniais aktyvais, visada keldavau sau klausimą, kokia yra tikroji aktyvo vertė, kad galėčiau ją palyginti su rinkos kaina ir atitinkamai priimti sprendimą – pirkti at šortinti.
Taigi kas sudaro sudaro kriptovaliutos vertę? Tradiciniams finansiniams instrumentams, kaip akcijos ar obligacijos yra sukurta įvairių metodų, padedančių investuotojui įvertinti, tačiau kriptovaliutų atvejų, pripažintos metodikos nėra. Galima remtis tik bendru supratimu apie ekonomikoje veikiančius dėsnius bei žmonių psichologiją.
Kriptovaliutos vertė kaip ir įprastos valiutos, priklauso nuo jos atliekamų funckijų: perduoti vertę (kaip mainų priemonė) ir būti vertės matu.
Vertės perdavimo funkciją, populiariausia kriptovaliuta – bitkoin atieka neblogai, lyginant su pagrindiniai konkurentais – tradiciniais bankais, ar kitais pinigų perlaidų operatoriais. BTC didelio pranašumo neturi nei greičiu, nei tranzakcijos kaina, nei patogumu naudoti, tačiau turi vieną reikšmingą privalumą – labai nesudėtinga, visas tranzakcijos vykdyti anonimiškai.
Vertės saugojimo požiūriu BTC savo funkcijos neatlieka, nes BTC kaina labai greitai kinta, todėl kaip finansinis aktyvas, gali būti tik labai rizikingų aktyvų kategorijoje, bei negali būti betarpiškai naudojamas prekyboje, kadangi prekės kaina galima nustatyti tik tradicine valiuta, nes BTC išreikšta kaina būtų pernelyg volatili.
Ekonomikoje viskas vyksta ciklais – tai kylame tai leidžiamės. Akivaizdu, kad šiuo metu kriptovaliutų kaina yra kilimo fazėje, kurį neišvengiamai kada nors pakeis kritimas.
Kriptovalitų kainos didėjimas yra labai spartus ir mažai tikėtina, kad šią kainą paremiantis vertės augimas yra adekvatus.
Šiuo metu yra ekonomikos augimo ciklas. Dalis žmonių turi daug pinigų , kuriuos reikia kažkur investuoti. Ir kriptovaliutos puikiai tam tinka – nes tai madinga, tai technologijos, kurias ne visi supranta, ir kas nesuspės, to traukinys nelauks. Tokios dabar yra daugumos investuotojų nuotaikos kripotvaliutų atveju.
Kadangi ekonomika yra cikliška, todėl augimą turi keisti kritimas – žmonės turės mažiau pinigų, jų reikės vartojimui, mažės rizikos apetitas – pirmiausia bus atsikratoma kriptovaliutų, kaip rizikingo aktyvo.
Pirmiausia kris niekam tikę kripto valiutos, jos iš paskos patrauks ir geras kriptovaliutas.
Taigi mano spėjimas – BTC ir kitų kriptovaliutų kainos formuoja burbulą, kuris sprogs, vos tik realioji pasaulio ekonomika ims buksuoti. Deje, kada tai nutiks negalima numatyti, kadangi pagrindinė krizęs savybė – ji visada ateina netikėtai.
Suomijos švietimo sistema vertinama kaip Nr 1 pasaulyje. Kodėl?
Užpuolė mano vyšnias baidyklės netikėtai rugsėjo pradžioje.
Priemonė: nuplauti stipria vandens srove.
Kažkada labai seniai, senovės Spartos karalius Leonidas surinko tris šimtus geriausių vyrų ir patraukė į Termopilų perėją pasitikti milijoninės persų armijos. Spartos berniukai, nuo mažumės buvo auklėjami kariais – sunkiausi išbandymai, nuolatinės treniruotės užgrūdindavo jų sielas ir kūnus, tad visi Leonido atrinkti vyrai buvo profesionalai. Jie stojo prieš milijoninę persų armiją, daugiausia sudarytą iš vergų ir samdinių. Mūšis buvo nuožmus, visi spartiečiai krito, tačiau persai, supratę, kad tolimesnis veržimasis pareikalaus dar daugiau aukų – sustojo. Taigi trys šimtai spartiečių nepabūgo tūkstančius kartų didesnės persų kariuomenės.
Dabar viskas atvirkščiai – trys milijonai su baime laukia trijų šimtų.
Lietuviai pirmą kartą buvo paminėti Europos rašytiniuose šaltiniuose, kai mūsų pro-protėvis Brunonas, ąžuoline kuoka trenkė krikščioniui per galvą, už tai, kad anas buvo krikščionis. Dabar lietuviai, patys tapę uoliais katalikais, apie krikščioniškas vertybes išmanome geriau už patį Romos popiežių, o apie musulmonus galvojame lyg viduramžių riteriai susiruošę į kryžiaus žygį.
Mes daugelį amžių aplinkiniams nepavargdami aiškinom, kad mūsų kalba senoviška, išliko nepakitusi nuo pirmųjų indo-europiečių atėjimo, ir jokie atėjūnai nei klasta, nei jėga šios kalbos nesunaikino.
Mes aršiai giname savo identitetą ir kalbą, kad beveik dešimtmetį kariaujame Vilniaus lenkais dėl kelių raidžių, o autobusuose vykstančiuose į oro uostą uždraudžiame parašyti angliškai “Airport”
Tad nejaugi trys šimtai persų mums gali atrodyti tokie grėsmingi?
Kiekvienais metais lietuviai tyčia nužudo apie šimtą žmonių, dar apie du šimtus netyčia autoavarijose, apie šimtą sunkiai sužaloja (nes vyksta karas keliuose, pasienyje ir visur kitur…).
Pas mus per metus apie šimtą moterų išprievartauja, dvidešimti tūkstančių kartų ką nors apvagia, tūkstantį kartų plėšia ir keturis tūkstančius kartų sukčiauja. Tačiau mes nusikaltėliais vadiname čigonus?
Romų nenorime matyti kaimynystėje, bet Taborą reikalaujame nugriauti. Vejame čigoniukus iš mokyklų, bet nepamirštame pasmerkti dėl išsilavinimo stokos. Nepriimame į darbą, tačiau stebimės, jei kurie čigonai užsiima narkotikų prekyba, o dėl to kalti yra visi pagal odos spalva, plaukų tiesumą ar akių siaurumą. Mes tarsi pamiršę, kas skurdo ir nusikalstamumo šaknys yra socialinė atskirtis, išsilavinimo ir darbo galimybių neturėjimas?
Mes dažniau laimime tarptautinius konkursus “Daugiausia gryno alkoholio suvartoja”, nei europos krepšinio čempionatą, todėl mums įtartinai atrodo bet kas kas išvis nevartoja alkoholio.
Mūsų politikai įsitikinę, kad mokėti pašalpas alkoholikams yra prasmingiau, nei padėti įsikurti keletui jaunų ir sveikų atvykėlių iš Sirijos, bei graudina visuomenę, kad pirmiausiai turime duoti daugiau pinigų pensininkams, o tik po to rūpintis kas tuos pinigus uždirbs.
Mūsų pažįstami musulmonai yra geri žmonės, o tie kiti, kurių mes nepažįstame, iš artimųjų rytų yra blogi muslimai, fanatikai ir čiurbanai.
Be abejo “muslimai”, “čiurbanai” – žodis neturi jokios paniekinančios ir neapykantą ir rasizmą atspindinčios reikšmės.
Beveik visi Lietuvos internetiniai portalai surengė apklausas “kas pasiryžę priimti pabėgėlius į savo namus?” Aišku, kad 80procentų apklaustųjų sako “NE”, o kiek iš tų apklaustųjų priimtų į savo namus lietuvį bomžą iš gatvės?
Praėjusį sekmadienį graikai balsavo prieš tarptautinių kreditorių sąlygas ir pradelsė mokėjimo terminą Tarptautiniam valiutos fondui. Paprastai tokiais atvejais šalis skelbiama nemokia, tačiau šį kartą taip padaryta nebuvo. Graikams netgi buvo pasiūlytas naujas terminas, parengti ekonomikos reformų planą naujam pagalbos paketui gauti.
Lietuvos ministras pirmininkas, galimą Graikijos pasitraukimą iš Eurozonos apibūdina, kaip katastrofą, tuo tarpu Graikijos ministras pirmininkas atvyksta į Europos parlamentą su reformų sąrašu – tuščiu viešbučiuose dalinamu bloknotu, anot A. Guogos. Tačiau prancūzai ir Ispanijos socialistai pareiškia, kad Graikijos reformos yra daug žadančios ir tinkamos suteikti naują eilinę pagalbos pinigų bangą.
Visa tai atrodo keista. Visiškai nesuprantama, kodėl Grexit laikoma eurozonai žalingu reiškiniu – juk Eurozona nėra kalėjimas, kur silpnos šalies pasitraukimas prilygtų kalinių pabėgimui. Jei silpnosios pietų periferijos ekonomikos pasitrauktų, likusioms šalims nebereikėtų tiek daug eurų joms gelbėti ir pinigus būtų galima skirti kitoms reikmėms, pavyzdžiui likusių šalių ekonomikoms auginti.
Taip pat atrodo nesuprantama, kaip graikai šešerius metus nesugebėję iš esmės reformuoti savo ekonomikų, dabar galėtų pateikti stebuklingą reformų planą.
Taigi kyla klausimas ar Grexit yra toks jau neįmanomas ir sudėtingas reiškinys, kad Europos sąjungos vadovai, nežinodami, kad daryti ir toliau siųstų pinigus Graikams, kad šie galėtų juos sumokėti Prancūzijos, Portugalijos ir Vokietijos bankams?
Anot “Leaving the Euro: The practical Guide” – 150 puslapių mokslinio dokumento, kurio parengimui vadovavo Roger Bottle:
“Europos periferinių šalių skolos yra pernelyg didelės, kad būtų tvarios, jų ekonomika yra nekonkurencinga, dėl pernelyg aukštų kainų ir atlyginimų, atitinkamai per maža bendroji paklausa, kuri lemia aukštą nedarbo lygį. Tolesnis biudžeto deficito mažinimas, toliau mažina bendrąją paklausą.”
Daugumos žymių ekonomistų pasisakymų vienbalsiai tvirtinama, kad reikalavimas mažinti biudžeto deficitą yra pagrindinė kliūtis, tačiau nėra vieningos nuomonės, kad Graikijos skola būtų nepakeliama. Antai The Daily Telegraph straipsnyje
teigiama, kad kitų periferinių šalių skolos aptarnavimo kaštai yra dar didesni
Visgi akivaizdu, kad šešis metus taikytos priemonės neveikia ir reikalingi nauji veiksmai šalies konkurencingumui atstatyti.
Remiantis klasikine ekonomikos teorija, kad bendroji (eksportas ir vidaus) paklausa priklauso nuo kainos, rodos, vienintelis būdas padidinti bendrąją paklausą, ir atitinkamai sumažinti bedarbystę, bei paskatinti ekonomikos augimą yra defliacija (vidinė – mažinamos kainos ir atlyginimai nominalia išraiška, arba išorinė – valiutos devalvacija)
Teisiniu požiūriu, šalis negali palikti Eurozonos ir likti Europos Sąjungoje, jei kitos šalys tam nepritaria (Europos sąjungos sutartyse numatyta prievolė įsivesti eurą, neatšaukiamas keitimo kursas, ir konversijos proceso negrįžtamumas)
Tarptautinės teisės požiūriu, šalis gali atsisakyti tarptautinėse sutartyse numatytų įsipareigojimų, jei pasikeičia esminės aplinkybės, kurioms esant sutartys buvo sudarytos – graikai gali pasinaudoti argumentu, kad likimo eurozonoje kaštai yra nepakeliami Graikijos ekonomikai.
Lisabonos sutartis leidžia šaliai pasitraukti iš Europos sąjungos, jei tam pritariu kvalifikuota kitų ES šalių dauguma
Atitinkamai išlieka opcija ES sutartyse sutarti pakeitimą, leidžiantį šaliai pasilikti ES, bet nebūti Eurozonos nare (panaši išimtis yra UK ir Danijai)
Nėra teisinio būdų šalį išmesti iš Europos sąjungos kitų šalių iniciatyva, tačiau teisiškai įmanoma laikinai sustabdyti narystę.
Apskritai R.Bootle darbe yra nerekomenduojama graikams išstoti iš ES, nes išstojimas iš Eurozonos ir taip būtų didelis sukrėtimas ir nėra poreikio jį dar labiau sustiprinti
Pasitraukimą iš eurozonos reikia koordinuoti su kitomis šalimis, aptariant skolos nurašymo ir restruktūrizavimo galimybes.
Eurozoną palikti reikia kuo greičiau, atsisakant vis naujų ir naujų gelbėjimo planų – kuo ilgiau tai tęsima, tuo labiau kitos šalys pavargsta nuolat pumpuoti pinigus ir labiau nori, kad šalis pasitrauktų.
Naują valiutą geriausiais įvesti santykiu 1 prie 1.
Naujos valiutos spausdinimas ir monetų gamyba gali užtrukti iki 6 mėnesių – šios veiklos negalima organizuoti slapta, todėl, iškarto po šalies pasitraukimo iš Eurozonos reikia leisti smulkius atsiskaitymus eurais, visos kitos operacijos turi būti atliekamos negrynaisiais.
Devalvacija reikalinga norint atstatyti šalies konkurencingumą, tačiau ji neturėtų būti per didelė, nes ekonomikai pasiekus savo pajėgumo ribą, prekyba toliau nebeauga – šalis tiesiog nepajėgi pagaminti ir parduoti daugiau.
Anot “Exiting Euro: The practial Guide” Graikija ir Portugalija turėtų devalvuoti savo valiutą apie 40%, Ispanija ir Italija apie 30%, Airija 15%
Devalvuojant valiutą labai svarbu suvaldyti infliaciją. Automatinis atlyginimų indeksavimas pagal infliaciją turi būti uždraustas.
Rekomenduojama išleisti su infliacija susietas valstybės obligacijas, kurių palūkanos didėja augant infliacijai, taip vyriausybė gauna motyvaciją stabdyti infliaciją.
Reikia panaikinti rinkos reguliavimą, ribojantį konkurenciją
Anot Leaving Euro: The practical guide” naujos valiutos devalvacijos poveikis turėtų būti švelninamas, naudojant šias priemones:
Graikijos pasitraukimas reikštų euro stiprėjimą ir pasiliekančių šalių ekonomikos konkurencingumo mažėjimą.
Gali atsirasti poreikis spartinti fiskalinį ir politinį Europos sąjungos konsolidavimą.
Graikijos pasitraukimas kelia grėsmę bankams, tų šalių, kurios yra daug paskolinę Graikijai. Daugiausia Portugalijos, Prancūzijos, taip pat Vokietijos bankams – šių šalių vyriausybės turi būti pasirengę savo bankų gelbėjimui – re-kapitalizavimui bei likvidumo injekcijoms, įskaitant ir bankų nacionalizavimą.
Graikijos pasitraukimas iš Eurozonos techniškai įmanomas ir gali būti naudingas pasiliekančioms šalims, bei sudaryti reikšmingas prielaidas silpnų eurozonos ekonomikų atsigavimui.
Parengta pagal Leaving the Eurozone: Practical guide
Šiais laikais indėlių palūkanos yra tokios mažos, kad atsižvelgiant į bankinius mokesčius, bankuose laikomo pinigai mažėja.
Akcijų kainos pasiekė tokias aukštumas iš kurių kristi gali būti labai skaudu.
Vyriausybės obligacijų pajamingumas taip pat žemas, ir nežada grąžos viršijančios infliaciją.
Vienu žodžiu tradicinės investavimo priemonės neatrodo labai patraukliai, ir mano dėmesį patraukė BTC.
Anot didžiųjų investuotojų W.Buffet ir B.Graham, negalima investuoti į tai ko nesupranti, todėl skyriau šiek tiek laiko informacijai apie BTC surinkti:
Daugumos Traders.lt ekspertų nuomone, investuoti į BTC technologiją plėtojančias įmones perspektyviau, nei pirkti BTC vienetus, tačiau, pinigus aš suprantu santykinai geriau nei technologijas, tad nusprendžiau įsigyti BTC. (Žinoma, juokauju – tiesiog nusipirkti viena kita BTC žymiai paprasčiau, nei investuoti į BTC inovaciją kuriantį verslą)
Pagrindinė BTC savybė viliojanti spekuliantus ir investuotojus yra tai, kad BTC kaina labai smarkiai kinta – valiutos sukūrimo metu visi norintys galėjo įsigyti BTC beveik nemokamai, o 2013 metų pabaigoje pasiekė 800 EUR. Vėliau po MT.Gox skandalo smarkiai krito, kol 2015 metais ėmė svyruoti apie 200 Eur.
Anot 2014 Gartners Emerging Technology Hype Cycle ataskaitos, kuri buvo publikuota rugpjūčio mėnesį, kripto-valiutos, kaip technlogija neseniai pasiekė topą (Peak of Inflated expectations), ir dabar keliauja dugno link (Through of dissiulisioment). Gartners analitikų vertinimu, kripto-valiutoms prireiks nuo penkių iki dešimt metų kol pasieks produktyvumo viršūnę.
Nepaisant to didieji verslo inovatoriai ir kiti autoritetai noriai investuoja į kriptovaliutų technologiją, kadangi BTC protokolas ir blockchain atveria daugybę kitų panaudojimo galimybių.
Pagal Gartners Technology Hype ciklą, naujos technologijos lūkesčiams pasiekus piką, ima rasti neigiami pasisakymai media ir technologijos burbulas subliūkšta (MT.Gox skandalas), tačiau technologija toliau tobulinama, kol pasiekia panaudojimo piką ir atitinkamai maksimalią investicinę vertę. Taigi iš esmės, jei vadovautis Gartners analitikų vertinimų, reikėtų dar palaukti, tačiau aš nusprendžiau netidelį kiekį BTC įsigyti jau dabar, nes paprastai investicinė vertė išauga anksčiau, nei verslo vertė.
Lietuviškame internete BTC įgijimas aprašomas kaip sudėtingas procesas, tačiau man taip nepasirodė – pakankamai nesudėtinga procedūra, įskaitant piniginės susikūrimą.
Ilgą laiką pagrindinė kliūtis apsispręsti dėl BTC, buvo baimė, kad atsiras BTC konkurentas – pranašesnė kriptovaliuta, tačiau nuesprendžiau, kad rizika minimali, nes:
Nors daugelis tvirtina, kad vertingesnė blockchain technoogija ir jos panaudojimo perspektyvos, tačiau, mano supratimu visos tos technologinės galimybės savo potencialą galės atskleisti tik BTC “kasėjų” dėka, o BTC kasėjų veikla tiesiogiai priklauso nuo BTC kaip valiutos vertės. Taigi vienas iš būdų įvertinti kuo padengtas BTC, galėtų būti bendra BTC kasimo, tranzakcijų tvirtinimo tinklo įrangos vertė.
Taigi apibendrinant BTC perspektyvos man atrodo pakankamai geros, blokchain technologija demokratizuos bankinystę, bei daugelį kitų ypač aukšto pelningumo verslų, kuriuose prekiaujama pasitikėjimu. Kaip žinia pasitikėjimas yra vienas rečiausių resursų žemėje, todėl nepaprastai vertingas.
Tačiau pati technologija dar turi daug erdvės tobulėjimui ir masiniam vartojimai dar nėra parengta, todėl BTC pirkimas spekuliaciniais tikslais yra labai rizikingas.
http://www.ore.lt/2013/04/dvi-bitcoin-puses
http://www.laikasverslui.lt/index.php?aid=856
https://m-d.lt/straipsniai/bitcoin-decentralizuota-valiuta-internete/
http://įdebesis.lt/idomus-faktai-apie-virtualiaja-valiuta-bitcoin
http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-32477/straipsnis/Bitcoin-milijonieriai-kas-jie
http://www.pwc.com/lt/lt/press-rm/articles/straipsnis-14-01-08.jhtml
http://www.traders.lt/forums.php?m=posts&q=1945&d=6000
https://bitcoin.org/bitcoin.pdf
Reid Hofman: Why I invested in Blocstreem
Štai ir praėjo didžiausias metų kultūros renginys, į kurį tauta sudėjo galybę vilčių užkariauti Europą… Viskas veltui – nors mūsų atlikėjai laimėjo grožio konkursą, atliko ilgiausią dvigubą bučinį dainos metu (sutikite, tai itin orginalus ir niekur nematytas sprendimas) netgi daugiausia gėlių į suknelę sudėjo, tačiau ir vėl liko be medalių. Vėl sudužo mūsų vilys ir svajonės, ir gilus liūdesys ir nusivylimas apėmė liaudį.
Tačiau ne mes labiausiai verkėme, labiausiai verkė rusai, nors jų antra vieta tai pergalė tikra, tačiau jie labai nusiminė – nes mes jiems nedavėm balų.
Ir vėl nedavėm, kaip ir praėjusiais metais. O jie taip norėjo, kad mes duotume – duotume nors vieną tašką, juk visada ankščiau duodavome dvylika. Jie stebėjosi, kas gi nutiko – tankai juk neišvažiavo, žemės mūsų negrobė, ir netgi nebombordavo. Kodėl lietuviai nedavė, kai milijonai davė?
Neverkite mielieji kaimynai – jei lietuviai nedavė, tai duos piniginė.lt.
1LLMMmmHVJqMRswJPWW7geiVRzVS4Qfsbm
